„Europos valstybės, sustabdžiusios ekonomiką dėl pandemijos pavojaus, tuo pačiu užšaldė ir normalius įmonių bankroto, nemokumo procesus, – sako įmonių rizikingumą vertinančios bendrovės „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, – todėl „Verband der Vereine Creditreform e.V.“ analizės rezultatai labiau atspindi vienos ar kitos šalies ekonomikos palaikymo priemonių „stiprumą“ ir karantino griežtumą. Be to, dėl itin skirtingų įstatymų, reguliuojančių nemokumo procesą Europos šalyse, verta lyginti nebent bankrotų skaičiaus dinamiką, o ne absoliučius bankrotų skaičius.“

Vakarų Europoje – rekordinis smukimas

Pernai metais bankrutuojančiomis Vakarų Europoje paskelbtos 119 066 įmonės, kas 26,9 proc. mažiau nei „nepandeminiais“ 2019-aisiais. Beje, ir ar ankstesniais metais bendras bankrotų skaičius viršydavo 160 tūkst., o 2019-aisiais – buvo persiritęs net per 170 tūkst. atvejų.

Pernai tik vienoje Airijoje bankrotų tapo daugiau, nors tas „daugiau“ – tik +1,8 proc. Visos kitos šalys, kurių duomenis pateikia „Creditreform susivienijimas“, spindėjo sumenkusiais skaičiais. Bankrotų labiausiai sumažėjo Austrijoje (-40,7 proc.), Prancūzijoje (-39,0 proc.) ir Danijoje (-33,8 proc.). Didžiausia Lietuvos prekybos partnerė Vokietija galėjo pasigirti 14,8 proc. smukimu, iki neseniai „antrąja Lietuva“ buvusi Didžioji Britanija bankrotų skaičius ištirpdė 27,7 proc.

Nuo užpernykščių skaičių bankrotų statistika mažiausiai skyrėsi Portugalijoje (-1,4 proc.), skirtingą saugojimosi nuo COVID19 strategiją pasirinkusioje Švedijoje (-1,0 proc.), Graikijoje (-4,7 proc.) .

Rytuose „raudonų“ šalių daugiau

Vidurio ir Rytų Europoje turime bankrotų skaičiaus auginimo ir tirpinimo rekordininkes. Labiausiai bankrutuojančių verslų skaičiai „nupuolė“ Lietuvoje. Jei, AVNT duomenimis, 2019 m. bankrutuojančiomis paskelbtos 1 608 įmonės, tai pernai tokių nelaimėlių oficialiai užfiksuota tik 786, arba 51,1 proc. mažiau. Žinoma, jei vertinsime ekonominę Lietuvos įmonių sveikatą, rasime kur kas daugiau gyvų, bet realiai jau „mirtimi besivaduojančių“ įmonių.

Antra pagal bankrotų mažėjimo tempus liko Latvija (-33 proc.). O labiausiai bankrotų padaugėjo Bulgarijoje, kuri išsiskiria itin dideliu mažyčių, šeimyninių kompanijų skaičiumi. Panašu, kad pandemija joms kirto stipriausiai. 2019 m. bulgarai bankrotais paskelbė 996 įmones, o 2020 m. tokių jau atsirado 1327. Netikėta, kad Bulgarijos draugijoje matome ir pastovią Lietuvos varžovę Estiją, kurioje bankrotų skaičiai kilstelėjo 1,4 proc., o taip pat Čekiją su 17,8 proc. augimu.

Iš viso šio regiono šalyse, kurių duomenimis disponuoja „Creditreform susivienijimas“, pernai metais užfiksuoti 44 624 bankrotai, kai 2019 m. įmonių, neišsilaikiusių rinkoje, būta 48 153, o 2016-aisiais – net 58 803.

Bankrotai pagal sektorius

Vakarų Europoje didžiausią indėlį į bankrotų statistiką paprastai įneša paslaugų sektorius. Jo dalis 2020 m. ūgtelėjo (nuo 40,1 iki 42 proc.), tas pat nutiko su pramonės sektoriumi ( nuo 10,2 iki 10,6 proc.). Tačiau mažėjo prekybos (nuo 31,2 iki 30,3 proc.) ir statybos (nuo 18,5 iki 17,1 proc.) sektorių dalys.

Dominuojančio Vidurio ir Rytų Europoje prekybos sektoriaus „kąsnis“ susitraukė nuo 45 iki 42,7 proc., statybos – nuo 14,4 iki 14 proc. Paslaugų bei pramonės įmonių bankrotų dalis ūgtelėjo atitinkamai iki 25,5 proc. ir 17,8 proc.

Lietuvoje traukėsi paslaugų (nuo 26,3 iki 22,9 proc.) ir santykinai didžiausiame prekybos (nuo 46 iki 41,7 proc.) sektorių bankrotų dalis, o bankrotų lyginamasis svoris augo pramonėje (nuo 11,4 iki 15,9 proc.) ir statybose (nuo 15,9 iki 19,5 proc.).

„Atlaisvinant karantiną ims eižėti ir dirbtinėmis priemonėmis užšaldyta situacija su įmonių nemokumu, juridiškai gyvomis, bet realiai jau vos kvėpuojančiomis kompanijomis, kurių nemažai fiksuojama visose tyrimo metu analizuotose Europos šalyse.

Praktiškai visi ekspertai sutaria, kad mūsų laukia bankrotų upeliai ar net upės – nesutariama tik, kaip greitai to sulauksime,“ – reziumuoja „Creditreform Lietuva“ direktorius ir priduria, pastaruoju metu pastebintis, kad susidomėjimas skolų išieškojimo paslaugomis ima ropštis aukštyn.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (28)