Anksčiau lietuviai turėjo 28 dienų atostogas, ir jas įvairiai išdėliodami metų eigoje galėjo nedirbti 24 darbo dienas per metus. Tačiau po pakeitimų Darbo kodekse įtvirtintas 20 darbo dienų dydis. Dabar pagal šį rodiklį lietuvių atostogos yra vienos trumpiausių visoje ES, vertina ekonomistas Ž. Mauricas.

Kas gali atostogauti ilgiau? Papildomos atostogos skiriamos dirbantiems paaugliams, darbuotojams, kurie vieni augina vaiką, o neįgaliems darbuotojams suteikiamos 25 darbo dienų kasmetinės atostogos. Dar galima gauti papildomų atostogų už stažą ar sudėtingas darbo sąlygas.

Ilgesnes atostogas turi tie darbuotojai, kurie darbe patiria didesnę nervinę, emocinę, protinę įtampą arba profesinę riziką, – darbuotojų kategorijų sąrašą tvirtina Vyriausybė ir rekordininkai yra orlaivių pilotai, navigatoriai ir pan., kurie gali atostogauti 41 darbo dieną per metus.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė patikina, kad darbuotojams nustatytos atostogos Lietuvoje yra per trumpos ir jau dabar kolektyvinėse sutartyse paprastai sutariama dėl papildomų 2, o kartais ir 5 darbo dienų. Ji pastebi, kad kai kurie darbuotojai netgi nežino apie jiems priklausančias papildomas atostogas, kurias jie per ilgą laikotarpį gali prarasti.

Kitaip mano verslininkų atstovai.

„Lietuva, vertinant pagal laisvadienius, man atrodo, yra pasaulio čempionė – bent TOP 10 tikrai esame, jei sumuotume šventines ir atostogų dienas. Tikrai atostogos nėra tas klausimas, kurį reikėtų kelti, turint omenyje, kad daugeliu atveju per kolektyvines derybas darbuotojai gali tartis su darbdaviais. Ką mes matome – daugeliu atveju atlyginimai darbuotojams yra svarbiau negu papildomos atostogų dienos“, – sako Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.

Mauricas pasižiūrėtų, ką dirba atostogų neimantis darbuotojas

Ž. Mauricas Lietuvą lygina su Skandinavijos šalimis, kuriose reikalaujama mažiausiai 25 darbo dienų atostogų, tačiau, anot jo, skandinavai atostogauja gerokai ilgiau nei šis minimumas.

„Atostogų pakankamai tikriausiai niekuomet nebūna. Vertinant kontekstą, Latviją, Estiją, Lenkiją, Lietuva neišsiskiria, ir visose yra numatyta po 20 darbo dienų. Aišku, atsiliekame nuo Skandinavijos šalių kokiomis 5-7 dienomis. Visgi didesnis iššūkis kol kas yra tas, kad Lietuvoje dalis darbuotojų nesinaudoja atostogomis. Svarbu ne tiek užtikrinti nominalias atostogas, kiek tai, kad tos atostogos būtų tikros atostogos“, – vertina Ž. Mauricas.

Jis pabrėžė, kad Skandinavijoje darbuotojams labiau įprasta atostogauti 6-8 savaites.

„5 savaičių atostogų Skandinavijos šalyse praktiškai niekas neturi – turi maždaug apie 6-8 savaites. Apie tai mažai kas kalba, bet taip yra. Jie praktiškai visą liepą iki rugpjūčio vidurio atostogauja – ir ten įprasta, kad nelabai gali trukdyti ar kažko prašyti, nes toks laikotarpis. O dar būna vaikų atostogos rudenį, pavasarį, žiemą dar pasiima savaitę paslidinėti“, – lygino Ž. Mauricas.

Ekonomistas vertina, kad norint didinti darbuotojų efektyvumą, jie turi būti pailsėję ir atsitraukimas nuo darbo efektyvumą ir kūrybingumą darbe padidina.

„Taip pat tai mažina korupciją, nesąžiningumą ar kitokį darbą ne kompanijos ar valstybės, jei tai viešasis sektorius, naudai, o savo kišenei. Labai daug tyrimų yra padaryta, kad išėjimas atostogų dažniausiai susijęs su mažesne korupcijos rizika. Galbūt dėl to, kad reikia perduoti darbus kitam žmogui. Atostogos kuria daugiau abipusio pasitikėjimo, nes žmogus grįžta pailsėjęs, su naujomis idėjomis, nauja energija“, – dėsto Ž. Mauricas.

Žygimantas Mauricas

Jis 20 dienų atostogų trukmę laiko minimumu ES kontekste – Lietuva kartu su Latvija ir Estija turėtų ieškoti bendrų sprendimų ir sutarimo dėl atostogų ilginimo. Be to, ir patys darbdaviai imasi iniciatyvų siūlyti ilgesnes atostogas kaip papildomą naudą.

„Atostogos dabar įmonėse yra vienas iš populiaresnių paskatų darbuotojams. Tai natūralu: kuo pajamų lygis yra aukštesnis, tuo žmonės labiau pradeda vertinti laisvalaikį, tiek pagal Abraham Maslow motyvacijos teorijos piramidę, arba kokią tik nori teoriją. Jei įmonė siūlo 2 ar netgi 5 dienas kasmetinių atostogų, ta įmonė automatiškai tampa patrauklesniu darbdaviu ir jau nemaža dalis įmonių tokius dalykus siūlo“, – sako Ž. Mauricas.

Jis nesiūlytų vienašališko atostogų ilginimo, keičiant Darbo kodeksą – reikėtų diskutuoti su kaimynėmis.

„Jei Latvijoje liktų 20 dienų, o mes nustatytume 25, tai galėtų pakenkti mūsų konkurencingumui ilguoju laikotarpiu tam tikruose sektoriuose. Kad nebūtų rinkos iškraipymo, būtų prasminga kalbėtis. Estai galbūt ir sutiktų, nes pas juos dirba suomiai, o Suomijoje taipogi 25 dienų atostogos. O Lenkijoje formaliai 20 dienų atostogas turi tik dirbantieji pirmus 10 metų, o vėliau prisideda priedai (papildomos 6 dienos)“, – lygina Ž. Mauricas.

Taipogi jis siūlytų neplėsti nedarbo dienų skaičiaus, o vietoje jų verčiau ilginti atostogas.

„Kasmetinių atostogų turėjimas yra efektyvesnis resursų paskirstymas nei didesnis skaičius valstybinių švenčių. Nuolat yra iniciatyvų pridėti vieną kitą laisvadienį, lapkritį ar kitą mėnesį. Efektyviau, kai pats žmogus pasirenka, o ir įmonėms tada lengviau prognozuoti darbą“, – vertina ekonomistas.

Foto: Shutterstock

Ruginienė: dalis net nežino, kiek jiems priklauso

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė I. Ruginienė patikina, kad sulaukia gyventojų klausimų apie atostogas ir neretai paaiškėja, kad ilgus metus jie nesinaudojo jiems priklausančiomis atostogomis.

„Pas mus būna tokių istorijų, kai žmonės, pradirbę 5 ar 10 metų, nežinojo, kad, pvz., esant neįgaliam, dar prisideda atostogų dienų skaičius ir jis prisideda kartu su stažu. Kažkodėl vyrauja nuomonė, kad reikia tik vieną rūšį atostogų pasirinkti – būna atvejų, kai priklauso tik viena atostogų rūšis, bet šiuo atveju priklauso ir tos, ir tos“, – apžvelgia I. Ruginienė.

Jei darbovietėje nėra profesinės sąjungos, darbuotojai patys turi domėtis ar konsultuotis, kiek atostogų jiems priklauso.

I. Ruginienė patikina, kad dėl trumpų atostogų pačios profesinės sąjungos deda daug pastangų ir jau dabar kolektyvinėse sutartyse susiderama dėl papildomų atostogų.

„Pradedant nacionaline kolektyvine sutartimi, turime 2 papildomas atostogų dienas profsąjungos nariams. Šakinėse kolektyvinėse sutartyse ar netgi įmonės kolektyvinėse sutartyse tas skaičius skirtingas, 2-3 dienos, o kai kur ir dar daugiau. Tokie susitarimai su įmonės pradėjo dygti, nors anksčiau tokios praktikos nebuvo“, – pasidalijo I. Ruginienė.

Inga Ruginienė

Ji patikina, kad darbuotojams 20 dienų atostogų yra per mažai.

„Mes ne vieną kartą sakėme, kad šis skaičius yra per mažas ir visoje ES tai tik minimalus reikalavimas. Lietuva kažkodėl nekelia sau ambicingų tikslų, o pasiėmusi minimumą ir jį laiko. Vyrauja nuomonė, kad žmonės per daug atostogauja, o verslininkams, žinoma, būtų palankiau, kad žmonės kuo mažiau atostogautų ir daugiau dirbtų už tą patį atlyginimą“, – stebisi I. Ruginienė.

Ji taipogi manytų, kad šventinės dienos neatstoja atostogų, ir verčiau plėsti pastarąsias.

„Mūsų požiūriu, darbuotojai Lietuvoje šiuo metu dirba ilgiausiai, yra tarp aukščiausių pozicijų visoje ES pagal išdirbtas valandas, skaičiuojant visus viršvalandžius ir šventines dienas – poilsis turi ypatingą reikšmę“, – vertina I. Ruginienė.

Ją piktina bet kokie siūlymai trumpinti papildomas ar pailgintas atostogas.

„Užtenka pasižiūrėti, kas vyksta su medikais, kokių istorijų girdime – ir taip jau mažai to poilsio ir visos problemos kyla dėl to, kad dirbama per daug valandų, viršvalandžiai tiesiog slepiami, neapskaitomi, tai reiškia, kad ir nenormuojami. Kai kuriems žmonėms net ir vieno darbo neužtenka išlaikyti šeimą, todėl dirba dar ir antrą, ir trečią“, – dėsto I. Ruginienė.

Romanovskis: lietuviai turi per daug laisvų dienų

Priešingos nuomonės laikosi Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas A. Romanovskis.

„Turėkime omenyje, kad Lietuvoje, be įprastų atostogų ir šventinių dienų, eina papildomos atostogos už stažą, vaikus, šeimos, sveikatinimo dienos. Skaičiuojant laisvas dienas, o ne tik atostogas, tai tų dienų pas mus yra labai daug: sveikatingumo, tėvų, mamų dienos, stažo dienos, įvairiausios profesijos, medikai, lakūnai, farmacininkai turi ir šiaip prailgintas atostogas. Jau nekalbu apie dalinai apmokamas mokymosi atostogas“, – vertina A. Romanovskis.

Andrius Romanovskis

Anot jo, darbuotojai ir patys laisvi su darbdaviais tartis, tai ir vyksta – dažnai kolektyviai susitariama dėl ilgesnių atostogų.

Kas gali atostogauti ilgiausiai?

Kai kurių profesijų atstovai turi teisę į pailgintas atostogas, kurios paprastai būna nuo 25 iki 41 darbo dienos per metus, jei dirbama 5 darbo dienas per savaitę. Atostogos dar ilgesnės, jei dirbama 6 darbo dienas per savaitę.

41 darbo dieną (jei dirbama 6 darbo dienas per savaitę – 50 darbo dienų) atostogauja pilotai instruktoriai, navigatoriai instruktoriai, skraidantieji inžinieriai instruktoriai, orlaivių vadai, pilotai, navigatoriai, skraidantieji inžinieriai, skraidantieji operatoriai, orlaivių palydovai, pilotai bandytojai.

40 dienų (48 dienas, jei dirbama 6 dienas per savaitę) atostogauja mokytojai, dirbantys pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo vaikų švietimo programas, švietimo įstaigų pagalbos mokiniui specialistai, teikiantys psichologinę, specialiąją pedagoginę ir socialinę pedagoginę pagalbą, kiti mokyklų, psichologinių, pedagoginių psichologinių tarnybų, vaikų globos įstaigų ir sutrikusio vystymosi kūdikių namų pedagoginiai darbuotoja.

Tiek pat, 40 darbo dienų, atostogauja ir mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojai (vyriausieji mokslo darbuotojai, vyresnieji mokslo darbuotojai, mokslo darbuotojai, jaunesnieji mokslo darbuotojai).

Foto: Shutterstock

35 darbo dienas atostogauja „Oro navigacijoje“ dirbantys skrydžių vadovai, vyresnieji skrydžių vadovai, skrydžių vadovai instruktoriai, skrydžių valdymo centrų pamainų viršininkai

30 dienų atostogauja profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniai darbuotojai , o jei jie dirba 6 darbo dienas per savaitę, atostogų trukmė – 36 darbo dienos.

30 dienų atostogauja psichologai, dirbantys socialinės globos įstaigose, sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, ir socialinių paslaugų srities darbuotojai, dirbantys stacionariose socialinės globos įstaigose, grupinio gyvenimo namuose, bendruomeniniuose vaikų globos namuose, sutrikusio vystymosi kūdikių namuose.

26 dienas atostogauja sveikatos priežiūros specialistai, teikiantys sveikatos priežiūros paslaugas ir kiti kartu su jais dirbantys darbuotojai, tiesiogiai aptarnaujantys pacientus ar dirbantys tomis pačiomis sąlygomis.

27 dienas atostogauja skubios medicinos pagalbos darbuotojai.

28 darbo dienas dirba chirurgai ar kiti darbuotojai, kurie dalyvauja atliekant chirurgines operacijas. Tiek pat atostogauja medikai, dirbantys su pacientais, kuriems taikoma priverstinė hospitalizacija, diagnostika ar priverstinis gydymas, dirbantys įkalinimo įstaigose.

Foto: Shutterstock

25 dienas atostogauja farmacijos specialistai, kurie kontroliuoja (tiria) vaistų ir vaistinių medžiagų kokybę, gamina vaistus ir vaistines medžiagas, pakuoja vaistus ir vaistines medžiagas, komplektuoja vaistus pagal užsakymus; išduoda vaistus ir vaistines medžiagas vaistinėse.

25 dienas taip pat atostogauja tie socialinių paslaugų srities darbuotojai, kurie dirba kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, švietimo įstaigose, taip pat socialinių paslaugų srities darbuotojai ir psichologai, dirbantys nestacionariose socialinių paslaugų įstaigose su socialinę riziką patiriančiais suaugusiais asmenimis, šeimomis, asmenimis, turinčiais proto ar psichinę negalią, ar teikiantys socialines paslaugas asmens namuose.

25 dienas atostogauja jūrininkai, dirbantis šalies jūrų laivų registre įregistruotuose laivuose ir kiti darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis žvejybos laivuose, užsiimančiuose versline ar kita žvejyba.

25 darbo dienas gali atostogauti VĮ Ignalinos atominė elektrinė darbuotojai, dirbantys dirbantys esant jonizuojančiosios spinduliuotės poveikiui. Jei darbuotojai tiesiogiai vykdo darbus ar operacijas panaudoto branduolinio kuro ir didelio radioaktyvumo specialių dirbinių tvarkymo srityje, jiems suteikiamos 30 darbo dienų atostogos.

25 dienas atostogauja tie darbuotojai, kurie atlieka bakteriologinius, virusologinius, serologinius, hematologinius, patologinius anatominius, parazitologinius, mikologinius, cheminius, toksikologinius, biocheminius, radiologinius, molekulinius tyrimus, susijusius su gyvūnais, arba dirba darbą, tiesiogiai susijusį su gyvūnų patologine medžiaga.

25 dienas atostogauja ir Aplinkos ministerijai pavaldžių įstaigų darbuotojai, kurie ima mėginius ir atlieka cheminius, ekotoksikologinius, hidrobiologinius ir radiologinius tyrimus bei matavimus.

25 dienas taip pat atostogauja darbuotojai iki 18 metų, vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką, neįgalieji.

Už ką skiriamos papildomos atostogos

Papildomos atostogos suteikiamos darbuotojams už ilgalaikį nepertraukiamą darbą toje pačioje darbovietėje: 10 metų nepertraukiamo darbo pridėtų 3 darbo dienas, o kiekvieni papildomi 5 metai – dar po 1 darbo dieną.

Iki 5 papildomų atostogų dienų gali gauti tie darbuotojai, kurie dirba normalių darbo sąlygų neatitinkančiomis sąlygomis. Pvz., jei taip dirba iki 20 proc. viso laiko, priklauso 1 darbo diena, jei iki 40 proc. – 2 darbo dienos, ir t. t.

Taip pat papildomos 2 darbo dienos gali būti skiriamos už ypatingą darbų pobūdį darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamo pobūdžio, ar atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis.

Galima rinktis tik vieną papildomų atostogų rūšį

„Papildomos atostogos pridedamos prie kasmetinių atostogų ir gali būti šalių susitarimu suteikiamos kartu arba atskirai. Šalims nesutarus, šios atostogos suteikiamos kartu“, – rašoma Darbo kodekse.

Atostogos
Foto: Shutterstock

„Darbostogos“ nežavi: gali būti, kad pavargsta dar labiau

Per pandemiją darbdaviai dažnai siūlo naujas vadinamąsias „darbostogas“, kai dirbama išvykus iš šalies, pvz., kurortuose.

„Čia yra tas pats nuotolinis darbas, čia jei esi Nidoje ir dirbi. Tai toks nuotolinio darbo elementas, kad darbdavys ir darbuotojas susitaria dirbti per nuotolį, o žmogus pats pasirenka, ar jis dirbs Kanaruose, ar kitur. Tačiau darbo apimties prasme, aš sakyčiau, išlieka tas pats, tik darbdavys gerokai lanksčiau žiūri į nuotolinio darbo galimybes. Bet sakyčiau, nėra taip, kad visi darbdaviai būtų laimingi, ar darbuotojai būtų visi laimingi, kad dirba per nuotolį. Nėra to“, – vertino ir A. Romanovskis iš Lietuvos verslo konfederacijos.

Ekonomistas Ž. Mauricas kritiškas tokių atostogų atžvilgiu ir mano, kad darbus ir poilsį reikėtų atsieti.

„Aš būčiau nusiteikęs skeptiškai, tiek iš savo patirties, tiek iš kitų žmonių patirčių. Visgi tikros atostogos yra tada, kai žmogus atsijungia nuo darbų, tai svarbu psichologiškai. Kaip ir sportuojant ar kita veikla užsiimant, dirbant svarbiausia nepersitempti. Ir klausimas, kiek tokios darbostogos realiai žmogų atjungia nuo darbų. Drįsčiau teigti, kad dažnu atveju neatjungia, o galbūt netgi dar labiau žmogus pavargsta, nes jis gali mažiau laiko skirti, daugiau kitų pagundų yra, galbūt sąlygos darbui ne tokios geros būna išvykus ir jis jaučia tam tikrą nerimą, kad jis galbūt ne tiek daug padaro“, – vertina Ž. Mauricas.

Atostogos
Foto: Organizatorių nuotr.

Pasak jo, nereikėtų imituoti atostogų, jei tai mažina ir darbo produktyvumą ar kenkia atostogų kokybei. Jis apgailestauja, kad pandemija ištrynė ribą tarp darbo ir laisvalaikio.

„Dabar atostogos tampa prabangos dalyku, nes netgi savaitgaliai dažnai nebėra tikrieji savaitgaliai – viena koja ar mintimis esi darbuose: ir paštą gali pasitikrint nuotoliniu būdu, ir dirbti, o tai nėra labai gerai. Daug šalių su tuo kovoja, ypač Prancūzija turi labai griežtus reikalavimus, kad negali laiškų atrašinėti savaitgaliais, ir tam tikromis valandomis. Manau, kad vienaip ar kitaip ir pas mus šitie dalykai turės ateiti“, – vertino Ž. Mauricas.

Jis kvietė ir darbuotojus, ir darbdavius būti sąmoningus ir gerbti kolegų laisvalaikį ar atostogas – nesitikėti ir nereikalauti, kad tuo metu žmonės atsakinės ar imsis dirbti darbus.