Seimas priėmė sprendimą dėl nukentėjusių verslų: liepą įsigalios laikina PVM lengvata

Pusantrų metų nuo liepos 1 dienos lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM) bus taikomas maitinimo įstaigoms, sporto klubams, meno ir kultūros įstaigoms, renginiams ar atlikėjams, kurie iki šiol mokėjo 21 proc. PVM. Pataisas priėmęs Seimas taip siekia sudaryti sąlygas verslui greičiau atsigauti po karantino – nesitikima, kad tai mažintų kainas. Lengvatą dar turės patvirtinti prezidentas Gitanas Nausėda.

Pagal Seime priimtą PVM įstatymo pataisą, iki 2022 m. gruodžio 31 dienos PVM lengvata galės naudotis restoranai, kavinės ir panašios maitinimo įstaigos teikiamoms maitinimo paslaugoms ir išsinešimui tiekiamam maistui, išskyrus alkoholinius gėrimus ir su juo susijusias paslaugas.

Taip pat lengvatinis PVM bus taikomas visų rūšių meno ir kultūros įstaigų, meno ir kultūros renginių, sporto renginių, sporto klubų lankymui ir kitų asmenų, teikiančių panašias į sporto klubų teikiamas paslaugas, lankymui. Tai apimtų ir kino teatrus.

Lengvata galės naudotis ir atlikėjai – aktoriaus, dainininko, muzikanto, dirigento, šokėjo ar kito asmens, vaidinančio, dainuojančio, skaitančio, deklamuojančio arba kitaip atliekančio literatūros, meno, folkloro kūrinius ar cirko numerius teikiamoms atlikimo paslaugoms.

Už šią pataisą balsavo 97 Seimo nariai, prieš ją – 6, o susilaikė – 23.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas paaiškino, kad maitinimo sektoriuje dirba apie 30 000 žmonių ir 4 000 įmonių, dauguma jų yra smulkaus ir vidutinio dydžio.

„Skirtingai nei stambūs verslai, smulkios įmonės neturi plačių galimybių skolintis, sukaupti atsargų krizei, todėl esamomis sąlygomis buvo priverstos smarkiai mažinti sąnaudas, atleisti darbuotojus. Valstybės paramos paketai amortizavo dalį sąnaudų, tačiau toli gražu nepadengė patirtų reikšmingų nuostolių. Pasibaigus karantinui, atsigavimas maitinimo sektoriuje gali užtrukti. Dalis žmonių vengs socializacijos, kiti tiesiog rinksis gaminti maistą namuose dėl krizės metu sumažėjusių šeimos pajamų. Tuo tarpu karantino metu patirti nuostoliai ir užaugusios skolos tik dar labiau apsunkins maitinimo verslo sąlygas“, – paaiškino M. Majauskas.

Anot jo, PVM lengvata paremtų smulkų verslą ir kartu sumažintų prielaidas šešėlinei ekonomikai.

„Šiandien svarbu suteikti perspektyvą, kad pasibaigus epidemijai ir ūkinės veiklos suvaržymams padėsime smulkiam ir vidutiniam verslui atsistoti ant kojų. Identiška paskata maitinimo sektoriui jau yra plačiai taikoma daugelyje ES šalių“, – teigė pirmininkas.

Ne visi parlamentarai naują lengvatą palaikė.

„Jei jūs išeisite į Vilniaus g. ar aplinkinį Senamiestį, tai patekti į maitinimo įstaigą yra didelė problema viduryje dienos, o vakare – iš viso kalbos nėra. Apkrovimas yra didelis. Vietos gauti restorane negali, bet mes dar teikiame lengvatą šitoms įstaigoms. Aš manau, kad tikslingumas šitos pataisos yra panašiai, kaip buvo pinigai iš malūnsparnio. Aš manau, kad reikia padėti toms įstaigoms, kurios tikrai daug prarado ir atsigavimas bus ilgas. Bet dabartinis atsigavimas, bent jau vartojimo prasme, yra fantastinis“, – kalbėjo socialdemokratas Algirdas Sysas.

Remigijus Žemaitaitis piktinosi, esą Vyriausybė taško pinigus – 880 tūkst. žmonių neturi galimybių eiti į kavinę, didelė dalis nebuvo kino teatre, spektaklyje ar sporto klube: „Šita chunta išimtinai elitui nusprendė dovanoti tokią mokesčių lengvatą“.

Vytautas Bakas taipogi tikino, kad ignoruojami tie, kurie gyvena sunkiai, o parama nutaikyta į prabangą. Jis rėžė: „Tie, kurie už COVID-19 lėšas nusipirko „Ferrari“, galės atvažiuoti pigiau papietauti“.

Vytautas Mitalas prieštaravo ir tikino, kad maitinimo įstaigos nukentėjo, o pasiūlymas joms leidžia kompensuoti patirtas išlaidas: „Projektas nėra nei panacėja, nei stebuklas, bet jis yra pakankamai taikli ir efektyvi priemonė tam sektoriui, kuris labai nukentėjo nuo COVID-19, padėti“.

Seime dirbantis buvęs premjeras Algirdas Butkevičius patikino, kad PVM lengvata jau priimta 20 ES valstybių iškart prasidėjus pandemijai, ir tai buvo viena iš krizės suvaldymo priemonių: „Kada mes susivokėme, praktiškai po 13 mėnesių, kad tiems ekonominiams sektoriams, kurių veikla buvo uždaryta dėl žinomų priežasčių, mes lengvatą taikome tik šiuo metu“.

PVM lengvata maistui nesulaukė palaikymo

Socialdemokratų frakcijos nariai teikė siūlymą lengvatinį 9 proc. PVM nustatyti būtiniausiems maisto produktams, kurie būtų įtraukti į būtiniausių prekių krepšelį, o taip pat ekologiškiems produktams. Jie argumentavo, kad pasiūlymas leistų sumažinti pagrindinių maisto produktų kainą 5-8 proc.

„Nors Lietuvoje maisto kaina siekia 80 proc. Europos vidurkio, bet žmonių gaunamos pajamos lyginant su didesne dalimi ES valstybių yra ženkliai mažesnės. PVM maisto produktams Lietuvoje yra keturis kartus didesnis nei kaimyninėje Lenkijoje. Tai sukuria nelygias konkurencines sąlygas laisvo prekių judėjimui. PVM mokesčio lengvatos maisto produktams neturi tik 3 ES valstybės. Jų tarpe – Lietuva“, – argumentavo parlamentarai.

Jie nurodė, kad Malta kai kuriems maisto produktams taiko 0 PVM tarifą, baziniams maisto produktams, 0 tarifą taiko Jungtinė Karalystė, Kipras – 5 proc., Vokietija – 7 proc. PVM.

Tačiau Vyriausybė socialdemokratų siūlymui nepritarė, Biudžeto ir finansų komitete pataisa palaikymo taipogi neatrado.

M. Majauskas skaičiavo, kad tokia lengvata biudžetui kainuotų 330 mln. eurų, ja būtų remiami prekybos tinklai. Jis įspėjo, jei tokia lengvata būtų palaikyta, valdančioji dauguma būtų priversta stabdyti visas PVM lengvatas.Opozicijos atstovai prieštaravo, kad lengvata leistų sumažinti kainas tiems, kuriems labiausiai jos yra aktualios.