Dainius Kreivys tvirtina, kad idėja vystyti bendrą projektą aptarta susitikime su Latvijos ekonomikos ministru Janiu Vitenbergu ketvirtadienį Rygoje.
„Bandysime kartu (vystyti vėjo parkus – BNS) ir su Latvijos kolegomis. Galime pastatyti iki 3,5 GW vėjo elektrinių. Vadinamieji cross-border, tarpsieniniai projektai gali sulaukti ES paramos“, – BNS sakė energetikos ministras.
Anot jo, anksčiau panašūs pokalbiai pradėti ir su Lenkijos Vyriausybės atstovais. Jo teigimu, tai būtų atskiri dvišaliai projektai.
„Planuojame kitą projektą su lenkais turėti. Vėjo energetika reikalauja investicijų į tinklo stabilumą, balansavimo pajėgumus. Dėl pirmo parko (Lietuvos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje – BNS) konkursas bus paskelbtas 2024 metais, 2025 metais antras ir turbūt taip judėsime į priekį, žiūrėsime, su kuria šalimi galėtume kartu vystyti“, – pasakojo D. Kreivys.
Energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė yra sakiusi, jog studijos rodo, kad visoje Baltijos jūroje yra 93 GW potencialas vystyti jūros vėjo parkus, iš jų 3,4 GW yra Lietuvos dalyje.
Lietuva Baltijos jūroje ketina statyti vieną 700 MW ėjo jėgainių parką, kuris pagamintų iki 3 TWh elektros – tai patenkintų iki ketvirtadalio jos poreikio, projektas sukurtų per 1,3 tūkst. darbo vietų.
Lietuva jūroje kol kas neturi vėjo parkų.