„Linava“ šalies Prezidento taip pat pašys sudaryti ekonomistų ir verslo ekspertų grupę, kuri galėtų padėti paruošti veiksmų planą su pereinamuoju laikotarpiu, siekiant palaipsniui pereiti prie naujovių.
Asociacijos generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, akivaizdu, kad Lietuvoje elektroninė bankininkystė yra prieinama ne visiems, ne visi moka jam naudotis, taip pat trūksta bankomatų, ypač regionuose, kaimuose, be to, jų ir didmiesčiuose nepakanka.
„Dažnai netgi stringa atsiskaitymai jais, nes paveda IT sistemos, tad žmonės negali atsiskaityti, atlikti kitų bankinių operacijų. Dėl to labiausiai nukentės regionų gyventojai ir čia veikiančios mažos ir smulkios įmonės, smulkūs prekeiviai, kur elektroninių paslaugų ir bankomatų prieinamumas prastas. Taip pat vyresnio amžiaus žmonės, kaimo gyventojai, kurie neturi galimybės naudotis tokiomis paslaugomis, nes šalies bankinė infrastruktūra – nepasirengusi. Be to, net ne visi naudojasi internetu“, – sako Z. Buivydas.
Pavyzdžiui, Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad praėjusiais metais 78 proc. kaimo, 84 proc. miesto gyventojų namie turėjo interneto prieigą, t. y. juo naudojosi. Anot vežėjų, svarbu ir tai, kad žmonėms turi būti sudaryta galimybė pasirinkti, kaip jie nori gauti algą – tokie sprendimai negali būti primetami.
Asociacijos prezidiumo narys, bendrovės „Telmento transportas“ vadovas Artūras Telmentas tvirtina, pirmiausia turi būti pilnai parengta pokyčiams bankinių paslaugų sistema, o tik po to priimami tokie sprendimai, numatyti pereinamieji laikotarpiai, kad verslas ir žmonės galėtų lanksčiai prisitaikyti ir jiems pasiruošti.
„Tokios nuomonės laikosi ir kitų sektorių smulkieji verslai, pavyzdžiui, prekybininkai, turgaus prekeiviai, statybų sektoriaus atstovai. Po šio sprendimo jau sulaukiame skambučių iš kitų sektorių, kurie domisi, kaip perkelti verslus į kitas šalis, kuriose palankesnės sąlygos verslams veikti visomis prasmėmis“, – sako A. Telmentas
Be to, nors dauguma transporto įmonių mokėjimus atlieka per bankus, dauguma vairuotojų patys prašo mokėti atlyginimą, dienpinigius ir kitas išmokas grynaisiais ir darbdaviai stengiasi sudaryti tokias galimybes, tikina vežėjai.
„Vežėjai, kaip ir daugelis kitų sektoriaus verslų, esame už pokyčius. Tik jie turi būti įgyvendinami palaipsniui, ruošiantis iš anksto, tariantis su verslu, ieškant kompromisų, o ne skubotai. Labai svarbu vertinti ir transporto sektoriaus specifiką. Pavyzdžiui, dirbant su Rytų rinkomis – Kazachstanu, Turkmėnistanu, Uzbekistanu ir kitomis šalimis, vairuotojai negali apsieiti be grynųjų, todėl vairuotojai juos vežasi išvykdami iš Lietuvos. O gavęs juos į sąskaitą, jis bus priverstas važinėti su sunkvežimiu po miestą ieškodamas bankomato“, – sako A. Telmentas.
Mažins šešėlį
Delfi primena, kad pagal priimtas pataisas, darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų kompensacijos nuo 2022 metų privalės būti mokamos pavedimu į darbuotojo nurodytą darbuotojo mokėjimo sąskaitą. Išimtis bus taikoma tik jūrininkams.
Pasak pasiūlymų iniciatorių, Seimo narių Mykolo Majausko ir Simono Gentvilo, tokiu būdu siekiama stiprinti darbuotojų teisę į teisingą apmokėjimą už darbą, skaidrinti dienpinigių išmokėjimo sistemą ir išvengti galimo dienpinigių nemokėjimo ar jų išmokėjimo reikalavimų nesilaikymo.
„Įvedus atsiskaitymo už darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusių išmokų grynaisiais pinigais ribojimą, bus sumažintas atsiskaitymų grynaisiais pinigais kiekis, dėl ko sumažės prielaidos šešėlinei ekonomikai (atsiskaitymai grynaisiais pinigais yra viena iš sąlygų šešėlinei ekonomikai egzistuoti, todėl įvedus atitinkamus apribojimus atitinkamai sumažės ir šešėlinės ekonomikos pasireiškimo apimtys), padidės susitarimų skaidrumas, jų kontrolės efektyvumas, sumažės galimybės išvengti ar sumažinti mokestines prievoles, užtikrinti saugesni asmenų tarpusavio atsiskaitymai“, − pažymima dokumento aiškinamajame rašte.
Svarstant pataisas, Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas Mindaugas Lingė teigė, kad 90 proc. transporto sektoriuje dirbančių vairuotojų nori, kad atlyginimai būtų pervedami į sąskaitas. Pasak jo, 2020 metais Valstybinė darbo inspekcija darbuotojų naudai išieškojo per 9 mln. eurų dėl neskaidrių ir nesąžiningų atsiskaitymų.
