WELT: Jūsų šalis žengė ES neįprastą žingsnį: Jūs ne tik suteikiate politinį prieglobstį dėl politinių įsitikinimų persekiojamiems kaimyninės Baltarusijos žmonėms, bet ir savotišką verslo prieglobstį įmonėms, norinčioms palikti Baltarusiją. Kodėl taip atsitiko?
Aušrinė Armonaitė: Mus, kaip kaimyninę šalį, labai veikia tai, kas vyksta Baltarusijoje. Ne dėl to, kad tai iš esmės būtų kas nors naujo: aš jau prieš 10 metų, dar būdama studente, kartu su daugeliu savo kolegų bendramokslių protestavau prieš Aleksandro Lukašenkos režimą. Skirtingai nei tuomet, dabar Baltarusijoje yra nauja karta, labai aktyviai maištaujanti prieš Lukašenkos diktatūrą. Tai mus labai įkvepia ir mes norime padėti. Tad nesenai priėmėme įstatymų pataisas, turėsiančias palengvinti čia įsikurti trečiųjų šalių, už ES ribų esančioms įmonėms. Kvietimas skirtas ne tik Baltarusijos įmonėms, bet šiuo momentu – ypatingai joms.
WELT: Kaip tai konkrečiai atrodo praktikoje?
Armonaitė: Pataisos numato, kad norinčios čia atvykti įmonės be papildomų procedūrų gali čia perkelti savo darbuotojus ir jų šeimų narius. Paklausa didelė. Lig šiol šį žingsnį žengė jau 43 Baltarusijos įmonės, dar maždaug šimtas išreiškė savo susidomėjimą. Daugiausia užklausų lig šiol pateikė IT ir žaidimų pramonė. Mes jau tapome naujais namais didžiausiam Baltarusijos startuolių centrui, vienijančiam 250 jaunų įmonių.
WELT: Protų nutekėjimas, tikėtina, dar labiau susilpnins Baltarusijos ekonomiką. Ar Jūs išties tokios destabilizacijos siekiate?
Armonaitė: Savo pasiūlymą traktuojame kaip tam tikrą prieglobsčio suteikimo formą. Bet prieglobstis nėra ilgalaikis sprendimas. Jei Baltarusijoje pagerėtų situacija, dauguma šių įmonių vėl grįžtų į tėvynę. Mums taip pat svarbu ir mes norime demokratiško ir ekonomiškai klestinčio kaimyno. Tačiau šiuo metu esame labai susirūpinę, kas vyksta vos už 50 km nuo išorinės ES sienos.
WELT: Reaguodama į Baltarusijos gegužės mėnesį trumpam užgrobtą lėktuvą, kai buvo suimti žurnalistas ir aktyvistas Romanas Protasevičius bei jo draugė Sofija Sapega, ES nesenai sustiprino sankcijas šaliai. Ar to užtenka?
Armonaitė: Sankcijos veiksminga priemonė. Žinoma, pasekmes pajus ir Lietuva, esame maža ir atvira ekonomika ir turime daug verslo ryšių su Baltarusija. Vis dėlto svarbu išlaikyti spaudimą, kad situacija ten pagaliau pasikeistų.
WELT: Lietuva taip pat puoselėja planus tapti didžiausia biotechnologijų vieta ES. Kaip tas galėtų pavykti?
Armonaitė: Mes jau galime pristatyti pirmuosius pasiekimus. Lietuvoje jau yra apie 600 Biotech įmonių. Šiuo metu sektoriaus indėlis į ekonomiką siekia du procentus; tai šešis kartus viršija ES vidurkį. Iki 2030 metų šią dalį norime padidinti iki penkių procentų. Tai turėtų pavykti, nes, viena vertus, vis daugiau investuojame į švietimą ir mokymą, siekdami dar labiau padidinti STEM (vok. MINT) specialistų skaičių. Kita vertus, aktyviai dirbame pasitelkdami ES paramą, plėsdami mūsų skaitmeninę ir transporto infrastruktūrą. Nemažai didelių koncernų, tokių kaip „Thermo Fisher“ jau įsikūrė pas mus. Šiuo metu, be kita ko, čia gaminami Pfizer ir Biontech vakcinų komponentai. Mūsų tikslas, kad dar daugiau koncernų pasektų šiuo pavyzdžiu.
WELT: Taip pat ir reikšmingai sumažindami verslo mokesčius?
Armonaitė: Kadangi apie 82 proc. Lietuvos BVP priklauso nuo eksporto, tad norėdami būti konkurencingi, turime būti išmanesni ir greitesni už kitus. Čia mums padeda biurokratijos mažinimas ir spartus skaitmeninimo procesas. Kaip pavyzdys – Fintech sektorius, kur esame ketvirti pasaulyje po JAV, Didžiosios Britanijos ir Singapūro licencijų išdavimo srityje. Tai argumentai, kurių dėka norime rinkti taškus, bet ne gremėzdiška konkurencija mokesčių srityje.
WELT: Jūsų šalis kurį laiką buvo smarkiai paveikta Covid pandemijos, iki birželio pabaigos Lietuva gyveno karantino sąlygomis. Kaip dabar viskas vyksta toliau?
Armonaitė: Jau prieš keletą savaičių įdiegėme skaitmeninį vakcinavimo pasą, kuriame nurodyta, kas paskiepytas, kieno imunitetas atsparus po persirgtos infekcijos ir kas testuotas. Šis pasas mums padeda grįžti į įprastą gyvenimą. Be to, skaitmeninis pasas yra ir paskata piliečiams skiepytis, nes taip išvengiama nuolatinio testavimo. Ir gan aišku: esu tradicinė liberalė – tad džiaugsiuosi, jei vėl galėsime atsisakyti šios programos ir susigrąžinti laisvę. Palyginus su karantinu ir didžiuliais užsikrėtimų skaičiais, tokia programa, kaip laikinas sprendimas, yra mažesnė iš dviejų blogybių.
WELT: Per pastaruosius kelis mėnesius ES buvo aštriai kritikuojama dėl savo vakcinavimo strategijos. Ar Jūs pritariate šiai kritikai?
Armonaitė: Aš gyvenu labai mažoje šalyje, mes teturime tris milijonus gyventojų. Ir privalau aiškiai pasakyti: be bendrosios ES vakcinavimo strategijos mes nebūtume galėję taip greitai gauti pakankamai vakcinų. Man tereikia pažvelgti į mūsų kaimynus Ukrainą ir Moldovą, kurie kaip ir anksčiau, vis dar kovoja, kad iš viso gautų vakcinų. Vaizdžiai išsireiškus: galbūt būtų buvę galima kai kuriuos ES receptus parengti geriau. Tačiau apskritai paėmus, šios pandemijos metu ES Komisija atliko gerą darbą. Tačiau tai nereiškia, kad nebūtų galima ką patobulinti.
WELT: Kokie Jūsų konkretūs raginimai?
Armonaitė: Mes privalome skubiai atnaujinti mūsų farmacijos gamybą ES. Ne tik dėl vakcinų, bet ir medikamentų bei medicinos priemonių. Mes, siekdami geriau pasiruošti kitai pandemijai, neturime būti priklausomi nuo Kinijos ir kitų šalių. Lietuva pasirengusi ateityje kaip gamybos vieta Europos Sąjungoje atlikti svaresnį vaidmenį.
