ES baudžiamąsias priemones paskelbė po keleivinio lėktuvo numušimo virš Ukrainos 2014 metų liepą. Jos nukreiptos prieš Rusijos valstybinius bankus, ginkluotės prekių importą ir eksportą bei naftos ir dujų pramonę.
Sankcijos vis buvo pratęsiamos, pastarąjį kartą – iki šių metų liepos 31 dienos. ES ambasadorių sprendimas dar turės būti patvirtintas ES užsienio reikalų ministrų susitikime liepos 12 dieną. Tai laikoma formalumu.
ES sankcijų atšaukimą sieja su pažanga įgyvendinant Minsko susitarimą dėl taikos Ukrainoje. Čia jau kelerius metus jokių pokyčių nėra.
ES šalių lyderiai savo viršūnių susitikime praėjusią savaitę neatmetė ir ekonominių sankcijų išplėtimo. Jie paragino ES užsienio politikos įgaliotinį Josepą Borrellį parengti naujus sankcijų variantus, kad būtų galima reaguoti į „bet kokius piktavališkus, neteisėtus ir trikdančius Rusijos veiksmus“.
Rusija metų pradžioje pasienyje su Ukraina dislokavo daugiau kaip 100 000 karių. Tai sukėlė būgštavimus, kad konfliktas gali paaštrėti. Maskva vėliau paskelbė apie karių atitraukimą. Tačiau, JAV ir Ukrainos duomenimis, regione vis dar yra didelis skaičius rusų karių.
Ukrainos rytuose ukrainiečių pajėgos nuo 2014 metų kovoja su prorusiškais separatistais. Maskva, anot Vakarų, finansinėmis ir karinėmis priemonėmis remia separatistus, kurie Luhanske ir Donecke paskelbė vadinamąsias „liaudies respublikas“. Per mūšius jau žuvo daugiau kaip 13 000 žmonių.
