Pasienyje nestabdo
Klausimą, ar jau galima keliauti į Lenkiją, per savaitę girdėjau daugiau kaip dešimtį kartų.
Ilgą laiką galiojęs reikalavimas grįžusiems iš kaimyninės šalies karantinuotis panaikintas anksčiau, negu baigėsi karantinas, bet daugelis dzūkų dar dvejoja, ar kelyje nebus sustabdyti lenkų pareigūnų ir apgręžti namo.
Prieš kelionę dėl visa ko parsisiunčiau ir atnaujintą lietuvišką Galimybių pasą ir ES skaitmeninį COVID pažymėjimą. Paprašys – būsiu pasiruošęs parodyti telefono ekrane.
Nuo Lazdijų iki Seinų – vos 20 kilometrų. Kelias tuščias, kol pasiekėm pasienį, prasilenkėm vos su keliais automobiliais.
Lazdijų-Aradnykų pasienio punktas iš Lietuvos pusės atrodo kaip išmiręs, tik laikinieji greičio ribojimo iki 30 kilometrų per val. ženklai dar nenurinkti nuo tų dienų, kai ten pasieniečiai stabdydavo automobilius. Lenkijos pusėje stovi patrulis įjungtais švyturėliais, bet pareigūnai į transporto priemones lietuviškais numeriais net galvos nepasuka. Tik vėliau, grįždamas atgal, pastebėjau, kad jie kratė sustabdytus baltarusius. Tegul bus pagarbintas Šengenas ir per pandemiją užmiršta europiečių teisė laisvai judėti po savo valstybių sąjungą.
Seinuose pasitinka lietuviški reklaminiai užrašai
Įvažiavusius į Seinus nuo pasienio pusės keliautojus pasitinka didžiulis stendas, kuriame lietuvių kalba išaiškinta, kaip aktyvuoti „Biedronkos“ tinklo nuolaidų kortelę iš lietuviško telefono numerio. Anksčiau gastronominio turizmo entuziastai specialiai pirkdavo Lenkijos telekomunikacijų bendrovių išankstinio mokėjimo korteles, kad galėtų pradėti naudotis nuolaidomis.
„Biedronkos“ aikštelėje, kur prieš porą metų buvo nelengva rasti laisvą vietą, o čiabuvių automobilių beveik nesimatė tarp atvykusių lietuvių, dabar suskaičiavau tik 5 transporto priemones lietuviškais numeriais. Pačioje parduotuvėje lietuvius nesunku atpažinti iš tolo – jeigu krauna į vežimėlį alų ne po vieną butelį, o dėžėmis, tai tikrai ne lenkas.
Bet pirmiausia reikėjo išsikeisti atsivežtus eurus į zlotus.
Galima, žinoma, atsiskaitinėti banko kortele, bet norėjau kuo autentiškiau patirti patį buvimo užsienyje jausmą ir žinoti, kiek pinigų išleisiu. Keityklos kioskelyje prie „Biedronkos“ už eurą moka 4,45 zloto. Ir dar lietuviškai parašyta „Dėl kainos galite derėtis“. Pasienio keityklose zloto kursas lietuviams keliais grošais mažiau palankus. Išsikeitę 50 eurų gavome seniai matytų banknotų su Lenkijos karalių atvaizdais ir amžinai kišenėse pasimetančių monetų, truputį primenančių kažkada mums įprastus litus. Piniginėje išsaugotas čekis priminė, kad prieš metus už eurus gavau po 4,20 zloto.
Zlotas pigo, maistas – nepabrango
Nors zloto kursas per pastaruosius metus svyravo, daugumos kasdienio vartojimo prekių kainos „Biedronkoje“ išliko nepakitę nuo ikipandeminių laikų. Stabilumo simboliu galima pavadinti „Kaizerio“ bandelę, kainuojančią 0,29 zloto (0,07 euro) nuo pat XXI a. pradžios. Nepabrango šviežias pienas – už litrinį butelį (2 proc. riebumo) sumokėjau 2,19 zloto (0,49 euro). Kefyras kainavo brangiau – 2,85 zloto (0,64 euro) už litrą.
700 g. kiaulienos dešrelių pakuotę įsigijau už 7,99 zloto (1,80 euro). Nors buvo ir pigesnių, bet rinkausi tas, kurių skonį jau pažįstu. 330 g. 18 proc. riebumo grietinės indelis kainavo 2,15 zloto (0,48 euro).
Iš visų lenkiškų maisto produktų per karantiną labiausiai pasiilgau jautienos tartaro. Šį kartą 250 g. pakuotė kainavo 5,99 zloto (1,35 euro). Įsimečiau į vežimėlį vieną, o po minutės grįžau ir paėmiau dar ir antrą – susivalgys.
Lietuviai „Biedronkoje“ abejingai praeina atpiginto cukraus krūvas po 2,49 zloto (0,56 euro) už kilogramą, nes už panašią kainą jo gali nusipirkti ir didžiuosiuose Lietuvos prekybos centruose. Tačiau lenkiškas tualetinis popierius „Queen“ mūsų šalyje konkurentų neturi, nes kainuoja vos 3,99 zloto (0,90 euro) už 8 rulonėlių pakuotę.
Kilogramas kiaulienos kumpio „Biedronkoje“ kainavo 9,49 zloto (2,13 euro), bet labiausiai verta kaimyninėje šalyje pirkti ne jį, o indaplovių kapsules – už 80 kapsulių „Finish Powerball“ pakuotę sumokėjau 39,99 zloto (8,99 euro). Žmona sakė, kad Lietuvoje jos brangesnės.
O labiausiai kelionė į Lenkiją atsiperka tuomet, jeigu į automobilio bagažinę susikraunate vieną kitą dėžę alaus. Žinomo tarptautinio prekės ženklo alaus skardinė „Biedronkoje“ kainavo 1,99 zloto (0,45 euro). Negalėdami patikėti tokia kaina lietuviai po kelis kartus bėgiojo prie parduotuvėje sumontuotų prekių kodų skaitytuvų ir vėl grįždavo į gėrimų skyrių įsikrauti į vežimėlį daugiau. Lenkijoje nedraudžiamos alkoholinių gėrimų pardavimo akcijos, todėl, pavyzdžiui 21,99 zloto (4,94 euro) kainuojantį puslitrį degtinės galima įsigyti už 19,99 zloto (4,49 euro), jeigu pirksite du butelius.
Pirkėjų srautai pradeda priminti ikikarantininius laikus
Kam lenkiško alaus ir dešros skonis trukdo mylėti tėvynę, iki Seinų vykti nebūtina.
Prie pat Lazdijų-Aradnykų pasienio punkto, vos įvažiavus į Lenkiją, per visą pandemiją taip ir nebuvo užsidariusi lietuviško kapitalo parduotuvė „Vynoteka“, kurioje yra ir „Krekenavos“ mėsos gaminių skyrius.
Parduotuvės kasininkė sakė, kad pastaruoju metu iš Lietuvos atvykstančių pirkėjų srautai savaitgaliais jau primena ikikarantininius laikus.
„Antradieniais ir penktadieniais daugiau lietuvių pas mus atvažiuoja, kai Seinuose veikia turgus. O kitomis dienomis eilių nėra“, – atviravo taisyklingai lietuviškai su švelniu punskietiškos tarmės akcentu kalbanti moteris.
Pirkėjai į vežimus krovėsi ne tik lenkiškomis kainomis parduodamą lietuvišką alų, bet ir vytintas „Kabanosy“ dešreles po 25,99 zloto (5,84 euro) už kilogramą, aukščiausios rūšies „Kėdainių daktarišką“ dešrą po 13,99 zloto (3,14 euro). Kiaulienos nugarinė kainavo 19,99 zloto (4,49 euro), kulninė be kaulo – 11,99 zloto (2,69 euro).
Anapus Lietuvos-Lenkijos sienos pigiau kainuoja ne tik alkoholiniai gėrimai, bet ir rūkalai – cigarečių kainos prasideda nuo 13,99 zloto (3,14 euro). Litras E-95 benzino Seinų degalinėje kainuoja 5,62 zloto (1,26 euro), dyzelinio kuro – 5,57 (1,25 euro).
