Valstybės pagalba gali būti skiriama dvejopai – arba suderinus su Europos Komisija, arba nesuderinus, tačiau pastarasis būdas, vadinamas „de minimis“, turi limitą – ne daugiau 200 tūkst. eurų įmonei (įskaitant susijusias) per trejus metus.

Šiuo metu per pandemiją gelbėtos įmonės supranta, kad jos dar trejus metus nebegalės naudotis parama energetikos, aplinkos apsaugos ar kitokiems projektams, kurie remiami būtent pagal mažos pagalbos schemą. Per pandemiją, kai įmones teko gelbėti, dalis paramos priemonių nebuvo derinamos su EK – tai išsėmė limitus.

„Yra šimtai įmonių, kurios tiesiog negali kreiptis dėl paramos saulės jėgainėms, šilumos siurbliams, energetiniam efektyvumui didinti ir daugeliui kitų dalykų“, – patikina Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Eurai
Foto: Shutterstock

Jis pabrėžė, kad anksčiau 200 tūkst. eurų riba buvo numatyta esant įprastoms veiklos sąlygoms, tačiau pandemijos sąlygoms ši riba nėra pritaikyta. Įmonės į limitus atsirėmė ne dėl savo kaltės ar investicijų į plėtrą, bet dėl pagalbos, kuri kompensavo nuostolius už apribojimus per pandemiją.

Feisbuke dalijamasi negi istorijomis, esą medikams skirti 200 eurų kuponai atostogoms lėmė, kad ligoninė nebegali įsirengti remiamos saulės jėgainėms.

„Pamenate, praeitais metais Vyriausybė apdovanojo gydytojus, kovojusius su pirmąja COVID19 banga, nemokamais kelialapiais į sanatorijas ar poilsio namus? Dabar visa ši parama yra priskaičiuojama prie valstybės pagalbos toms gydymo įstaigoms, kuriose dirbo tie gydytojai ir pagal „de minimis“ taisyklės, šios gydymo įstaigos nebegali pretenduoti į paramą, įsirengiant saulės elektrines ant ligoninių ar poliklinikų pastatų stogų“, – dalijosi Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.

Tuo metu institucijos gūžčioja pečiais – praeis treji metai, ir vėl bus galima teikti paraiškas dėl paramos.

Džiaugys: stabdomos investicijas į atsinaujinančią energetiką

Saulės energetikos projektus įgyvendinančios UAB „Eternia Solar, LT“ direktorius Andrius Džiaugys pastebi, kad jau dabar dėl „de minimis“ limito stoja tvarūs projektai.

„Ši parama yra labai aktuali pretenduojantiems į Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) paramą. Didžiausia „de minimis pagalba vienam ūkio subjektui per 3 mokestinių metų laikotarpį paprastai gali siekti 200 000 eurų. O tai reikšminga suma planuojat atsinaujinančios energetikos sprendimus. Bet pastaraisiais, pandemijos metais, nemažai įmonių pasinaudojo įvairiomis valstybės teikiamomis lengvatomis – parama už darbuotojų prastovas, darbuotojų testavimas dėl Covid-19 ir pan.“, – sako A. Džiaugys.

Andrius Džiaugys
Foto: Asmeninins albumas

Pasak jo, pasinaudojus pagalba, daug įmonių jau pasiekė limitą, o pandemijai atsitraukiant, jos nebegali nukreipti investicijų į atsinaujinančius energijos šaltinius – nebegali pretenduoti į APVA kvietimus.

„Šią problemą vertiname su nerimu, nes parama atsitiesimui po pandemijos, tampa kliūtimi remti tvarias investicijas į atsinaujinančią energetiką. Dabarties problemas spręsti yra svarbu ir būtina, bet tai neturėtų tapti stabdžiu sprendimams ir investicijoms, kurie lems ne tik dabartį, bet ir žalesnę ateitį“, – dėsto A. Džiaugys.

Jam atrodo keista, kad įmonėms valstybė padėjo išsilaikyti per pandemiją, tačiau dabar užkertamas kelias tolesniam augimui, galimybei diegti atsinaujinančios energetikos šaltinius.

„Kuomet yra stabdomos investicijos į atsinaujinančią energetiką, yra lėtinamas bendras valstybės iškeltų tikslų siekimas pereiti prie atsinaujinančių šaltinių atsisakant iškastinio kuro. Susidarius minėtoms aplinkybėms, rangos kompanijos įdarbina mažiau žmonių, kas sąlygoja mažesnį pinigų kiekį valstybės biudžetui“, – paaiškina A. Džiaugys.

Jo nuomone, problemą galima spręsti dviem būdais – arba didinti pagalbos limitą, arba atsinaujinančiai energetikai suteikti išimtį.

APVA: ligoninės gauti paramą gali

Šiuo metu APVA yra paskelbusi kvietimą pretenduoti dėl paramos saulės ir vėjo jėgainėms. Agentūros Nacionalinių programų valdymo departamento direktorius Jonas Balkevičius patikina, kad į tokią paramą ligoninės, savivaldybės, mokyklos ir kitos valstybės ir savivaldybių įstaigos pretenduoti gali, mat joms nėra teikiama valstybės pagalba. Su problemomis susiduria verslas.

„De minimis pagalba aktuali ūkinę komercinę veiklą vykdantiems subjektams, kurie planuoja teikti paraiškas pagal priemonę „Atsinaujinančių energijos išteklių (saulės, vėjo) panaudojimas juridinių asmenų elektros energijos poreikiams”. Didžiausia „de minimis“ pagalba vienam ūkio subjektui per 3 mokestinių metų laikotarpį gali siekti 200 000 eurų“, – paaiškino J. Balkevičius.

APVA vertindama paraiškas, ar skirti finansavimą, tikrina, kiek įmonei suteikta pagalbos, tai daroma naudojantis Konkurencijos tarybos administruojamu registru.

Konkurencijos taryba: po metų ar trejų galės pretenduoti vėl

Konkurencijos taryba (KT) patikina, kad į 200 tūkst. ribą per trejus metus įskaičiuojama ne visa, o tik pagal „de minimis“ reglamentus suteikta pagalba.

„Įskaičiuojama ne tik ministerijų, bet ir savivaldybių, kitų institucijų ar įstaigų, netgi tam tikrais atvejais – valstybinių įmonių, suteikta de minimis pagalba“, – paaiškino KT.

Tačiau KT neturi informacijos, kurios Lietuvoje taikomos pagalbos priemonės buvo priskirtos „de minimis“, o kurios derintos su Europos Komisija. Tokios informacijos nepateikė ir ministerijos.

KT neįžvelgia didelės problemos dėl šiuo metu pasiektų limitų – tai laikina.

„Netgi jeigu konkretus subjektas šiandien yra išnaudojęs jam leistiną „de minimis“ pagalbos ribą, po vienerių, dvejų ar trejų metų (priklausomai nuo to, kada – einamaisiais metais, prieš metus ar prieš dvejus metus – buvo skirta „de minimis“ pagalba) jis vėl galės gauti visą arba dalį „de minimis“ pagalbos ribos“, – paaiškina KT Konkurencijos politikos grupės patarėja Ieva Michailovaitė.

Anot jos, pagalbą teikiančios institucijos pačios turi galimybę teikti pagalbą ne pagal „de minimis“ schemą, o kaip valstybės pagalbą, kuri į limitą nėra įskaičiuojama.

„KT nėra gavusi oficialios atsakingų institucijų informacijos apie tokios problemos egzistavimą ir, atitinkamai, apie numatomus sprendimo būdus“, – vertina I. Michailovaitė.

Ji pabrėžė, kad reglamentas dėl ribotos mažos pagalbos galios iki 2023 metų gruodžio 31 dienos ir galėtų būti keičiamas vėliau po konsultacijų.

Tačiau KT pripažįsta, kad pernai išmokėtos mažos paramos būta gerokai daugiau, nei kada anksčiau. Jei per 2016-2018 m. mažos pagalbos suma nesiekė 100 mln. eurų, o 2019 m. ji pasiekė 131 mln. eurų, tai pernai Lietuva suteikė daugiau nei 330 mln. Eur „de minimis“ pagalbos.

„Taip pat tikėtina, kad daug „de minimis“ pagalbos bus suteikta ir 2021 m., kadangi jau dabar Lietuva per šiuos metus yra suteikusi virš 102 mln. Eur „de minimis“ pagalbos“, – skaičiuoja KT.

Konkurencijos taryba neturi duomenų, ar kitos šalys yra susidūrusios su analogiškomis problemomis, su kuriomis susiduria į limitus atsirėmusios Lietuvos įmonės.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Nors KT administruoja pagalbos registrą, negalėtų atsakyti, kiek įmonių šiuo metu jau pasiekė minėtą 200 tūkst. eurų kartelę. Mat riba skaičiuojama ne konkrečiam ūkinę veiklą vykdančiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, bet „vienai įmonei“, kaip ji apibrėžta reglamente – visų susijusių ūkio subjektų grupei. KT neturi informacijos apie įmonių susietumą. Patikrinti, kiek kuri įmonė yra gavusi pagalbos, galima čia.

Janulevičius: ribą reikia bent laikinai padidinti

Tuo metu LPK prezidentas V. Janulevičius patikina, kad pandemijos sąlygomis buvusi 200 tūkst. eurų riba yra gerokai per maža.

„Pandemijos metu yra išskirtinės sąlygos – galima būtų šių metų tiesiog neskaičiuoti“, – siūlo V. Janulevičius.

Jis teigia, kad į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją LPK kreipėsi dėl paramos taisyklių koregavimo, tačiau „klausimas nutilo“.

„Tai labai aktuali problema, aš manau, kad didžioji dauguma didesnių įmonių jau yra pasiekusios tą ribą ir išnaudojusios limitą. Mūsų žiniomis, kai kurios šalys Rytų Europos bloko šalys pasididino tą limitą būtent pandeminiam ir popandeminiam periodui. O mums tenka laukti tris metus, kad vėl tie patys 200 tūkst. eurų atsistatytų“, – sako V. Janulevičius.

Vidmantas Janulevičius
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Jis vertina, kad laikmetį daug labiau atitiktų 600 tūkst. eurų limitas, tačiau tam reikėtų institucijų dėmesio.

„Problema, kad visos įmonės, kurios turėjo ir prastovų dėl COVID-19, jos seniai išnaudojo tą paramą. Nes į ją įtraukiama ir atlyginimų padengimo dalis, ir nuomos padengimo dalis. Dabar įmonės pretenduoti negali, o pinigai lieka nepanaudoti, nors priemonės yra tikslingos, atitinkančios ES dvasią dėl energetinio efektyvumo ir anglies dioksido pėdsako mažinimo. Šį laikotarpį tiesiog reikėtų išimti ir jo nevertinti“, – svarsto V. Janulevičius.

Pasak pramoninkų atstovo, problema aktuali ne tik stambiosioms įmonėms, tačiau į lubas galėjo atsiremti ir nedideli verslai, pvz., restoranai, ūkiai, kaimo turizmo sodybos ar pan.