Biržos kainos augimą labiausiai lėmė dujų ir anglies kainų didėjimas bei nedidelės atsinaujinančios energetikos gamybos apimtys. Vėjo gamyba, palyginti su praėjusia savaite, ūgtelėjo tik 4 proc.

„Baltijos šalyse augančioms elektros kainoms įtakos turėjo brangusi energija Šiaurės šalyse bei vis dar žemas elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos šaltinių lygis – elektros kaina vis dar stipriai priklausoma nuo degalų kainos. Kainas Lietuvoje ir Latvijoje augino 25 proc. sumažėjęs
energijos srautas iš Švedijos (SE4), kur kaina, palyginti su praėjusia savaite, kilo 6 proc. iki 88,84 Eur/MWh. Žemiausia kaina iš Baltijos šalių laikėsi Estijoje, kur energijos srautas iš Suomijos buvo 10 proc. mažesnis, o kaina, palyginti su praėjusia savaite, kilo 48 proc. iki 74,93 Eur/MWh. Tuo tarpu energijos srautas iš Rusijos buvo 82 proc. didesnis“, – sako elektros tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Šiaurės šalių atominėse elektrinėse tebesitęsia kasmetinis techninės priežiūros sezonas ir bendrieji atominiai pajėgumai praeitą savaitę buvo išnaudoti 85 proc. Palyginti su ankstesne savaite, „NordPool“ regione elektros vartojimas šiek tiek augo, iki 6 628 GWh, gamybos apimtys taip pat didėjo iki 6 958 GWh.

Lietuvoje elektros gamyba mažėjo, vartojimas taip pat traukėsi

Birželio 28 – liepos 4 dienomis bendras elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse augo 3 proc. ir siekė 469 GWh. Latvijoje vartojimas didėjo 7 proc. iki 130 GWh, Estijoje – 5 proc. iki 120 GWh, Lietuvoje elektros energijos vartojimas mažėjo 1 proc. ir buvo 219 GWh.
Elektros energijos gamybos apimtys Baltijos šalyse praėjusią savaitę augo 3 proc. ir siekė 251 GWh. Lietuvoje gamyba traukėsi 13 proc. ir buvo 75 GWh, Latvijoje šis rodiklis augo 16 proc. iki 81 GWh, o Estijoje elektros energijos pagaminta 10 proc. daugiau, t. y. 95 GWh.

Per savaitę visos trys Baltijos šalys kartu pagamino 53 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 34 proc. šaliai reikalingos elektros energijos, Latvijoje – 62 proc., o Estijoje – 79 proc.