Pirmadienį Latvijos ministrų kabinetas pritarė tam, kad nepasiskiepijusiems arba COVID-19 nepersirgusiems kontaktines paslaugas teikiantiems arba kitas darbo funkcijas, kurių metų yra rizika užkrėsti kitus asmenis, vykdantiems darbuotojams galėtų būti taikomos sankcijos.
Siūloma, kad tokius darbuotojus būtų galima nušalinti nuo pareigų, perkelti į kitą poziciją arba netgi atleisti.
Be to, nepasiskiepiję asmenys kontaktinėmis paslaugomis galėtų naudotis tik tada, kai jų neįmanoma suteikti nuotoliniu būdu.
Tokius teisės aktų pakeitimus iki liepos 14 dienos turėtų parengti Latvijos Teisingumo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos, Gerovės, Ekonomikos ir Finansų ministerijomis. Kaip rašoma Latvijos vyriausybės pranešime, planuojama, kad jie galėtų įsigalioti nuo rugsėjo 15 dienos.
Aiškinama, kad pakeitimai reikalingi tam, kad Latvijos visuomenė galėtų naudotis epidemiologiškai saugiomis kontaktinėmis paslaugomis.
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį spaudos konferencijoje svarstė, kad Latvijos kolegas priimti tokį sprendimą, ko gero, verčia kiek blogesnė situacija skiepijant gyventojus.
Kita vertus, akcentuoja ji, skiepijimo tempai reikšmingai sustojo ir Lietuvoje, o tai, norint išvengti dar vieno karantino, nėra geras ženklas, teigia I. Šimonytė.
„Latvijoje žmonių procentas, kurie yra paskiepyti bent vienu skiepu arba dviem skiepais, yra daugiau nei 10 procentinių punktų mažesnis nei Lietuvoje. Toks skirtumas buvo nuo pat pradžių ir jis yra gana reikšmingas“, – po Vyriausybės posėdžio trečiadienį žurnalistams sakė I. Šimonytė.
„Norėčiau dar kartą pabandyti apeliuoti į Lietuvos žmones ir paraginti naudotis proga ir skiepytis. Man labai gaila, bet manau, kad turėsime pagrindo konstatuoti, kad situacijos gerėjimas sustojo“, – teigė premjerė, rašo „Elta“.
Komentuodama Latvijos vyriausybės priimtą sprendimą, I. Šimonytė informavo, kad jos vadovaujamas Ministrų Kabinetas siūlys plėsti profesijų sąrašą, kuris turi būti privalomai reguliariai testuojamas
„Vyriausybė siūlys profesijų sąrašą, kuris yra privalomai reguliariai testuojamas, todėl, kad tik palaikydami aukštas testavimo apimtis mes galėsime užčiuopti tas tendencijas pakankamai anksti, kad nebūtų taip, kaip praėjusiais metais, kai atvejų skaičius labai nukrito, o paskui labai staigiai pakilo“, – sakė I. Šimonytė.
„Privalomas testavimas pagal dabar galiojantį užkrečiamųjų ligų įstatymą galėtų būti pradžioje tam tikras sprendimas. Bet labai nesinorėtų eiti prie kažkokių kitų sprendimų“, – pridūrė premjerė.
Įspėja dėl neigiamos reakcijos
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė svarstė, kad su planuojama tvarka Latvijos valdžia iš esmės įveda privalomą skiepijimą.
„Iš viešosios erdvės matome gyventojų susierzinimą dėl skiepų. Manau, kad šiandien turime dėti visas pastangas, kad įtikintume žmones skiepų nauda, o bet koks privalomas reglamentavimas – privalomai skiepyti darbuotojus – kaip tik sukels, mano manymu, neigiamą reakciją“, – „Delfi“ sakė ji.
I. Ruginienės vertinimu, Latvijos tvarka tik dar labiau supriešins visuomenę, paskatins atstumti vakcinas.
„Mums dabar reikėtų susikoncentruoti į tai, kaip įtikinti darbuotojus, kad tai svarbu ne tik jų sveikatai, bet ir aplinkiniams, šeimos nariams. Matome, kad atsiranda vis naujų atmainų. Taigi nėra kito kelio – tik testavimas ir skiepijimas“, – sakė ji.
Skaičiuojama, kad Latvijoje bent vieną dozę yra gavę apie 30 proc. populiacijos, o pilnai paskiepyta – 35 proc. Palyginimui, Lietuvoje bent vieną dozę gavo 45 proc., o pilnai paskiepyta 39 proc. gyventojų.
„Bet koks privalomas dalykas tampa fiasko, – sakė I. Ruginienė. – Pavyzdžiui, kaip buvo su testavimu mokyklose. Buvo bandoma padaryti, kad testuoti privaloma – tai iškart sukelia neigiamą reakciją visuomenėje. Tokių dalykų reikėtų vengti.
Tačiau dėl tinkamų priemonių labai sunku pasakyti. Juk net ir pasiskiepijęs gali pernešti virusą, vis tiek jie gali ir susirgti ir užkrėsti. Reikėtų žiūrėti, kokie sprendimai atneštų daugiausiai naudos. Šiai dienai daugiausiai naudos atneš sprendimas eiti skiepytis. Galbūt racionalesni skatinimai – loterijos, aiškinimas apie virusą, bet jokiu būdu prievartos čia nereikėtų naudoti.
Jau pusantrų metų gyvename su virusu ir matėme, kad bet kokia prievarta sukelia neigiamą reakciją. Būtent toje visuomenės dalyje, kuri nenori skiepytis“, – įspėjo pašnekovė.
Skatina per prievolę testuotis
E. Šiškauskienė „Delfi“ pasakojo, kad dar prieš savaitę Vyriausybei raštu pateikė poziciją, kad pritartų panašiai tvarkai kaip ir Latvijoje. „Tik galbūt be drastiško atleidimo iš darbo“, – pridūrė ji.
Kitas variantas, pasak E. Šiškauskienės, galėtų būti privalomas testavimas dirbantiems paslaugų sektoriuje.
„Tačiau turėtų darytis testus iš savo pinigėlių. Nereikia kaprizų perkelti ant mokesčių mokėtojų pečių. Tada tegul kasdien darosi testą, pateikia jį vadovams“, – sakė ji.
Apie svarstomą prievolę testuotis trečiadienį pranešė Lietuvos vyriausioji epidemiologė Loreta Ašoklienė.
Kaip rašoma atitinkamame Vyriausybės nutarimo projekte, į sąrašą darbų ir veiklų, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ar karantinas, siūloma įtraukti tarptautinių krovinių pervežimo, viešojo transporto ir keleivių pervežimo, laisvalaikio ar pramogų paslaugų teikimo, viešojo maitinimo paslaugų teikimo, mažmeninės prekybos srityje dirbančių darbuotojų ir viešojo administravimo veiklas.
Šiuo metu sąraše jau yra asmens sveikatos priežiūros įstaigų, socialinių ir švietimo paslaugų, vaikų stovyklų ir vaistinių veiklos.
„Argumentai paprasti – dėl delta atmainos plitimo. Mes matome, kad serga būtent neskiepyti asmenys, ir siekiame sustiprinti stebėseną, priežiūrą, kad atvejus būtų galima kuo greičiau išaiškinti ir valdyti, tiesiog – sustiprinti stebėseną dėl naujų, pavojingų atvejų plitimo“, – BNS sakė L. Ašoklienė.
Savo ruožtu E. Šiškauskienė stebėjosi, kodėl Vyriausybė pastaruoju metu nesiima papildomų priemonių, kurios skatintų skiepijimąsi.
„Yra visokių būdų, pavyzdžiui, kaip Vokietija padarė – negali niekur eiti, tik nusipirkti maisto, jei nesi pasiskiepijęs. Jokiomis paslaugomis negali naudotis. Tai žmogaus pasirinkimas. Nereikia jo atleidinėti, žeminti, versti. Bet tada jis negali niekuo naudotis, nei restoranais, tik maisto parduotuvėmis. Toks elegantiškas sprendimas“, – pasakojo ji.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė aiškino, kad dėl nenorinčiųjų skiepytis gali būti uždaromi arba bankrutuoti verslai.
„Nežinau, ar jie prisiimtų atsakomybę. Juk jie ne tik save (kaip su rūkymu), bet visai valstybei, ekonomikai daro žalą. Tada turėtų pasiūlyti kažką mainais. Dabar toliau visus užkrėtinės, o ką kitiems daryti? Laukti, kol jie persigalvos?
Aišku, yra pasaulinio garso rinkodaros įmonių, kurios gali sugalvoti argumentų. Keista, kad Vyriausybė tam neskiria lėšų“, – sakė E. Šiškauskienė.
