Šiemet sulauksime 3–5 kartus mažiau turistų nei 2019 m.?
Pasak Turizmo rūmų prezidentės Žydrės Gavelienės, tikėtina, kad šiemet turistų daugiausiai Lietuva pritrauks iš kaimyninių ES šalių – Latvijos, Estijos, Lenkijos. Taip pat esą galime tikėtis keliautojų iš ES šalių, kuriose aktyviausiai vykdoma vakcinacija ir yra patogus susisiekimas su Lietuva. Tačiau prognozės, kiek bendrai pritrauksime turistų, nedžiugina.
„Jei užsienio turistų sulauksime 3–5 kartus mažiau nei prieš kelerius metus, tikėtina, kad tiek viešbučiams, tiek atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriams reikės dar vieno paramos paketo“, – pažymi ji.
„Keliauk Lietuvoje“ 2019 m. duomenimis, vienos kelionės metu Lietuvoje vidutiniškai daugiausiai išleidžia Izraelio (474 Eur), Airijos, Portugalijos, Jungtinės Karalystės (JK) turistai. Kalbama, kad Europos gyventojai išsiilgę kelionių, jų sąskaitose – rekordinės pinigų sumos, tad ar galime tikėtis, kad šiemet turistai Lietuvoje bus labiau linkę išlaidauti, nors ir sulauksime jų mažiau?
„Matematika paprasta: jei turistų iš užsienio vasarą sulauksime, tarkime, tik 20–35 proc., palyginus kiek jų buvo prieš kelerius metus, tai norint išsaugoti tą patį pajamų lygį, reikėtų, kad jie išleistų 3–5 kartus daugiau. Tai, deja, nerealu“, – sako Ž. Gavelienė.
Po niūraus metų starto – nežinia
Statistikos departamento duomenimis, apgyvendinimo įstaigose pirmą ketvirtį apgyvendinta 122,6 tūkst. turistų – tai 77 proc. mažiau nei per tą patį 2020 m. laikotarpį. Turistų iš užsienio apgyvendinta 40,3 tūkst., arba 82 proc. mažiau.
Pavyzdžiui, Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centras skelbia, kad pirmąjį šių metų ketvirtį sulaukta vos 4 turistų iš užsienio, kai pernai tuo pačiu metu jų buvo 15 tūkst.
Didelis turistų srauto kritimas iš užsienio Druskininkuose fiksuotas per visus praėjusius metus – jų sulaukta 78 proc. mažiau nei 2019 m. (apie 29 tūkst.). Didžiausias kritimas buvo Izraelio turistų (-97 proc.), Baltarusijos (-90 proc.) ir Rusijos (-81 proc.). Vienintelių estų pernai sulaukta daugiau nei užpernai (15 proc.)
Vis dėlto kurortų atstovai pagal šiuos duomenis išvadų, koks šiemet bus atvykstamasis turizmas, dar nedaro.
„Visas turizmo sektorius turėtų spręsti pagal mūsų karantino rekomendacijų atlaisvinimą. Jeigu laisvai galės atvažiuoti užsienio turistas, manau, kad tokių srautų, kaip buvo 2019 m., ko gero, tikrai nesusigrąžinsime, bet iš mūsų užsienio partnerių žinome, kad mūsų kurorto nostalgiją jaučia tiek lenkai, tiek vokiečiai, latviai ir estai, ir visas arsenalas rusakalbių, kurie papuldavo į Top5. Tai tokiu atveju sulauktume tikrai nemažo skaičiaus“, – sako Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro (TVIC) vadovas Rimantas Palionis.
„Tikrai, pagal Statistikos departamento duomenis, nedrįsčiau prognozuoti, kokia bus vasara. Kol kas viską lemia susisiekimas tarp valstybių, kovido situacija, kuri dar labai diktuoja veiklos sąlygas. Visi norime tikėtis, kad šie metai bus geresni nei pernai“, – teigia Palangos turizmo informacijos centro vadovė Rasa Kmitienė.
„Prognozuoti atvykstamojo turizmo situaciją yra gana sudėtinga. Optimizmo suteikia ES skaitmeninis sertifikatas, lengvinamos atvykimo sąlygos iš kai kurių ES valstybių. Visgi situacija, kaip matome iš kai kurių šalių pavyzdžių, yra dinamiška, pandemija dar nesibaigė. Sveikatos apsaugos ministerija kiekvieną penktadienį priima sprendimus dėl atvykimo iš konkrečių šalių sąlygų, ir ne visada tie sprendimai iki galo aiškūs. Pavyzdžiui, iš kai kurių Graikijos ar Kanarų salų galima atvykti be saviizoliacijos, o iš kitų – kur situacija identiška – ne. Mums tai nėra suprantama.
Labai svarbus faktorius, kalbant apie atvykstamąjį turizmą, yra tai, kad kai kurios valstybės jau yra gerokai anksčiau aiškiai paskelbusios, kada atsiveria turistams, bei vykdo aktyvias reklamines kampanijas: pavyzdžiui, Kipras, Graikija, Ispanija, Prancūzija. Tuo metu Lietuvos pozicija šiuo atveju yra itin pasyvi“, – komentuoja Žydrė Gavelienė, Lietuvos turizmo rūmų prezidentė.
Keliavimą apsunkina izoliacija
Užsienio turistų srautams daugiausiai įtakos turi reikalavimas atvykusiems į Lietuvą iš daugelio valstybių nepaskiepytiems viena iš keturių Lietuvos pripažįstamų vakcinų ar nepersirgusiems asmenims izoliuotis 10 dienų. Dėl to Lietuva daugumos turistų akimis vis dar nėra patraukli šalis atostogoms. Anot Ž. Gavelienės, daugybė valstybių turi daug paprastesnes turistų atvykimo sąlygas, pavyzdžiui, trumpesnius izoliacijos terminus.
„Įsivaizduokime: jei žmogus Lietuvoje nori praleisti savaitę, tai jis turi planuoti tris savaites atostogų. Lygiai tas pats kaip ir su mūsų lietuvaičiais, vykstančiais į užsienį: arba jie renkasi valstybes, iš kurių grįžus nereikia izoliuotis, arba planuojasi taip savo laiką ir atostogas, kad būtų izoliacijai užtektinai laiko. Manau, tai yra trukdis, bet dėl visų aplinkybių to turime laikytis“, – pažymi Palangos turizmo informacijos centro vadovė R. Kmitienė.
Tiesa, nuo birželio 14 d. kai kurių šalių piliečiams ir lietuvių keliautojams šios sąlygos yra sušvelnintos. Pavyzdžiui, atvykstantiems iš Lenkijos, Estijos, Graikijos salų – Kretos, Rodo, Korfu, Kefalonijos, Zakinto ir Ispanijos salų – Tenerifės, Maljorkos, Gran Kanarijos bei kitų 15 šalių nereikės izoliuotis. Kaip ir iki šiol, tyrimą dėl COVID-19, 72 val. laikotarpiu iki atvykimo, turės atlikti iš bet kurios šalies atvykstantys keliautojai, išskyrus vakcinuotus, persirgusius ir kitus asmenis, kuriems numatytos papildomos išimtys.
Pajūryje pastebi latvių
10 dienų izoliacija Lietuvoje vis dar galioja atvykus iš Latvijos, Airijos, Norvegijos, Izraelio, JK ir kt. šalių. Nepaisant to, Palanga jau pastebi atvykstančių turistų iš Latvijos. R. Kmitienė svarsto, kad kaimynai galbūt nekeliauja, o vykdami darbo reikalais užsuka pasižvalgyti į Palangą.
„Pastebime mažus srautus iš užsienio, t. y. Latvijos piliečiai, daug sulaukiame jų skambučių, kokia tvarka, kada galima atvykti. Turizmo centre yra apsilankiusiųjų iš Vokietijos, Lenkijos. <...> Gal latviai, vykdami tranzitu, užsuka į Palangą, atvykimo priežasčių nežinome. Bet jei užsuka į Turizmo centrą, vadinasi, jie kažkaip atvyksta“, – sako Palangos turizmo informacijos centro vadovė.
Tuo metu Druskininkuose užsienio turistų – vos vienas kitas. TVIC vadovas mieste pastebėjo keletą keliautojų iš Lenkijos ir Vokietijos automobilių.
Labiausiai laukia svečių iš Izraelio
Labiausiai kurortas laukia turistų iš Izraelio, mat šie Lietuvai naudingiausi tiek vertinant viešnagių skaičių, tiek išleistas pajamas. Iki pandemijos pradžios vidutinė turisto iš Izraelio kelionės trukmė sudarė 4,8 nakties, o bendras nakvynių skaičius siekė per 144 tūkstančius, vienos kelionės metu Lietuvoje vidutiniškai išleidžia 474 Eur.
R. Palionio teigimu, nuo kito mėnesio turėtų atsirasti tiesioginių skrydžių tarp Izraelio ir Lietuvos, todėl tai situaciją turėtų pagerinti: „Izraelio gyventojai jau dabar galėtų skristi į Lietuvą, bet vienas reisas yra pro Turkiją, kitas – per Lenkiją, laukti – 6 val. Labai nepatogu. Jei atsiras tiesioginis skrydis, pamatysime jų daugiau.“
Sušvelnėjus atvykstančiųjų sąlygoms, pašnekovas tikisi sulaukti turistų ir iš kaimyninių šalių, taip pat Vokietijos.
Pernai užsienio turistų srautas Druskininkų apgyvendinimo įstaigose krito beveik 80 proc., tai esą labiausiai pajuto sveikatinimo įstaigos. Iki 2019 m. vasaros sezono metu Druskininkai žymiai užsipildydavo užsienio turistais iš Izraelio, Vokietijos, Lenkijos, Latvijos, Baltarusijos, Rusijos.
„Užsienio agentūros netgi prieš pusmetį išpirkdavo vadinamą vasaros atostogų sezoną. Kadangi dėl pandemijos ir sienų uždarymo praradome užsienio turistus, pernai visa Lietuva gyveno iš vietinio turizmo. Dėl vadinamojo Baltijos šalių burbulo turėjome šiek tiek lenkų, latvių – jie ir sudarė tą turistų dalį (20 proc., lyginant su 2019 m.)“, – pasakoja R. Palionis.
Rytų turistų praradimas – itin skausmingas
Tuo metu su kaimynais iš Rytų ir kitomis slaviškomis valstybėmis prognozės – nekokios. Remiantis apgyvendinimo įstaigų statistika, 2019 m. 40 proc. Lietuvos atvykstamojo turizmo srauto sudarė ne iš ES šalių atvykę asmenys – daugiausiai iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos. Šiose valstybėse dažniausiai skiepijama „Sputnik“ vakcinomis, kuriomis pasiskiepijus, Lietuvoje kol kas nėra laikomas pakankama sąlyga atvykti be testo ir izoliacijos.
„Šių turistų praradimas bus labai skausmingas. 2019 m. pagrindiniai turistai buvo iš Lenkijos, Rusijos ir Baltarusijos. Jau dvi šalys „iškrenta“ šiais metais, lieka tik lenkai, latviai, visa kita europinė pusė. O rusakalbiai ir svečiai iš Izraelio – išlaidžiausi ir ilgiausiai čia apsistoja“, – pažymi Druskininkų TVIC vadovas.
„Galime sakyti, kad iš esmės šiuo metu esame visiškai nepatraukli šalis atvykti šių šalių gyventojams. Kai kurios ES šalys, pavyzdžiui, Estija, Graikija paskiepytus šių šalių gyventojus įsileidžia be saviizoliacijos“, – pažymi Ž. Gavelienė.
Anot pašnekovės, trumpuoju laikotarpiu šių turistų praradimas Lietuvai bus itin skausmingas, ilguoju – priklausys nuo gebėjimo persiorientuoti į kitas atvykstamojo turizmo rinkas: „Tam reikia aiškios strategijos valstybės lygmeniu ir numatytų finansinių bei žmogiškųjų išteklių. Deja, „Naujos kartos Lietuvos“ plane, kuris bus finansuojamas Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis, atvykstamojo turizmo skatinimui numatytų priemonių iš esmės nėra numatyta.“
Palanga taip pat stebi situaciją rusakalbėse šalyse, mat įtakos turi ne tik situacija dėl COVID-19 ir skiepų, bet ir politiniai sprendimai, tokie kaip draudimas Baltarusijos piliečiams išvykti iš šalies.
„Pajūrio verslui šių šalių turistų praradimas – skausmingas. Tačiau mūsų verslas nesėdi vietoje, jie galvoja kitų paslaugų, taikosi prie esamų vietinių turistų. Jei prarasime Baltarusijos ir Rusijos rinką, turime ieškoti alternatyvų – daugiau pastangų dedame į kitas kaimynines šalis, norėdami pritraukti turistų: žvalgomės į Skandinaviją, Latviją, Estiją, Lenkiją, Vokietiją. Viena akimi stebime situaciją kaimyninėse rusakalbėse valstybėse. Kai tik atsiras galimybė keliauti žmonės iš šių šalių, esame pasiruošę savo rinkodaros priemones nukreipti ir ten“, – pasakoja R. Kmitienė.
Jau dabar pastebimas didelis vietinių turistų aktyvumas, sunku rasti vietų, kur apsistoti, o kai kur šią vasarą – jau pilnos rezervacijos. Palangos turizmo informacijos centro vadovė sutinka, kad padidėjus užsienio turistų srautams, pajūris gali susidurti su apgyvendino vietų trūkumu.
„Pilnai tikiu, kad bus tokių savaitgalių, kai Palanga neturės vietų. Žmonės išsiilgę, pastebime didesnius srautus nei įprastai tokiu metu“, – sako ji.
