Liepos pirmąją dieną karantinas atšaukiamas, su juo nutrūksta ir dalis valstybės teiktos pagalbos verslui, darbuotojams ar kitiems gyventojams. Kita dalis pagalbos pradeda palaipsniui mažėti, pvz., subsidijos už prastovas. Atsiranda priemonių, skirtų darbuotojų išsaugojimui po prastovų, tačiau jos apims tik ilgiausiai prastovose buvusius darbuotojus.
Tuo metu verslui iki šiol nėra visiškai aišku, kaip reikės dirbti nuo liepos – likus paskutinėms dienoms vis dar nėra paruoštų operacijų vadovo Arūno Dulkio sprendimų.
Dar daugiau, verslą gerokai labiau neramina ateinantis ruduo – naujos bangos galimybė atrodo reali. Jau dabar stengiamasi ieškoti įrodymų, kad dar vienas uždarymas bus nebūtinas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė paaiškina, kad verslas ir toliau gali naudotis parama darbuotojų išlaikymui per prastovas ir ilgų prastovų, o dėl galimos naujos bangos nerimaujantis verslas taipogi galėtų prisidėti skatinant gyventojus vakcinuotis.
Romanovskis klausia, kas bus, jei kils dar viena banga
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis pastebi, kad nors formaliai karantinas baigiasi, verslui ribojimų vis tiek išlieka, tuo metu nėra aiškumo, kaip labiausiai nukentėjusiems sektoriams pavyks atsigauti.
„Nenoriu burti, visi norime tikėti, kad paramos nebereikės ir visi galės ramiai gyventi. Bet yra klausimas, kas bus, jei bus priešingai. Nes kol kas tos paramos priemonės, kurios suplanuotos, galios kelis mėnesius. Belieka tikėtis, kad tos rinkos, kurios sustojo dėl karantino, nes nėra turistų, kad jos atsigaus, pvz., apgyvendinimo sektorius“, – vertina A. Romanovskis.
„Mano vienintelis lūkestis, kad Vyriausybė viską įvertino, ir, jei pamatys, kad situacija vis dėlto yra bloga, bus kažkokios priemonės. Pagrindinis iššūkis yra nedarbas – ar nedarbo rodikliai kis ar nekis, ypač, kai paramos priemonės sustos“, – sako A. Romanovskis.
Tačiau ne parama dabar verslui kelia didžiausią nerimą.
„Vienintelis dalykas, kas neramina – kalbos, kad gali būti trečioji banga, susijusi su nevakcinuotaisiais ir vaikais, su delta atmaina. Ir kokios būtų reakcijos į ją – ar dar vienas griežtas karantinas, ar kažkaip kitaip. Mes dabar turime situaciją, kai bent jau suaugę Lietuvos piliečiai visi, kurie norėjo, galėjo pasiskiepyti, bet akivaizdu, nemaža dalis yra neskiepytų ir jie čia priėmė vidinį sprendimą savo valia nesiskiepyti“, – sako A. Romanovskis.
Jis viliasi, kad pakaks politinės valios dėl neskiepytos visuomenės dalies neuždarinėti visos ekonomikos.
Vainienė: mums karantino panaikinimas tik formalus
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė patikina, kad prekybininkams išlieka tokie patys ribojimai net ir po karantino.
„Mums ribojimai nebus panaikinti, mes visiškai nejausime išėjimo iš karantino, niekaip. Kodėl? Nežinau neturiu paaiškinimo. Dabar yra 10 kv. metrų ploto reikalavimas vienam klientui, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai rašo, kad viskas bus tas pats, bet operacijų centro vadovo įsakymo dar nėra, niekas nepasidalija jokiu projektu. Čia tokia karantino panaikinimo imitacija, nes niekas nesikeičia“, – birželio 29-osios vakare kalbėjo R. Vainienė.
Ji paaiškina, kad parduotuvėse ir toliau bus reguliuojami srautai, dėvimos kaukės, naudojamos dezinfekcijos priemonės.
„Dabar jau kai veikia pilna apimtimi, nėra veiklos suvaržymų, uždarymų, tai nebėra aktualu“, – patvirtina prekybininkų atstovė.
Tačiau ateitis neatrodo vien šviesi.
„Į ateitį žiūrime labai su nerimu dėl to, kad trečia banga tikriausiai bus. Mes norime įrodyti, kad prekyba gali dirbti esant bet kokiai epidemiologinei situacijai. Visa prekyba, ne tik maistas. Tai jei vėl būtų uždarymų, tai neįsivaizduojama, labai sunku būtų. Jau geriau kažkokių reikalavimų lengvinimai ar sunkinimai, tik ne visiškas uždarymas“, – nerimavo R.Vainienė.
Ji svarstė, kad ir verslas galėtų prisidėti skatinant žmones skiepytis: „Puikiai suprantame, kad savanoriškos vakcinacijos apimtys labai jau nepakankamos“.
Restoranų atstovas: reikėjo daugiau skiepyti pirmąja doze
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas Gediminas Balnis tikisi, kad nuo liepos 1-osios bus panaikinti visi ribojimai lankytis restoranų viduje ir paslaugas galės gauti asmenys be Galimybių paso – iki galo tai dar nebuvo aišku, nes nebuvo atnaujintų operacijų vadovo sprendimų. Tačiau paklaustas apie paramą verslui, jis kalbėjo apie vakcinacijos problemas.
Jis nerimauja, kad restoranų sektoriui vėl gali būti pritaikyti ribojimai.
„Jei kažkada reikės grąžinti Galimybių pasą (GP), reikia ištaisyti visas klaidas. Matome, kad vien restoranai yra nepakankama paskata turėti GP ir skiepytis. Turėtų būti griežčiau, pvz., kaip Vokietijoje, kur netgi į prekybos centrus įleidžiami žmonės tik su GP. Reikia kažką padaryti, kad jei ir neprivaloma skiepytis, žmonėms būtų nepatogu gyventi – tai paskatintų skiepytis“, – rūpinosi G. Balnis.
Jis viliasi, kad paspirtimi sektoriui taps nuo liepos 1-osios įsigaliojanti PVM lengvata. Po pirmųjų atlaisvinimų sektorius dar negalėjo džiaugtis geresniais rezultatais.
„Ir birželio, irs gegužės mėnuo buvo patys nuostolingiausi metuose, nes apyvartos tik šiek tiek buvo atsigavusios, bet labai jau buvo parama sumažėjusi“, – vertino G. Balnis.
Sporto klubams reikės ilgo atsigavimo: siūlo Vyriausybei remti sportuojančius gyventojus
Nors teisės aktuose dar neparašyta, sporto klubai jau viliasi, kad liepos pirmąją ploto ar žmonių skaičiaus ribojimų nebeliks.
„Bendravau su Sveikatos apsaugos ministerija, vyr. epidemiologe, tai pagal paskutinę informaciją, nors operacijų vadovo nurodymai dar neišleisti, tačiau sporto klubų veiklai specifinių apribojimų nebelieka. Nebereikės skaičiuoti kvadratinių metrų, ar naudoti Galimybių pasą. Lieka bendrieji saugumo reikalavimai – atstumo laikymasis, dezindekcija, ventiliacija. Prie šių bazinių dalykų esame seniai pripratę ir mes, ir mūsų klientai, visi moka elgtis saugiai“, – teigia Sporto klubų „Impuls“ ir „Lemon Gym“ vadovas Vidmantas Šiugždinis, vadovaujantis Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijai.
Pasak jo, tai sektoriui eliminavo baimes dėl atsidarymo, tačiau liepa yra tas mėnuo, kada sezoniškai būna bene mažiausiai lankytojų.
Vadovas vertina, kad būsima parama darbo vietų išlaikymui sporto klubams yra per menka.
„Kaip jau pamatėme, po karantino dalis sporto klubų neatsidarė ir dabar vasaros metu tikrai yra sudėtingas laikotarpis – žmonių apsilanko nedaug. Tai atsidarymas yra labiau tam, kad sugebėtų teikti paslaugą klientams, juos išlaikyti, kad jie gsalėtų gerinti savo sveikatą, bet apie kažkokius uždarbius dar tikrai nėra kalbų. Tikėjomės, kad parama galėtų būti bent jau iki naujųjų metų“, – sako V. Šiugždinis.
Jis skaičiuoja, kad 2019 metų pajamų lygmenį, jei viskas gerai, sporto klubai galėtų pasiekti nebent iki kitų metų rudens, kadangi užtruks iš naujo pritraukti klientus. Jis siūlytų valstybei remti žmonių sveikatingumo iniciatyvas.
„Galėtų atsirasti valstybės programos žmonėms, skirtos atsistatyti po karantino, kaip pernai buvo skatinamos įvairios socialinės grupės, pvz., medikų atostogos. Galėtų būti ir dabar medikams ar mokytojams galimybė pasinaudoti pasirinkto sporto klubo paslaugomis už kažkokią apribotą pinigų sumą. Tai, manau, tikrai būtų gražus gestas visiems tiems žmonėms, kurie per karantiną patyrė fizinių ir emocinių praradimų, jų buvo visoje visuomenėje. Sporto klubai yra puiki terpė atsistatyti, tokiu būdu, per paslaugos teikimą, aš galvoju, kad laimėtų visi ir valstybė galėtų padėti ir savo žmonėms, ir sektoriams“, – vertino V. Šiugždinis.
Navickienė: reikia galvoti ne apie paramas, o kaip turėti daugiau virusui atsparių žmonių
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė patikina, kad po liepos 1-osios parama bus „siauresnė ir taiklesnė“.
Anot jos, pradeda galioti subsidija po prastovų, kuria bus remiami tie darbuotojai, kurie 75 darbo dienas, arba ne mažiau nei 600 darbo valandų, buvo prastovose. Jie bus papildomai remiami du mėnesius.
„Nesus toja ir darbo paieškos išmokos – nuo liepos 1-osios šias išmokas galės gauti ir savarankiškai dirbę asmenys, kurie veiklą išregistravo dėl karantino apribojimų. Nedarbo išmokos, kurios galioja, jų panaudojimas mažėja, siaurėja. Šiai dienai, lyginant su pirmuoju karantinu, nedarbo išmokų gavėjų ratas yra stipriai susiaurėjęs“, – vertina ministrė.
Verslo nerimą dėl galimos kitos bangos ministrė vertino kviesdama prisidėti, kad vakcinavimo procesas būtų kuo spartesnis.
„Mes matome vakcinavimo proceso sulėtėjimą, nors turime visas galimybes paskiepyti kuo didesnį populiacijos kiekį. geriausias dalykas, ką mes šiandien galime padaryti, tai ne tiek galvoti, kiek ir kokių paramų turėsime, jei kiltų trečia karantino banga, bet ką padaryti, kad mes turėtume kuo daugiau atsparių virusui žmonių, kurie, jeigu ir sirgtų, sirgtų lengva forma, neužgultų reanimacijos lovų ir, neduok Dieve, nepasibaigtų sirgimas mirtimi. Čia svarbiausia, ką dar mes galime kartu padaryti“, – svarstė M. Navickienė.
Tačiau jei trečioji banga kiltų, ji pripažino, kad tektų galvoti apie papildomas priemones, kurias reikėtų taikyti.
Tolesni prioritetai: užimtumas, skurdo mažinimas
M. Navickienė vardija, kad po pandemijos ministerija imsis kitų prioritetų: skurdą mažinti padės atsirandanti papildoma vienišo asmens išmoka, taip pat bus koncentruojamasi į spartesnį pensijų indeksavimą, kad 2024 m. vidutinė pensija siektų ne mažiau kaip 550 eurų, turint būtinąjį stažą.
„Pensijų indeksavimo mechanizmą ketinama susieti su skurdo rodiklių mažinimo tikslu – indeksavimas intensyvėtų tol, kol sumažintume skurdo rizikos lygį tiek, kiek užsibrėžta programoje. „Sodros“ perviršis pagal naujausias tendencijas yra didėjantis, jis turėtų būti nukreiptas ne į rezervą, pinigų kaupimą, bet spartesnį pensijų indeksavimą“, – sako M. Navickienė.
„Iššūkis yra darbo santykių lankstumas. Pandemija parodė, kad lanksčios darbo sąlygos padeda adaptuotis prie besikeičiančių darbo rinkos reikalavimų. Tai turėsime diskusijų apie tai, kaip geriausia būtų po karantino, po nuotolinio darbo, sugrįžti su maksimaliu įmanomu lankstumu“, – pabrėžė ministrė.
Pokyčių ji žada Užimtumo tarnyboje (UŽT), kurioje šiuo metu registruota daugiau nei 230 tūkst. darbo ieškančių asmenų, tačiau laisvos darbo vietos neužpildomos.
„Turi įvykti pokyčiai užimtumo politikoje, kadangi dabar daug žmonių UŽT įregistruoti ne todėl, kad nori ieškoti darbo, o todėl, kad tai papildomo socialinio rėmimo ir sveikatos draudimą užtikrinanti institucija. Jei esi bedarbis, gauni nemokamą sveikatos draudimą. Šiuo metu diskutuojame su Sveikatos apsaugos ir Finansų ministerijomis, kad sveikatos draudimų galbūt galėtų būti draudžiami universaliai visi asmenys, kurie neturi pajamų, nepriklausomai nuo to, ar turi bedarbio statusą“, – dėstė M. Navickienė.
Galimybių pasas galios renginiams
Nuo liepos 1 d. Galimybių pasas išliks galioti renginiams. Tiek uždaroje, tiek atviroje erdvėje organizuojant renginį su Galimybių pasu, žiūrovai ar dalyviai gali stebėti renginį ne tik iš sėdimų vietų ir jų skaičius nėra ribojamas. Tačiau tokiu atveju gali dalyvauti tik asmenys, turinys Galimybių pasus. Be Galimybių paso organizuojant renginį, dalyviai jį gali stebėti tik iš sėdimų vietų, užpildant ne daugiau kaip 75 proc. visų sėdimų vietų.
„Šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerija ruošia operacijų vadovo sprendimą, kuriame ir bus nustatyta, kaip turės būti organizuojama kavinių, restoranų, prekybos vietų veikla ir detalizuoti reikalavimai dėl ploto, srautų valdymo“, – paaiškino Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM).
Ministerijoje liepos 1-ąją baigiasi galimybė teikti paraišas dėl subsidijų ar turgavietės mokesčio kompensacijos, tačiau planuojamos kitos į investicijas orientuotos priemonės.
„EIM planuoja ir kitas paramos priemones, kuriomis bus siekiama spartaus verslo atsigavimo po pandemijos. Šiuo metu jau yra parengtas ir paskelbtas viešam aptarimui priemonės „E-komercijos modelis COVID-19“ finansavimo sąlygų aprašas. Pagal šią priemonę bus finansuojamas e. komercijos modelių diegimas labai mažose, mažose ir vidutinėse įmonėse, perorientuojant procesus ir juos skaitmeninant. Priemonei skirta 40 mln. eurų. Kvietimą planuojama paskelbti liepos mėn. pabaigoje“, – dėstoma komentare.
Taip pat baigiamas derinti priemonės „Kūrybiniai čekiai COVID-19“ projektų finansavimo sąlygų aprašas, pagal kurį liepos mėn. pradžioje numatoma paskelbti kvietimą teikti paraiškas. Remiama veikla – mažų ir vidutinių įmonių originalių produktų sprendimų (netechnologinių inovacijų) sukūrimas ir diegimas. Priemonei skirta 7 mln. eurų.
Kokia parama lieka po liepos 1-osios?
Didele dalimi paramos verslas ir gyventojai ir toliau galės naudotis.
Verslui mokamos subsidijos darbo užmokesčiui kompensuoti bus mokamos iki rugpjūčio 31 d., tačiau jos intensyvumas palaipsniui mažės. Už pirmąjį kalendorinį mėnesį subsidijos darbo užmokesčiui dydis sudarys 100 proc. apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 90 proc. minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio, t. y. 577 Eur, o antrąjį kalendorinį mėnesį – 60 proc. MMA dydžio, t. y. 385 Eur.
Valstybinė mokesčių inspekcija į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašus įtrauktiems mokesčių mokėtojams ir gyventojams iki š. m. rugpjūčio 31 d. ir dar du mėnesius neskaičiuos delspiningių ir nevykdys mokesčių išieškojimo veiksmų. Mokestines paskolas be palūkanų ir „be klausimų“ bus galima sudaryti iki metų pabaigos.
Tačiau „Sodroje“ įmokų atidėjimas galiojo iki tol, kol šalyje galiojo karantinas.
Savarankiškai dirbantieji, atšaukus karantiną, paskutinę 260 eurų išmoką gaus už birželį, ji bus išmokėta liepos mėnesį. Tačiau veiklą išregistravę dirbantys savarankiškai, galės pretenduoti į darbo paieškos išmoką – 212 Eur.
Ligos išmoka, siekianti 100 proc. darbo užmokesčio „į rankas“, nuo liepos 1 d. bus mokama susirgusiems COVID-19 liga darbuotojams, dirbantiems sveikatos, visuomenės saugumo, viešosios tvarkos palaikymo ar švietimo srityse, kai kontaktas su sergančiais asmenimis yra neišvengiamas arba būtinas nepriklausomai nuo to, ar šie asmenys užsikrėtė nuo klientų (pacientų), ar nuo kolegų.
