Sekmadienio vakarą LRT radijo ir LRT televizijos laidos „Savaitė“ paskelbtame tyrime teigiama, kad Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) organizuotame 28 mln. eurų vertės konkurse specialiems pylimams Nemuno tėkmei nuo Kauno iki Klaipėdos reguliuoti dalyvavo vienintelė tiltų statybos bendrovė „Tilsta“. Sutartis pasirašyta pernai rugsėjo 25 dieną.
Pasak tyrimo, bunoms statyti pagal konkurso sąlygas iš rangovo buvo perkamas granitas ir gargždas – apvalūs akmenys, tačiau VVKD laivybos vadovas Aurelijus Rimas patvirtino, kad rangovui leista vidiniam bunų sluoksniui pakeisti gargždą pigesne medžiaga – dolomitu.
Vis dėlto Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) laboratorijoje po pirminių tyrimų nustatyta, kad kaip pakaitalą įmonė naudoja ne dolomitą, o klintis, be dolomito turinčias įvairių kitų mineralų. LGT vyriausiasis patarėjas Jonas Satkūnas pabrėžė, kad ši nuosėdinė uoliena naudojama kaip žaliava cementui gaminti, bet ne kaip statybinė medžiaga.
„Kadangi projektavimo sąlygose buvo numatyta sąlyga, kad statinys turėtų gyvuoti ne mažiau kaip 80 metų, tai iš tos sąlygos ir aišku, kad negalima naudoti medžiagų, kurių naudojimo trukmė – 10–15 metų, kaip dolomitinės skaldos“, – LRT sakė hidrostatinių ir kitų ypatingų statinių inžinierius bei ekspertas Arvydas Bielinis.
„Tilsta“ direktoriaus pavaduotojas Eduardas Grinaveckas patikino, kad darbo ir techninis projektai bei konkurso sąlygos nedraudžia naudoti dolomito.
Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Arūnas Siniauskas teigė, kad, keičiant viešojo pirkimo sąlygas, perkančioji organizacija privalo informuoti apie tai VPT informacinėje sistemoje, tačiau apie leidimą rangovui pakeisti gargždą pigesne dolomito skalda tarnybos interneto puslapyje duomenų, kaip patvirtino A. Siniauskas, nebuvo.
Kiek vėliau pirmadienį VVKD pranešė, kad, atsižvelgusi į informaciją, jog bunų statyboms galbūt naudojama klintis, valstybės įmonė kreipėsi į antstolius ir ekspertus, kad šie ištirtų, kokia medžiaga naudojama išties.
Nepaisant to, VVKD turimomis žiniomis, viešojoje erdvėje pateikiama informacija yra klaidinga.
„Laukiame tyrimų rezultatų, tačiau pirminiai duomenys rodo, kad iš ties naudojama ta medžiaga, kuri ir turi būti naudojama statyboms – dolomitas. Tikiuosi, kad rezultatai bus artimiausiomis dienomis ir mes oficialiai galėsime paneigti nepamatuotus kaltinimus“, – teigė įmonės generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.
„Šiai dienai direkcija dar nėra priėmusi nei vienos atliktos bunos, kaip galutinio statinio, t. y. šiuo metu vykdomi paruošiamieji darbai bunoms, žaliavos transportuojamos, sandėliuojamos numatytose bunų vietose“, – sakė jis.
Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotojas, konservatorių frakcijos atstovas Bronislovas Matelis pirmadienį pranešė, jog kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl galimo sukčiavimo. Pasak jo, ruošiantis statyti bunas 200 kilometrų Nemuno atkarpoje nebuvo darytas poveikio aplinkai vertinimas, o pasirinkta greitesnė procedūra – atranka, o aplinkosaugininkai „nerimauja dėl poveikio aplinkai, jeigu į upę bus supilta keli šimtai tūkstančių kubinių metrų dūlančios ir tirpios uolienos“.
Jis taip pat pabrėžia, jog konkurse iškeltos sąlygos bunų statyboms naudoti granitą ir gargždą yra viena iš priežasčių, kodėl laimėtojas neturėjo konkurentų, nes galimi konkurentai pasiūlymo kainą skaičiavo pagal brangesnes medžiagas.
„Tokie atvejai gali būti išankstinis susitarimas, gal slaptas susitarimas rangovo ir to, kuris perka tas paslaugas. Mano skaičiavimu, medžiagas pakeitusi bendrovė „Tilsta“ galėjo gauti naudos už 2,5 mln eurų. Aš, kaip Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotojas, jaučiu pareigą informuoti Generalinę prokuratūrą apie galimą sukčiavimo atvejį ir galbūt valstybei padarytą žalą. Prašau Jūsų išsamiai patkrinti šį atvejį“, – laiške prokuratūrai teigia B. Matelis.