Pandemija pūtė parduotuvių pajamas, iš didesnių rinkos dalį atkovojo mažesni tinklai – kai kurių augimas dviženklis

Pandemija prekiauti maistu dažniausiai ne trukdė, o padėjo, rodo Registrų centro apibendrinti prekybininkų duomenys – pernai dauguma sektoriuje veikiančių įmonių pajamas didino ir dirbo pelningai, o rinkos dalį iš pačių didžiausių prekybos tinklų atkovojo mažesni tinklai.

Tarp TOP 10 prekybininkų, parduotuves „Vynoteka“ valdanti „Gelsva“ pernai pajamas augimo labiausiai – pardavė 21,5 proc. daugiau nei prieš metus, apyvarta siekė 74,86 mln. eurų. Panašiai, 20 proc., augo ir parduotuves „Šilas“ valdančios „Eiginta“ apyvarta, pasiekusi 57,76 mln. eurų, rodo Registrų centro apibendrinti duomenys.

Labiausiai nukentėjo parduotuves „Narvesen“ valdančios „Reitan Convenience Lithuania“ pajamos, pernai jos susitraukė 11,7 proc. ir siekė 40 mln. eurų.

Į vertinimą neįtrauktas vienas iš didžiausių prekybos tinklų „Lidl Lietuva“, kurio finansiniai metai nesutampa su kalendoriniais – naujus veiklos rezultatus įmonė skelbs liepos pabaigoje.

Nežymiai mažėjo pačių didžiausių prekybininkų pajamos. „Maxima LT“ pardavimai susitraukė 1,2 procento, o antros pagal dydį „Palink“, valdančios „Iki“ parduotuves – 0,77 proc. Tuo metu „Norfos mažmenos“ pardavimai augo 10,6 procento.

Tačiau vertinant pagal uždirbtą pelną, „Maxima LT“ rinkoje dominavo – uždirbtas 231 mln. eurų ikimokestinis pelnas, aplenkė kitų TOP 10 prekybininkų uždarbius kartu sudėjus. Bendrovė paaiškina, kad penai nebūdingai jos pelną išaugino atlikti pokyčiai.

Po „Maximos“ pagal uždirbtą pelną rikiuojasi „Norfa“ (15,3 mln. eurų), „Palink“ (11,86 mln. eurų) ir „Rimi Lietuva“ – 7,8 mln. eurų.

Sėkmingi metai visam sektoriui

Registrų centro analitikai apibendrina, kad nepaisant COVID-19 pandemijos iššūkių, praėję metai buvo palyginti sėkmingi mažmeninės prekybos maisto produktais sektoriui – didesnė dalis įmonių sugebėjo auginti savo apyvartą, o pelningai dirbti pavyko 3 iš 4 sektoriaus įmonių. Panašios tendencijos fiksuotos tiek tarp didžiųjų sektoriaus žaidėjų, tiek tarp vidutinio dydžio, tiek ir tarp smulkiųjų prekybininkų.

„Maisto produktai yra viena iš pirmojo būtinumo prekių todėl, net ir susidūręs su tam tikrais iššūkiais dėl įvestų karantino apribojimų, šis sektorius praėjusiais metais augo. Tam įtakos galėjo turėti tiek gyventojų pajamų dalis, skirta maisto produktams, kuri santykinai padidėjo, kadangi dėl apribojimų ar kurį laiką vyravusios nežinomybės dėl ateities, žmonės išleido mažiau kitoms prekėms, pavyzdžiui drabužiams ar avalynei, ar paslaugoms, pavyzdžiui, grožio procedūroms ar pramoginei veiklai“, – vertina ataskaitų analizę atlikęs Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.

Lietuvos prekybininkus praėjusiais metais galėjo auginti ir tai, kad dėl apribotų galimybių išvykti į užsienį, konkrečiai Lenkiją, gyventojai savo išlaidas maistui nukreipė vietiniams verslams.

2020 metais, palyginti su 2019 metais, pardavimo pajamas augino du trečdaliai iš 450 vertintų sektoriaus įmonių, atitinkamai, mažesnę nei prieš tai buvusiais metais apyvartą skaičiavo kas trečia mažmenininkė. Pelningai praėjusiais metais dirbo 3 iš 4 šio sektoriaus įmonių, rodo Registrų centre atlikta mažmeninės prekybos maisto produktais įmonių finansinių ataskaitų analizė.

Vertinant nedideles parduotuves, kone visos iš jų didino apyvartas ir pelnus.

„Galima išskirti vidutines įmones, turinčias nuo 50 iki 250 darbuotojų. Visos šios kategorijos įmonės 2020 m. dirbo pelningai ir net 9 iš 10 skaičiavo didesnes apyvartas. Žvelgiant į didžiąsias sektoriaus įmones, turinčias daugiau kaip 250 darbuotojų, pastebima darbuotojų skaičiaus mažėjimo tendencija – vidutinis darbuotojų skaičius per metus sumažėjo 75 proc. didžiųjų prekybinininkų. Mažos ir labai mažos sektoriaus įmonės atitiko bendras tendencijas – dauguma jų praėjusiais metais augino apyvartas bei dirbo pelningai“, – sako P. Rudzkis.

Tarp analizuotų prekybininkų bendras darbuotojų skaičius vidutiniškai mažėjo 5 procentais, rodo „Sodros“ duomenys. Pusės sektoriaus įmonių vidutinis darbuotojų skaičius per metus nepakito, beveik trečdalio įmonių – sumažėjo, o kas penktos įmonės – padidėjo.

Konkurentus lenkusi „Norfa“ šiemet taipogi planuoja augimą

„Norfos Mažmena“, kurios pajamos tarp didžiausių prekybos centrų pernai augo labiausiai, šiemet taipogi tikisi plėtros.

„Pernykščius rezultatus vertiname gerai, šiemet taip pat tikimės augimo, o koks bus augimas, pažiūrėsime metų pabaigoje. Mes tobuliname savo darbą, ir kaip matote pagal pernykščius rezultatus, jie yra geriausi tarp jau rezultatus paskelbusiųjų. Tai parodo, kad mes tobulėjame“, – sako „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis.

Pasak jo, pajamas augina nuosekli bendrovės plėtra, gerus finansinius rezultatus palaiko siūloma lietuviškų produktų gausa ir efektyvi nuolaidų sistema.

„Prekybos tinkle vyrauja produkcija, kurios kokybės ir kainos santykis yra optimalus. Pajamų augimą taip pat nulėmė ir gyventojų pajamų augimas, nes kai pajamos auga pas pirkėją, jis daugiau perka, automatiškai ir prekybininkų pajamos didėja“, – apžvelgia D. Ryliškis.

Šiemet jis įžvelgia toliau augančias gyventojų pajamas. O pandemija, pasak „Norfos“ atstovo, rezultatams padarė poveikį – žmonės daugiau pirko prekybos centruose dėl to, kad dirbo iš namų ir nesimaitino viešojo maitinimo įstaigose.

Nors daugumoje prekybos tinklų darbuotojų skaičius mažėjo, „Norfoje“ jis išaugo dėl vykdytos plėtros – atsidarė daugiau parduotuvių, paaiškino atstovas.

„Iki“ tikėjosi geresnių metų – pandemija pakenkė

„Palink“ generalinė direktorė Nijolė Kvietkauskaitė vertina, kad praėję metai buvo ne tokie geri, kaip planuota anksčiau, tačiau ji vertino, kad sudėtingą situaciją suvaldyti pavyko, tinklas prisitaikė prie daug iššūkių sukėlusių aplinkybių ir metai buvo pabaigti finansiškai sėkmingai.

„Pardavimams praėjusiais metais nepadėjo tai, kad neturėjom atvykstamojo turizmo į Lietuvą, buvo uždarytos viešojo maitinimo ir laisvalaikio įstaigos ir mažiau pirkėjų leido laiką miestų centre – dėl to krito pardavimai mūsų „IKI Express“ parduotuvėse. Turime nemažai parduotuvių šalia autobusų stočių, švietimo įstaigų – ten pardavimai krito taip pat. Finansinius rezultatus vertinu gerai, nes, pandemijai atnešus milijonus neplanuotų papildomų sąnaudų, kad apsaugotume tiek mūsų darbuotojus, tiek mūsų pirkėjus, mums pavyko sėkmingai juos uždengti efektyvumo projektais, neaukojant įprasto mūsų verslui pelningumo“, – apžvelgia N. Kvietkauskaitė.

Ji pabrėžė, kad įmonė dirba stabiliai pelningai, o šiuos metus vertina pozityviai. Rezultatą teigiamai įtakojo ir intensyvi savitarnos kasų „Bitučių“ plėtra, kuri padėjo suefektyvinti parduotuvių veiklos procesus. Įmonė šiais metais toliau investuos į LED apšvietimą, kitus energijos naudojimo efektyvumo projektus.

„Praėjusiais metais rekonstravome 21 parduotuvę (investicijos siekė 15 mln. Eur). Atidarėme 2 (investicijos – 2 mln. Eur), uždarėme – 3. Tiesą sakant, čia pandemija apkarpė numatytus intensyvios plėtros planus 2020 metais, tačiau tikimės šiais metais atsigriebti. Jau vien per 2021 m. penkis mėnesius atidarėme 2 naujas parduotuves. Dar 10 parduotuvių renovuotos tiek didžiuosiuose miestuose, tiek šalies regionuose, o dvi iš jų – „IKI Express“ Klaipėdoje ir Vilniuje – atnaujintos pagal naują formatą“, – vardija vadovė.

Šiemet į naujų parduotuvių statybą ir atnaujinimą „Palink“ ketina investuoti 30 mln. eurų, taip pat 5 mln. eurų investuos į technologijas, darbo išteklių planavimą ir kitus technologinius sprendimus.

Darbuotojų skaičius prekybos tinkle per metus sumažėjo 671 etatu, N. Kvietkauskaitė tą paaiškina vykdytais projektais: sandėlių efektyvumo, parduotuvių veiklos optimizavimo, gamybos padalinių centralizavimu.

„Maxima“ įgyvendino strateginių pokyčių

„Maxima LT“ jau anksčiau skelbė, kad prenykščius rezultatus paveikė dėl pandemijos pasikeitę pirkėjų įpročiai, o taip pat įgyvendinti strateginiai bendrovės valdymo struktūriniai pokyčiai.

Įmonės finansų vadovė Lauryna Šaltinė siūlo įmonės rezultatą lyginti pagal pelną prieš mokesčius, finansinės veiklos rezultatą ir nusidėvėjimo bei amortizacijos sąnaudas, t.y. vadinamąjį EBITDA rodiklį.

„Lyginant šį rodiklį 2020 m. su 2019 m., eliminuojame struktūrinių pokyčių „Maxima Grupėje“ įtaką (konkrečiai – dėl franšizės paslaugų nutraukimo). Taigi, palyginamoji „Maxima LT“ EBITDA 2020 m. sudarė 178,4 mln. EUR, ir palyginti su 2019 m., padidėjo 18 mln. Eur. EBITDA marža paaugo 1,1 proc.“, – paaiškina L. Šaltinė.

Pelno augimą lėmė 3,8 proc. (60 mln. Eurų) augusi mažmeninė apyvarta, kai įmonės veiklos sąnaudos, nevertinant struktūrinių pokyčių įtakos ir tiesioginių dėl pandemijos patirtų išlaidų, išliko tokios pačios kaip 2019 m.

„Sąnaudas pavyko suvaldyti, nes dirbome efektyviau ir didesnę apyvartą pavyko pasiekti su 7 proc. mažesniu darbuotojų skaičiumi. Dėl efektyviau organizuojamo darbo vidutinis darbo užmokestis bendrovėje kas mėnesį augo po daugiau nei 10 proc. Taip pat, 2020 m. daugiau nei 7 proc. sumažinome reklamos sąnaudas: atsižvelgdami į pandeminę situaciją, mažinome pardavimus skatinančių veiksmų apimtis, atsisakėme dalies suplanuotų rinkodarinių projektų“, – vardija L. Šaltinė.

2020 m. „Maxima LT“ grynasis pelnas sudarė 219,7 mln. Eur, kai 2019 m. siekė 83,6 mln. Eur. Šį pelną labiausiai išaugino gauti 137,6 mln. Eur dividendų iš susijusios bendrovės „Lincoln Land Erste B.V.“, kurią pernai birželio mėnesį „Maxima LT“ nupirko iš „Maxima grupės“ ir lapkričio mėnesį prijungė prie „Maximos LT“.

„Taip pat, pertvarkius „Maxima grupės“ įmonę „Franmax“, atsisakyta „Franmax“ teiktų franšizės paslaugų, šie pokyčiai leido dar sumažinti „Maxima LT“ sąnaudas ir turėjo apie 10 mln. Eur teigiamos įtakos grynajam pelnui. Pastebėčiau, kad strateginiai pokyčiai „Maxima LT“ 2020 m. pajamų nepadidino, netgi priešingai – finansinėse ataskaitose matome pajamų sumažėjimą“, – apžvelgia įmonės atstovė.

Ateityje didesnio veiklos efektyvumo tikimasi dėl išgrynintos įmonių grupės struktūros, leidžiančios efektyviau valdyti nekilnojamąjį turtą, sutelktos grupės įmonių kompetencijos pirkimų srityje.

„Pandemija 2021 m. pirmajam pusmečiui toliau turėjo įtakos – šalyje toliau galiojo karantinas, išliko reikalavimai pirkėjų srautų ribojimui, atstumų laikymuisi, didieji prekybos centrai, kuriuose taip pat veikia ir mūsų parduotuvės, pilnai veikti pradėjo tik gegužės pabaigoje. Be to, pandemija ir karantino režimas paskatino pirkėjus keisti savo apsipirkimo įpročius, manyčiau, kad tai negrįžtamai lėmė tam tikras tendencijas – pavyzdžiui, daugiau pirkėjų įprato apsipirkti internetu, naudotis savitarnos kasomis, planuoti pirkinius ir rinktis prekes didesnėmis pakuotėmis“, – vertina L. Šaltinė ir pažymėjo, kad pandemija pareikalauja daugiau sąnaudų.

„LIDL Lietuva“ informavo, kad finansinius rezultatus ketina paskelbti vėliau šį mėnesį, o kol kas rezultatų įmonė nekomentuoja.