Sparčiausiai trejus metus augs kaitinamojo tabako apmokestinimas – pakelis per 3 metus pabrangtų 1,09 euro. Tarp alkoholinių gėrimų sparčiau brangtų vynas, stiprieji gėrimai.
Seimo opozicija rado priekaištų didesniems akcizams.
„Pateikti akcizų didinimai yra labai nuosaikūs, jie net nepasiveja gyventojų pajamų augimo ir įperkamumas alkoholinių gėrimų, net ir su visais šitais padidinimais, išauga, tad ateity matyt reikėtų pagalvoti ir atlikti skaičiavimus įvertinant ne tik galimą poveikį gamintojams“, – vertino buvęs Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Darbo partijos atstovas Artūras Skardžius pyko, kodėl visi euforijoje – kainos kyla, akcizai didėja: „Aš manau, kad labiausiai iš viso šito džiaugiasi kontrabandininkai, nes jų pelnai tai tikrai išaugs.“
Parlamentaras tikino, kad vienas sunkvežimis kontrabandininkams sukrauna milijoninius pelnus ir jis abejojo, ar dėl didesnių akcizų padidėtų mokesčiai.
Balsavime naujus akcizus palaikė 111 Seimo nariai, „prieš“ balsavo 1, o susilaikė – 4.
„Aišku, kad mokesčiai didėja, tai liberalui kalbėti „už“ iš pirmo žvilgsnio nėra paprasta. Tačiau iš tikrųjų gera žinia, kad su šiuo akcizų planu atsiranda trimetis planas ir aiškumas ne tik tabako produktams, rūkomiesiems produktams, bet taip pat ir alkoholiniams produktams. Tai suteikia aiškumo toje srityje, kurioje to aiškumo anksčiau būdavo daug mažiau“, – vertino Vytautas Mitalas.
Didžiausias poveikis – kaitinamajam tabakui
Kaitinamojo tabako produktų, tokių kaip „Heets“ ar pan., pakelis vien dėl mokestinio efekto per trejus metus pabrangtų 1,09 Eur: kitąmet akcizai prie pakelio kainos pridėtų 27 centus, dar po metų – 35 centus, o trečiais metais poveikis kainai sudarytų 47 centus.
Anksčiau Finansų ministerija argumentavo, kad pakelis kaitinamojo tabako produkto yra daugiau nei tris kartus mažiau apmokestinamas, lyginant su cigaretėmis, todėl siekiama, kad akcizų skirtumai sumažėtų.
Darbo partijos atstovas Vytautas Gapšys siūlė dar sparčiau didinti akcizus kaitinamajam tabakui, kad valstybė per metus papildomai surinktų apie 10 mln. eurų. Jis aiškino, kad pirmuosius dvejus metus akcizų augimas būtų spartesnis, nei numato Vyriausybė, tačiau trečiaisiais metais akcizo augimas būtų mažesnis ir bendras mokestinis efektas per trejus metus būtų vienodas.
„Siūlau kaitinamajam tabakui akcizą padidinti greičiau, nei yra numatyta Vyriausybės pateiktame plane. (…) Kaitinamasis tabakas turbūt yra populiarus tarp jaunų miestiečių, didmiesčių gyventojų. Vietoje prarūkymo mes tuos pinigus galėtume skirti mokyklų, darželių statymui“, – siūlė V. Gapšys.
Tačiau Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas paaiškino, kad jau dabar akcizų didinimo planas yra pakankamai ambicingas, šie akcizai kasmet didės 32 proc., atsižvelgiant visus argumentus, komitetas V. Gapšio pasiūlymui nepritarė.
„Kyla kitas klausimas, kodėl kaitinamasis tabakas turi lengvatą akcizui? Jis turi tris kartus mažesnį akcizą, nei kitos tabako rūšys, ir tai biudžetui kasmet kainuoja 20 mln. eurų. Kaip jie sugebėjo išsikovoti tokį dalyką“, – Seime stebėjosi Valius Ąžuolas.
Cigarilių ar cigarų 20 gramų pakuotė per trejus metus pabrangtų apie 0,97 Eur, rūkomojo neapdoroto tabako 20 gramų – 0,55 Eur. Elektroninių cigarečių skysčio 10 ml per trejus metus pabrangtų 1,6 Euro.
Degtinės ar kito stipriojo gėrimo puslitris per trejus metus pabrangtų 1,02 Eur per trejus metus, arba po 32-36 centus kasmet.
5 proc. alkoholio tūrio alaus butelis (0,5 l) per trejus metus palaipsniui pabrangtų maždaug 8 centais – po 2-3 centus kasmet.
Vyno puslitris, jei alkoholio tūris neviršija 8,5 laipsnio, per trejus metus pabrangtų 27 centais, o stipresnis – 33 centais, kasmet vidutiniškai po 10 centų.
Finansų ministerija anksčiau argumentavo, kad didesni akcizai nestabdys ekonomikos ir tuo pačiu prisidės prie visuomenės sveikatos didinimo tikslų, mat alkoholis ir rūkalai būtų mažiau įperkami.
Lengvatą gaus mažos alaus daryklos
Seimas patvirtino ir atskirą lengvatą mažoms alų gaminančioms įmonėms. Maža įmone apibrėžta tokia, kuri per metus išverda 8 milijonus litrų alaus.
Tokios įmonės 1 milijoną litrų alaus galės parduoti taikant perpus mažesnį akcizo tarifą, nei nustatytas alui.
Palyginimui, įprasto alaus puslitris (5 proc. alkoholio tūrio) kitąmet bus apmokestinamas 19,55 cento akcizu, lengvatinis tarifas bus 9,78 cento.
Taipogi apibrėžta, kad įmonė negali priklausyti nuo bet kurios kitos alų gaminančios įmonės, jos gamybinės patalpos fiziškai turi būti atskiros. Lengvata nebūtų taikoma pagal licencines sutartis gaminamam alui, taip pat alaus maišymas ar pilstymas, kai alus pagamintas kitoje įmonėje.
„Mes nedidelių alaus daryklų turime 58-ias ir tris turime dideles. Tos 58-ios, tikėtina, kad galėtų pasinaudoti – bet tik pirmiems 10 tūkstančių hektolitrų“, – anksčiau argumentavo pataisos autorius M. Majauskas.
Anksčiau Seimo nariai siūlė tokią lengvatą taikyti ir mažesniems Lietuvos sidro ar vyno gamintojams, tačiau toks pasiūlymas nebuvo registruotas.
Gintautas Paluckas siūlė mažos įmonės ribą sumažinti iki 5 mln. litrų, tačiau ant M. Majausko, tai eliminuotų Rinkuškių, Vilniuje ir Kaune veikiančias alaus daryklas.
„Jei bus priimtas įstatymas, Lietuva pradės remti kraftinio alaus gamintojus, kurie yra maži ir kurie yra nepriklausomi nuo kitų aludarių. Mažieji aludariai yra tikrieji aludarystės paveldo sergėtojai“, – kvietė palaikyti M. Majauskas.
Verslo atstovai priešinosi akcizų augimui
Dėl akcizų keitimo kilo tabako ir alkoholio pramonės lobistų mūšis.
Vienintelę Lietuvoje cigarečių gamybos bendrovę valdanti „Philip Morris“ siūlė Seimui sparčiau didinti cigarečių akcizą, tačiau piktinosi, kad sparčiau didinamas kaitinamojo tabako akcizas gali stabdyti inovacijas ir skatins rinktis žalingesnį produktą.
Tuo metu Nacionalinė tabako gamintojų asociacija siūlė atvirkščiai – nustatyti nuosaikesnius akcizų tarifus cigaretėms, kad taip būtų galima sumažinti prielaidas cigarečių vartotojams rinktis nelegalius gaminius, nustatyti mažesnius akcizus kitiems produktams
Lietuvos aludarių gildija siūlė alui, vynui bei kitiems fermentuotiems gėrimams iki 8,5 proc. stiprumo nustatyti mažesnį akcizų didinimą, argumentuodama, kad akcizai turi ne tik mažinti alkoholio suvartojimą, tačiau ir gerinti šalies alkoholinių gėrimų vartojimo kultūrą – stipriuosius gėrimus keisti silpnesniais, mažiau žalingais gėrimais.
Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacija siūlė nedidinti akcizų vynui, kadangi esą pagal šiuos akcizus Lietuva ir taip yra 4-a visoje ES: „Taip pat taip būtų dar labiau padidinta atskirtis tarp vyno ir kitų alkoholinių gėrimų, kai būtent vyną daugiausiai renkasi atsakingai alkoholinius gėrimus vartojantys asmenys.“
Finansų analitikas Marius Dubnikovas jau vertino, kad siūlymai didinti akcizus ir tolkiau skatins stipraus alkoholio vartojimą.
