Naujoji vadovė S. Gutauskaitė – Bubnelienė žada siekti banko siūlomų produktų tobulumo, klausytis klientų nuomonės ir prisidėti prie žalios Lietuvos ekonomikos kūrimo. Ji išskyrė, kad jos asmeninis tikslas – skirti didesnį dėmesį klientams ir jų lūkesčius parnešti kolektyvui.

SEB banko pelnas dėl pandemijos sukeltų pasekmių pernai sumažėjo ir siekė 93,3 mln. eurų (2019 m. – 117,7 mln. eurų).

SEB banko rinkos dalis pagal valdomą turtą šiemet I ketv. sudarė 26,5 procento – per metus sumažėjo nuo 28,3 proc. Palyginimui, „Swedbank“ rinkos dalis tuo pačiu metu išaugo nuo 33,9 proc., iki 38,1 proc., rodo Lietuvos banko duomenys.

S. Gutauskaitė-Bubnelienė SEB banko vadovo pareigose pakeitė buvusį SEB banko prezidentą Raimondą Kvedarą. Iki tol ji vadovavo banko Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystei, taip pat dirbo valdyboje. S. Gutauskaitė-Bubnelienė karjerą banke pradėjo daugiau kaip prieš 20 metų.

– Jums pradedant vadovauti, kokių pokyčių ir permainų gali tikėtis klientai?

– Banko Baltijos šalių vadovų komandoje ir banko valdyboje jau dirbu porą pastarųjų metų – pati dalyvavau kuriant strategiją, formulavau tikslus, tad tikrai ateinu ne revoliucijų daryti, o labiau įgyvendinti mūsų strategiją, teikti aukščiausio lygio paslaugas mūsų klientams. Vadovų pasikeitimas yra natūralus bet kurioje organizacijoje. Aš ateinu labiau kaip pagalbininkas savo kolektyvui. Turiu puikią komandą, su kuria kartu tęsiu pradėtus darbus.

– Tikriausiai visa bankininkų karta užaugo vadovaujant buvusiam vadovui Raimondui Kvedarui. Kuo skirsis jūsų vadovavimo stiliai, ko gali tikėtis banko darbuotojai?

– Aš SEB banke jau irgi skaičiuoju 22 metus, tad, galima sakyti, irgi užaugau. Mes kiekvienas esame skirtinga asmenybė ir save kaip vadovą aš matau daugiau kaip pagalbininką savo darbuotojams. Dažnas klausimas, kurį užduodu savo komandai – tai kuo aš galiu padėti pasiekti mums bendrų tikslų? Su tokiu principu ir perimu banko vairą.

Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

– Į kokią banko strategiją, viziją ketinate orientuotis, kokie bus pagrindiniai siekiai?

– Mūsų vizija yra teikti aukščiausio lygio paslaugas savo klientams. Tikslų ir užduočių turime daug, tačiau visada norisi susikoncentruoti, todėl išskirčiau kelias sritis.

Pirmiausia, tai tolesnė skaitmenizacija. Mes pradėjome šią kelionę jau prieš keliolika metų ir norime tęsti skaitmenizuoti tiek paslaugas ir produktus savo klientams, tiek ir vidinius procesus, viduje, kurie padėtų dar operatyviau, greičiau ir efektyviau aptarnauti klientus. Kaip juokauju, iš skaitmenizacijos traukinio jau net nebegalima iššokti, reikia tik keisti traukinyje vagonus ir judėti į priekį.

Antra kryptis – tvarumo dienotvarkė. Ji užims vis daugiau vietos visame užduočių sąraše, nes, kaip ir žinote, valstybė yra įsipareigojusi mažinti anglies dioksido dujų kiekį. Yra ir mūsų SEB grupės įsipareigojimai, kurie dar ambicingesni net ir už Paryžiaus susitarimą. Mes norime iki 2045 metų neutralizuoti CO2 įtaką klimato kaitai ir šioje vietoje aš matau mūsų banko svarbą ir vaidmenį – padėti klientams transformuotis į žalesnius verslo modelius.

Trečioji kryptis yra mūsų klientai, be jų mūsų vizija būtų neįmanoma. Mano asmeninė ambicija – būti arčiau klientų, ir girdėti jų grįžtamąjį ryšį, girdėti jų lūkesčius. Ir tuo pačiu į tai reaguoti, parnešant šią informaciją į komandą, kad mes galėtume toliau tobulinti savo paslaugas ir produktus.

– Kokius tikslus jums kelia akcininkas (Švedijos SEB grupė)?

– Iš esmės tikslai sutampa su tuo, ką įvardijau – tai ir skaitmenizacija, norint daugiau produktų perkelti į skaitmeninę erdvė, norime produktus greičiau pasiūlyti klientams. Kitas tikslas yra banko vaidmuo tvarumo kontekste, kad būtume aktyvūs rinkoje ir dalintumė savo ypač didele Skandinavijoje sukaupta patirtimi ir padėtume mūsų šaliai judėti į žalesnę ekonomiką.

Turiu vieną iš tikslų – išlaikyti aukštą darbuotojų pasitenkinimą ir įsitraukimą, kuriuos mes reguliariai matuojame.

Na ir aišku, yra krūva finansinių tikslų, kurių tikriausiai nedetalizuosiu ir nevardinsiu. Bet kaip ir bet kurioje įmonėje, verslo rezultatas yra matuojamas, mes tuos matavimo rodiklius irgi sekame.

– Ar orientuositės į plėtrą, esamų pozicijų išlaikymą, o galbūt konsolidaciją?

Baltijos šalyse ir Lietuvoje esame universalus bankas, tokiu toliau ir norime būti – teikiant paslaugas tiek privatiems, tiek verslo klientams. Ir iki šiol vystėmės organiškai, ir savo prioritetą teikėme SEB klientams, kurių tikrai turime daug

Man asmeniškai didžiausias uždavinys, kurį sau pati keliu – kad mūsų klientai būtų patenkinti SEB paslaugomis. Mes reguliariai matuojame klientų pasitenkinimą įvairiuose banko aptarnavimo kanaluose, klientų segmentuose. Mano ambicija, kad klientai įvertintų mūsų kuriamą vertę, paslaugas, ir jie visada pirmu pasirinkimu rinktųsi mus, kaip savo finansų partnerį.

Naujoji SEB banko būstinė
Foto: SEB

– Pagal turtą SEB bankas yra praradęs rinkos dalį savo didžiausiam konkurentui, sumažėjo ir paskolų portfelis per metus. Kokios priežastys tai lėmė?

– Paskolų portfelio tą tokį susitraukimą lėmė labai objektyvios priežastys, susijusios su praėjusių metų pandemija. Detalizuojant, pirmas dalykas, kuo aš savotiškai džiaugiuosi, buvo tai, kad mūsų klientai buvo gerai pasiruošę krizei, bet kokiam sukrėtimui. Ir verslo įmonės, ir gana didelė dalis privačių klientų buvo suformavę vadinamąsias finansines pagalves, arba likvidumo buferius. Ir kai sutriko vartojimas, gamybos ciklas, įmonės turėjo sukaupusius rezervus, kurie leido greitai ir lanksčiai persiorientuoti ar kai kuriais atvejais netgi pertvarkyti verslą.

Antras dalykas, natūraliai matėme, kad pandemijos laikotarpiu buvo tikrai geras verslo bendruomenės, bankų ir valstybės susitelkimas. Buvo didžiulės pinigų injekcijos į rinką, kurios buvo kaip pagalbos forma sukrėtimams suvaldyti. Ir natūralu, papildomas pinigų įliejimas nulėmė mažesnį poreikį skolintis pinigus.

Trečias dalykas, dar viena pandemijos pasekmė buvo tai, kad įmonėse, ypač per pirmą, bet ir per antrą bangą, buvo išsibalansavęs ritmas tiek gamybos cikluose, tiek vartojime. Sustojo įmonių investicijos. Natūralu, kad buvo savotiškas stabtelėjimas ir pasižiūrėjimas, kas bus. Tai lėmė atsargesnį klientų požiūrį ir mes savo paskolų porfelyje matėme, kad dalis įmonių, kurios turi patvirtintus kreditų limitus, jais nesinaudojo. Dėl labai suprantamų priežasčių jos nepirko atsargų, galbūt stabdė tam tikrus projektus, kuriems reikalingos papildomos apyvartinės lėšos, ir pasirašytos kreditų sutartys, nors galiojo, jos nebuvo naudojamos. Matėm ir tendenciją, kad įmonės anksčiau laiko grąžino kreditus, nes likvidumo problemų per pandemiją nebuvo, įmonės turėjo lėšų.

Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Dar vienas veiksnys – stambiosios įmonės diversifikavo skolinimo instrumentus, ėjo į kapitalo rinkas, leido obligacijas, ir šioje vietoje taipogi persitvarkė skolintų pinigų balansas.

Bet vertinant skaičiais, mūsų kreditavimo apimtys, vertinant per klientų skaičių, jos nemažėja, tik sumos vidutinės, kurias skoliname verslo klientams, yra mažesnės. Privačių klientų segmente yra priešinga tendencija – ten ir vidutinės sumos yra išaugusios.

Dabar skolinimasis vėl yra suaktyvėjęs, įmonės atgaivina savo investicinius projektus, atnaujina įrangą, lizinguoja ir atnaujina savo automobilių parkus – šioje vietoje jau matome pagyvėjimą.

– Lietuvos bankinė rinka dažnai vadinama koncentruota, joje pasigendama konkurencijos. Kaip jūs vertinate tokius teiginius?

– Pasižiūrėkime į mūsų rinką: mes esame Baltijos šalyse, 6,2 mln. gyventojų, tai ganėtinai maža rinka, lyginantis ir su kaimyne Lenkija, kuri yra kelis kartus didesnė. Visas tris šalis sudėjus esame panašaus dydžio kaip Danija ar Bulgarija, vertinant gyventojų skaičius. Vien Lietuvoje rinkos dydis ar mažesnis.

Pasižiūrėkime į kitus sektorius: telekomunikacijų rinkoje turime tris stiprius žaidėjus, ar ten didelė konkurencija, ar ne? Aš manau, pakankamai aštri. Pasižiūrėkime į degalinių tinklus, kur yra keli dideli žaidėjai ir daug smulkių. Bankininkystės sektoriuje konkurencinė aplinka nėra kažkuo ypatinga. Dirbame mažoje rinkoje, tikrai konkuruojame dėl savo klientų, kurių mažoje rinkoje nėra labai daug, ir ta konkurencinė kova pastaruoju metu tik aštrėja.

Vyksta ir tam tikras rinkos transformacija. Mes turime keturis universalius bankus, kuriuos jau prižiūri Europos centrinis bankas. Mes turime berods 6 specializuotus bankus, turime daug finansų rinkos nišinių žaidėjų žaidėjų, vadinamųjų fintech įmonių, kurių jau priskaičiuojami keli šimtai Lietuvoje. Sakyčiau, kad pasirinkimas klientams yra tikrai didžiulis, pastaruoju metu konkurencija aštrėja ir negalima sakyti, kad Lietuvoje veikia tik du su puse banko, kaip kažkada buvo kalbama.

Naujoji SEB banko būstinė
Foto: SEB

– Seime priimtas įstatymas, įpareigojantis atlyginimus mokėti tik pavedimais į sąskaitas, o taip pat norėta bankus įpareigoti didinti bankomatų skaičių. Vietoje to bankai pasirašė memorandumą, kuriuo patys įsipareigoja grynųjų išėmimo vietų skaičių padvigubinti. Kaip tą ketinama įgyvendinti, kaip prie to prisidės SEB bankas ir kas keisis klientams?

– Pirmiausia, kalbant apie įpareigojimą mokėti atlygį ne grynaisiais pinigais – tai reiškia, kad Lietuvoje į bankų ir kitų finansų rinkų žaidėjų sąskaitas, makroekonomistų skaičiavimais, įplauks apie milijardą eurų. Tiek lėšų dabar necirkuliavo sąskaitose.

Ką tai reiškia – tas milijardas eurų bankams yra tiesioginiai kaštai, mums čia nėra jokios (naudos – „Delfi“). Mes už likučius klientų sąskaitose mokame atsargų rezervo mokestį centriniams bankams, tai yra mūsų kaštai.

Antra istorijos dalis yra apie pasirašytą memorandumą išplėsti, net padvigubinti bankomatų skaičių Lietuvoje, jį pasirašė netgi daugiau rinkos dalyvių nei buvo pradinėse diskusijose.

Tai geras pavyzdys, kad rinka supranta poreikį ir mes norime prisidėti prie infrastruktūros gerinimo. Bet turbūt laikas parodys, koks bus tikrasis poreikis – kiek žmonių eis ir gryninsis pinigus tuose bankomatuose. Nes jei klaustume, ar yra pakankamai taškų, vietų, kur klientai dabar gali išsigryninti lėšas, tai tokių vietų mes turime virš 5000 – ne tik bankomatai yra galimybė išsigryninti pinigus, tam yra ir prekybos vietos, įvairūs terminalai. Galbūt ne visos jos visada veikia kokybiškai, bet tuos sutrikimus ir norėtųsi šalinti.

Mes palaikome iniciatyvą, mes prisijungėme ir pasirašėme memorandumą, o koks bus tikrasis poveikis, tikriausiai bus galima vertinti ne anksčiau kaip po metų, o gal net ir po šiek tiek ilgesnio laikotarpio. Esame pačioje pradžioje didžiulio namų darbo, kurį turime padaryti: ir užsakyti, nupirkti, pastatyti bankomatus.

Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

– Kaip tai veiktų – ar visi bankai bendrai diegtų bendrą tinklą, ar SEB bankas atskirai plėstų savo bankomatus?

– Memorandumą pasirašėme kartu su Lietuvos bankų asociacija (LBA) ir Lietuvos banku. Kadangi tai yra jautrus klausimus iš konkurencinės teisės pusės, mes norime šį klausimą spęsti kokybiškai ir šiuo metu asociacijoje ieškome teisingo būdo, kaip judėti toliau ir įgyvendinti užduotis. Pasakyti, kur, kiek ir ko statys SEB, aš negaliu, nes dar turiu susitarti. Čia nėra tik SEB įsipareigojimas, o visų pasirašiusių memorandumą įsipareigojimas ir mums dabar reikia nepažeidžiant konkurencijos sąlygų rasti tinkamą formą ir būdą.

– Seime buvo lūkestis, kad formuotųsi bendras bankomatų tinklas – ar judama to link?

– Aš sakyčiau, kad turbūt dabar tai įgyvendinti yra mažai realu. Kiti bankai jau net nebeturi savo nuosavų bankomatų. Neseniai buvo paskelbta apie tai, kad ir „Luminor“ pardavė savo bankomatus trečiai šaliai, taip pat ir kiti bankai nebeturi savo bankomatų. Mes tiesiog turime labai skirtingus modelius rinkoje ir kiekvienas esame atsakingas už tą paslaugos dalį, kurią teikiame.

Iš mūsų pusės, SEB turi didžiulį įsipareigojimą – mes savo klientams visame pasaulyje suteikiame tas pačias sąlygas išsigryninti pingus, kaip ir bet kuriame SEB bankomate. Kitaip tariant, SEB banko klientai su savo kortelėmis jau šiandien turi daugiau nei 1000 bankomatų prieinamumą, kuriuose jie išsigrynina tomis pačiomis sąlygomis. Ką mes darysime dėl papildomų bankomatų, kuriuos statysime, turime susitarti LBA.

– Klientams aktualiausia yra įkainiai, paslaugų krepšeliai, kas į juos įeina – kokių čia gali būti pokyčių, gal numatote įkainių peržiūrą?

– Kalbėkime faktais. Kiek kainuoja būti banko klientu? Apibendrinant aš sakyčiau taip, kad vienam gyventojui būti banko klientu kainuoja 1 eurą, senjorams ir studentams netgi dar mažiau. Ar tai daug ar mažai? Tai yra vienas grietinės pakelis per mėnesį.

O kokią vertę ar naudą už tą vieną eurą mes suteikiame klientams? Tai neribotas pavedimų skaičius, mokėjimo kortelė, su kuria galima ir atsiskaityti ir išsigryninti pinigus nemokamai bankomate, galima atlikti komunalinių mokesčių mokėjimus. Aš sakyčiau, ar tai daug, ar mažai – su kuo lyginsi. Bankas yra ta įstaiga, kuri turi palaikyti didžiulę infrastruktūrą, kad net ir tuos pačius mokėjimus vykdytume operatyviai čia ir dabar. Ir ar vienas pakelis grietinės per mėnesį yra daug? Na čia jau nežinau.

– O ar galimi kokie įkainių pokyčiai?

– Mes turime tam tikrus reguliarius procesus, juos peržiūrime vieną kartą metuose. Dabar man net sunku prognozuoti, ką mes spręsime, nes tas procesas dar neprasidėjęs.

Šioje vietoje, vėlgi, mes pristatome rinkai ir naujas paslaugas, yra pokyčių. Neseniai Baltijos šalyse paleidome pirmąjį robotą investuotoją – tai nauja paslauga ir geras pokytis, mes tikimės, kad tokiu būdu ugdysime klientų finansinį išprusimą ir supratimą apie investavimą. Artimiausiu metu planuojame papildomų naujų paslaugų pasiūlyti potencialiems klientams. Aš daug labiau orientuojuosi į tai, ką naujo vis tik galime pasiūlyti klientams.

Naujoji SEB banko būstinė
Foto: SEB

– Galbūt jau galima įvardyti, ką naujiems potencialiems klientams ketinate pasiūlyti?

–Tą mes paskelbsime artimiausiu metu. Žinote, kaip sakoma, nesakyk op neperšokęs griovio. Vis tik bet kokią naują paslaugą norisi kokybiškai ištestuoti, patikrinti, paruošti, kad ji klientams veiktų sklandžiai, dėl to būsiu atsargesnė šioje vietoje.

– SEB banke darbuotojų skaičius pastaruoju metu mažėjo, bankas taip pat kalba apie kaštų efektyvimą. Ar tai buvo susiję su pandemija?

Mes vertiname bendrą SEB grupės darbuotojų skaičių Lietuvoje. Lietuvoje veikia SEB bankas, SEB paslaugų centras, veikia dvi dukterinės įmonės, investicijų valdymo, gyvybės draudimo ir pensijų kompanijos. Bendra tendencija yra priešinga, jei 2008 m. pas mus buvo apie 2200 darbuotojų, tai šių metų viduryje jau turėjome beveik 2700 darbuotojų. Bendras darbuotojų skaičius yra netgi išaugęs, tik keičiasi jų proporcija. Natūralu, kad paslaugų centras yra ta grupės įmonė, kuri auga ir plečiasi.

– Ar pandemijos neigiamas poveikis banko rezultatams jau baigėsi, ar dar jo galima tikėtis ateityje?

– Natūralu, kad prasidėjus pandemijai, pasikeitė ir klientų įpročiai: kai nebeliko kelionių, ženkliai krito atsiskaitymai kortelėmis, natūralu, tai įtakojo ir mūsų komisinių pajams. Tačiau matome, kad dabar jos tikrai sėkmingai atsistato ir mes grįžtame į normalų gyvenimo ritmą. Tikimės, kad pasieksime kritinį vakcinavimo lygį ir galėsime dar saugiau ir laisviau gyventi.

O kalbant apie mūsų paskolų portfelio kokybę ir atidėjinius, kurie irgi tiesiogiai įtakoja bendrą rezultatą, čia mes atliekame namų darbus ir nuolatos stebime, vertiname klientų situaciją ir jų galimybes grąžinti kreditą. Šioje vietoje buvome šiek tiek padidinę atidėjinių skaičių įvertindami potencialias rizikas ir tai ir atsispindi mūsų finansinėse ataskaitose.

– Kaip vertintumėte dabar, ar padarytų atidėjinių prireiks?

– Žinote, niekada negali žinoti, koks dar naujas virusas ar nauja rizika iššaus kaip raketa. Aš būsiu atsargesnė. Bet šiai dienai galime pasidžiaugti, kad turime stiprius klientus ir gerą mūsų klientų kreditų portfelį. Tikiuosi, kad mes ir toliau sėkmingai su klientais augsime.

– Ačiū už pokalbį.