Darbuotojų nerandantys regionų verslininkai stebisi Vyriausybės prioritetais ir kalba apie išmokas: padangėje kaupiasi nerimo debesys

Regionuose veikiantiems verslininkams dėl ateities dabar neramu – kai kam net labiau nei pernai vasarą. Vieniems pabrangusios žaliavos gresia nuostoliais, kitiems rūpi, kur susirasti darbuotojų, kurių vis labiau trūksta, o vos alsuojančios įmonės jau regi besibaigiančią paramą. Dėl problemų kritikuojama ir Vyriausybė: kodėl gerovės valstybė suprantama kaip didesnės išmokos, o ne dirbančių, kuriančių ar besimokančių žmonių skatinimas.

Gegužę Lietuvos verslo pasitikėjimo rodikliai buvo aukščiausiai nuo pandemijos pradžios, rodo Statistikos Departamento duomenys.

Tai reiškia, kad pramonės įmonės geriau vertina produktų paklausą ir ketina didinti gamybą, didinti darbuotojų skaičių, jų atsargos mažėja. Statybos įmonės regi vis daugiau užsakymų ir darbų. Netgi iš karantino suvaržymų išsilaisvinantis paslaugų sektorius augina lūkesčius, kad pardavimai augs ir verslo padėtis gerės.

Tačiau regionuose verslininkų atstovai patikina, kad šviesioje padangėje kaupiasi nerimo debesų.

„Metalistas Group“ valdybos pirmininką, vadovaujantį Panevėžio krašto pramonininkų asociacijai, Mantą Gudą labiausiai neramina aukštuose lygiuose įstrigusios žaliavų kainos – tai kai kurioms įmonėms kelia netgi bankroto riziką. Taip pat yra įmonių, kurių gyvastį palaiko vien Vyriausybės skirta parama. Pasak asociacijos pirmininko, ši vasara verslui labiau įtempta negu pernykštė.

Marijampolėje įsikūrusios Regionų verslo plėtros asociacijai labiausiai skauda dėl personalo trūkumo, patikina jos prezidentas Vaidas Šalaševičius. Jei pernai tvyrojo nežinomybė, dabar, anot jo, nežinomybės neliko, bet išryškėjusios problemos, kurias tenka spręsti versle.

O štai Utenoje jau netgi vaikus stengiamasi įtraukti į darbo rinką – savivaldybė už įdarbintą jaunuolį vasarą siūlo po 300 eurų per mėnesį, pasakoja Utenos verslo informacijos centro direktorė Irina Šeršniova. Čia sparčiai senstant gyventojams darbdaviai strimgalviais ieško, kuo keisti į pensiją išeinančius darbuotojus.

Regionų verslininkai patikina, kad netgi minimalus atlyginimas praranda savo aktualumą – geriems darbuotojams siūloma daugiau, kad tik eitų dirbti.

Vyriausybei iš verslininkų tenka kritikos – nesuprantama praktika mokėti darbo paieškos ir kitas išmokas, skatinančias nedirbti. Taip priekaištaujama dėl biurokratinių procedūrų, dėl kurių užtrunka reikiama pagalba ar sprendimai.

Gudas: gerovės valstybė turėtų būti grįsta ne išmokomis

Panevėžio pramonininkų atstovas M. Gudas paaiškina, kad pastaruoju metu jam nesuprantamos Vyriausybės žinutės – ką norima pasiekti esama socialine politika.

„Kalbama apie gerovės valstybę, bet ta gerovės valstybė labiau primena kažkokią išmokų gerovės valstybę, kur visos priemonės yra skurdo mažinimo ir tai labai aiškiai matoma ir populiaru visuomenėje. Aš tai manau, kad daug svarbiau yra užtikrinti vienodas sąlygas ir skatinti dirbantį žmogų. Gerovės valstybės samprata turėtų prasidėti skatinant iniciatyvų kūrybišką žmogų – tuos žmones, tuos verslus, kurie dirba, kažką kuria, arba jaunus žmones, kurie nori kokybiško mokslo“, – vertino M. Gudas.

Anot jo, pasirinktas priešingas – pašalpų ir išmokų kelias. Ir dabar tai yra viena iš priežasčių, kodėl darbdaviams regionuose yra didžiulė problema susirasti darbuotojų.

„Dabar už minimalų atlyginimą retai kas ir bedirba. Jo nustatinėjimas yra labiau populizmo vaikymasis. Daug svarbiau, kad žmonės būtų suinteresuoti dirbti, eitų kažką kurti, o ne sėdėtų ir lauktų kažkokios gerovės. Reikia tvarkyti ir imigracijos politika – tiesiog nėra darbuotojų, visi verslai skundžiasi. Ir čia ne apie minimumą eina kalba, o normalius atlyginimus – nėra darbuotojų“, – apžvelgia M. Gudas.

Panevėžio krašto pramonininkų asociacijos prezidentas nuogąstauja, kad verslas baigiantis karantinui atsigauna labai fragmentuotai ir netolygiai. Kai kam artimiausiais mėnesiais gali kilti netgi bankroto rizika.

„Kas dabar pajuto atlaisvinimus, restoranai, viešbučiai, po truputį įsivažiuoja, žmonės iš solidarumo eina, išsiilgę pramogų. Tačiau pramonėje dabartinė aktuali tema – visos subrangusios žaliavos, tiek plastiko, tiek metalų, tiek medžio. Kas atlieka kontraktinę gamybą – nemažai lietuvaičių gamina ne savo produktus, o atlieka paslaugas kitoms ES šalims ir partneriams – brangstant žaliavoms, stringant užsakymų grandinei, tiekimui, esant trūkumams, gamybininkai negali tolygiai apkrauti gamybos“, – paaiškina M. Gudas.

Jis pabrėžė, kad daliai sektorių dabar netgi sunkiau nei 2020 metais, kuomet tvyrojo didžiausios pandemijos baimės, ir dalis verslų „neišplauks“.

„Jeigu užsakymų sutartyse nėra numatytas indeksavimas, o tai nebuvo populiaru, įmonėms kaštai yra išaugę 30-40 procentų, o jei konkurso kaina kažkokia fiksuota – atsiranda tiesioginė bankroto rizika, jei įmonė neturi rezervų. Rinkoje nepasitikėjimas labai jaučiasi, nemažai baimių, tiekėjai prašo vis daugiau mokėti iš anksto arba trumpina mokėjimo terminus. Dėl žaliavų trūkumo jie gali tą daryti – dėl žaliavų dabar vyksta savotiškos muštynės, kad būtų galima žaliavų gauti. Tie, kurie moka brangiau ar iš anksto, žaliavas ir nusiperka. O tie, kas neturi tokių galimybių, jiems situacija išlieka sudėtinga“, – paaiškino M. Gudas.

Pastaruoju metu rinkoje pastebimi stabilizacijos ženklai, kad žaliavų kainos sparčiai nebekyla, tačiau jos tebėra labai pabrangusios, lyginant su ankstesniais metais.

„Yra verslų, kuriam labai sunkiai sekėsi ir iki paramos iš Vyriausybės gavimo – gavę paramą jie laikinai užkamšė skyles. Bet tikėtina, kad šito sunkaus laikotarpio gali ir nepergyventi“, – įspėja M. Gudas.

Utenoje į darbo rinką įtraukia vaikus

Darbuotojų trūkumą didžiausia problema įvardija ir Utenos verslo informacijos centro direktorė I. Šeršniova.

„Darbuotojų trūko ir be pandemijos, o per pandemiją tai dar labiau pastebima. Reikėjo to tikėtis vien žiūrint į gyventojus pagal amžiaus grupes – mes turime labai mažai jaunimo. Pagyvenę žmonės jau išeina į pensiją, turi ateiti jaunimas, kurio yra mažai. Mes dabar pajuntame gimstamumo kritimo, kuris įvyko prieš 20 metų, pasekmes ir tą jusime dar labiau. Jei seniau įmonės galėjo rinktis, kiek mokėti darbuotojams, tai dabar, jei yra geras specialistas, darbdavys be jokios abejonės jį vertina, moka atitinkamą atlyginimą, suteikia sąlygas. Yra atvejų, kai žmonės net iš Vilniaus važinėja dirbti į Uteną“, – pasakoja I. Šeršniova.

Ji vardija, kad paklausiausi yra IT darbuotojai, įvairių sričių technologai, statybų ar kitų sričių inžinieriai.

Utenos savivaldybėje netgi veikia programa, kuri skatina verslą vasarą įdarbinti paauglius nuo 14 iki 18 metų – Utena ją praktikuoja trečius metus ir šiemet sulaukė rekordinės paklausos, užsiregistravo daugiau nei 70 paauglių.

„Esmė tokia – jei darbdavys įdarbina jaunuolį iki 18 metų, jam savivaldybė išmoka 300 eurų už vieną mėnesį. Jei du mėnesius dirba – atitinkamai 600 eurų. Tai yra paskatinimas darbdaviui atkreipti dėmesį į jaunimą, jį pritraukti. Tai turi labai teigiamą poveikį – darbdaviai naudojasi galimybe išleisti dalį darbuotojų atostogų, o jaunimas neslankioja gatvėmis, paragauja suaugusiojo gyvenimo, kas yra darbas, ir uždirba pinigų“, – paaiškina centro vadovė.

Ji patikina, kad programa vykdoma taip, kad nesikirstų su mokslais, sutartys trišalės, jaunimas turi galimybę išbandyti dominančią profesiją prieš nuspręsdamas, ar toliau nori toje srityje studijuoti.

Apskritai I. Šeršniova įžvelgia trejopą atsigavimą versle. Labiausiai nuo pandemijos nukentėjęs paslaugų sektorius dabar po truputį atsigauna, tačiau jį anksčiau palaikė Vyriausybės ar kitų institucijų pagalba. Prekybos, maisto pramonės ir kitos įmonės, kurių pandemija nepaveikė, netgi suklestėjo. Ši tendencija anksčiau apėmė ir gamybos įmones – tačiau joms dabar sunkiau.

„Žaliavų, metalų kainos biržose paskutiniu metu smarkiai išaugo, tiekimo grandinės sutriko, ir tie, kas turėjo užsakymus senomis kainomis, jie tokiu atveju patiria nuostolių arba pelnai labai stipriai sumažėjo“, – paaiškina I. Šeršniova.

Vadovė išskyrė įmonėms rūpimą skaudulį: „Yra įmonių, kurios ne visiškai patenkintos įstatymų bazės lankstumu, pritaikymu. Pvz., paramos procesuose buvo labai per daug biurokratijos, tai labai išsitęsė laike, o reikalavimai ir procedūros ne visada iki galo apgalvotos, per ilgos, nėra tokios universalios, kad būtų pritaikytos kiekveinam verslui. Dėl to verslas nukenčia ir girdime tokių nusiskundimų. Tai labiausiai liečia tokias institucijas, kaip „Invega“ – ten procesai labai lėti arba nevyksta taip, kaip turėtų būti“.

Ji vertina, kad Vyriausybės sprendimas padidinti minimalų atlyginimą kitąmet neturės didelės įtakos darbdaviams: „Tie darbdaviai, kurie vertina savo darbuotojus, jie jau dabar nemoka minimumo, jie vis tik orientuojasi į pragyvenimo sąlygas ir atitinkamai tie atlyginimai yra didesni“.

Marijampolėje bankrotų neišvengs

Regionų verslo plėtros asociacijos prezidentas Vaidas Šalaševičius vertina, kad išsekus Vyriausybės paramai, tie verslai, kurie sunkiau laikėsi ir anksčiau, tikėtina, bankrutuos.

„Kad bankrotų neišvengsim, tai faktas, bet nukentėjusių verslu bus tikrai ne tiek, kiek tikėjomės prieš metus. Baigsis paramos priemonės, mokesčių lengvatos, prasidės griežtesnis požiūris į verslus iš tarnybų – dažniausiai bankrotus inicijuoja arba „Sodra“, arba mokesčių inspekcija. Pagriežtėjus požiūriui pasimatys. Dalies įmonių situacija ir anksčiau buvo prasta, COVID-19 dar pablogino, manau, šios įmonės neišgyvens. Tos, kurios dar pakankamai gerai laikėsi su visomis paramos priemonėmis, tos ir toliau atsilaikys“, – vertina V. Šalaševičius.

Jis patikina, kad Marijampolės regione pagrindinės verslo problemos niekuo nesiskiria nuo didmiesčių ir visos Lietuvos – didžiausia bėda yra darbuotojų trūkumas.

„Sunku atrasti darbuotojų, kurie dirbtų. Nežinau, ar tai Užimtumo tarnybos išmokos, ar COVID-19 lemia tokią situaciją, kad žmonių sunku atrasti. Tie patys iššūkiai ir centre, ne tik regione“, – sako V. Šalaševičius.

Jis pabrėžė, kad regionuose restoranai, kavinės, viešbučiai ir kitos paslaugų įmonės lėčiau atsigauna.

„Žmonės nepratę regionuose, o per pandemiją dar labiau atprato naudotis kavinių, viešbučių paslaugomis, ne taip kaip didmiesčiuose. Dėl to sunku toms įmonėms pritraukti klientų. Juo labiau dar viskas ir neatsistatę. Atsiskaitymai truputėlį stringa“, – apžvelgia asociacijos vadovas.

Jis pripažįsta ir tai, kad dabar sunkiau gamybos bei statybos įmonėms: „Kaip ir visur, trūksta žaliavų, kainos kyla dienomis, nei gamybininkai, nei statybininkai tokiu tempu nespėja orientuotis“.

Tačiau jei reikėtų lyginti, ši ar praėjusi vasara geresnė, V. Šalaševičius pripažįsta, kad pernai būta gerokai daugiau nežinomybės.

„Apskritai, kiek bendrauju su verslininkais, net ir kam iššūkiai didžiausi – vis tiek palaipsniui viskas atsilaisvina, pradeda judėti, vykdyti veiklą. Vyriausybės priemonės padėjo verslams išgyventi sunkų laikotarpį. Dabar nežinomybės mažiau – jei pernai verslas tikėjosi, kad gali būti didelė krizė, išėjome be didelės krizės, tiesiog pati situacija dabar diktuoja sunkumus. Nežinomybės nebėra, viskas juda į priekį, yra aiškumo, kad krizės nebus“, – apibendrino Marijampolės regiono verslų atstovas.