Už naujas nuostatas balsavo 82 Seimo nariai, prieš – 6, susilaikė 24 parlamentarai.
Pagal priimtas pataisas, darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų kompensacijos privalės būti mokamos pavedimu į darbuotojo nurodytą darbuotojo mokėjimo sąskaitą. Išimtis bus taikoma tik jūrininkams, kuriems taikoma Prekybinės laivybos įstatymo nustatyta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka.
Pasak pasiūlymų iniciatorių, Seimo narių Mykolo Majausko ir Simono Gentvilo, tokiu būdu siekiama stiprinti darbuotojų teisę į teisingą apmokėjimą už darbą, skaidrinti dienpinigių išmokėjimo sistemą ir išvengti galimo dienpinigių nemokėjimo ar jų išmokėjimo reikalavimų nesilaikymo.
„Įvedus atsiskaitymo už darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusių išmokų grynaisiais pinigais ribojimą, bus sumažintas atsiskaitymų grynaisiais pinigais kiekis, dėl ko sumažės prielaidos šešėlinei ekonomikai (atsiskaitymai grynaisiais pinigais yra viena iš sąlygų šešėlinei ekonomikai egzistuoti, todėl įvedus atitinkamus apribojimus atitinkamai sumažės ir šešėlinės ekonomikos pasireiškimo apimtys), padidės susitarimų skaidrumas, jų kontrolės efektyvumas, sumažės galimybės išvengti ar sumažinti mokestines prievoles, užtikrinti saugesni asmenų tarpusavio atsiskaitymai“, − pažymima dokumento aiškinamajame rašte.
Svarstant pataisas, Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas Mindaugas Lingė teigė, kad 90 proc. transporto sektoriuje dirbančių vairuotojų nori, kad atlyginimai būtų pervedami į sąskaitas.
Pasak jo, 2020 metais Valstybinė darbo inspekcija darbuotojų naudai išieškojo per 9 mln. eurų dėl neskaidrių ir nesąžiningų atsiskaitymų.
Tuo metu „valstietis“ Valius Ąžuolas tikino, kad toks sprendimas būtų naudingas bankams.
„Valdantieji pasistengė, kad bankams būtų atvesta kuo daugiau klientų“, – teigė jis.
Seimo Audito komitete dirbanti „valstietė“ Laima Nagienė apgailestavo, kad pirma priimami
įstatymai, o paskui galvojama, kaip juos įgyvendinti.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas mano, kad pataisos leis mažinti šešėlį ir užtikrins darbuotojų socialines garantijas. Jo teigimu, algų mokėjimas grynaisiais sudaro sąlygas išnaudoti darbuotojus, vengti mokesčių.
Laisvės frakcijos narys Kasparas Adomaitis pataisas pavadino „nekokybiškas teisėkūros“
pavyzdžiu.
„Nėra atlikta jokios analizės, jokių skaičių, jokių vertinimų, kiek yra dabar mokama grynais. Niekas negalėjo pasakyti – nei Lietuvos bankas. (...) Per du mėnesius gimęs projektas iš skirtingų variantų buvo sukristalizuotas į visaapimantį draudimą“, – kalbėjo parlamentaras.
Jis mano, kad grynųjų draudimas nepadės kovoti su šešėliu: „Jeigu kažkas turi šešėlinių grynų pajamų, tai jis ir toliau tuos šešėlinius atlyginimus mokės. Dar blogiau. Tai gali net padidinti tam tikrais atvejais šešėlį. Žmonės, kurie norės gauti grynais pajamas, jie tiesiog pasitrauks iš legalių grynųjų pinigų į nelegalius atlyginimus vokeliu“, – svarstė K. Adomaitis.
Be kita ko jis pabrėžė, kad Trišalėje taryboje šiuo klausimu nėra sutarimo.
„Buvo bandymai, siūlymai ieškoti kompromisų. Prie tų kompromisų buvo neprieita, jie buvo praleisti ir buvo nukeliauta visa apimančiu draudimo keliu“, – tvirtino K. Adomaitis.
Darbdavių ir buhalterių atstovai idėjos nepalaikė
Delfi jau anksčiau rašė, Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas teigė, kad dėl tokio sprendimo šešėlis nemažės. Anot jo, vis dėlto darbdaviams labai daug nepatogumų neturėtų kilti.
„Aš nepatogumus labiau siečiau su žmonėmis, kurie dirba su verslo liudijimais, kurie prekiauja turguje. Manau, kad tai labiausiai palies fizinius asmenis, vartotojus, o didžiausias nepatogumas ir skriauda – patiems rinkėjams.
Čia mes kalbame kaip sumažinti šešėlinę ekonomiką įmonėse, bet tai yra ne apie tai. Tiek vieni, tiek kiti yra pinigai, tik jie turi savo formą. Niekas nedarė tyrimų, kad jeigu įmonės moka grynaisiais, nuo to kažkaip padidėja šešėlis. (...) Jeigu politikai galvoja, kad jie atstovaudami Lietuvos žmonėms gali priimti sprendimus, kad uždraustų grynuosius, tai ne visiškai atliepia žmonių interesų. Žmonės nori grynųjų pinigų ir jais operuoja. Jeigu pas mus kiekviename kaime stovėtų po bankomatą ir jei visi naudotų korteles, tada suprantu“, – sakė D. Arlauskas.
Lietuvos Buhalterių ir auditorių asociacijos vadovė Daiva Čibirienė Delfi anksčiau komentavo, kad tokie pokyčiai nepatogumų atneštų ir gyventojams, nes būna kai užblokuojama kortelė. Taip pat ji minėjo, kad daliai verslininkų bus brangu įsigyti kortelių skaitytuvus.
Grynaisiais, kaip tikino D. Čibirienė, daugiausia atsiskaito tam tikri sektoriai, kur kiltų daugiau keblumų, jei alga būtų išmokama pavedimu.
„Įsivaizduokime verslininką, kuris turi 20 kaimo parduotuvių ir pas jį dirba 20 skirtingų pardavėjų, kurios kasos aparatu gauna daug grynųjų. Su pardavėjomis sutarta, kad vadovas į parduotuvę atvyksta periodiškai ir surenka grynus pinigus. Būna, atveža prekes į parduotuvę, tai pardavėja gali grynais viską apmokėti, taip pat bet kada grynais pasiimti savo algą iš kasos aparato.
Tarkime, ji algą pasiima vidury mėnesio, kada jai prireikia pinigų, o mėnesio gale bus laikoma, kad alga išmokėta, o jei pataisos bus priimtos ir ji mėnesio eigoje pasiims pinigus, jie nebus laikomi kaip darbo užmokesčio išmokėjimas. Darbdavys turės išmokėti per banką. Bet koks išmokėjimas grynais nebus laikomas algos išmokėjimu“, – aiškino ji.
O Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas Delfi anksčiau argumentavo, kad atlyginimų išmokėjimo tvarką reikia keisti, nes Darbo ginčų komisijoje darbuotojui yra sunku įrodyti dėl išmokėto darbo užmokesčio.
„Problema su grynųjų mokėjimu dažnai yra ta, kad yra klastojami dokumentai, yra parodoma, kad darbuotojams buvo išmokėtas darbo užmokestis, bet be jų nėra jokių kitų įrodymų ar buvo sumokėti pinigai, ar ne. Darbo ginčų komisijoje dėl to gauname daug skundų, žmonės sako, kad ten, ne jų parašai, kad gal nesuprato, o pinigų realiai negavo“, – teigė jis.
