Būsimas įrankis deklaruoti siuntas pavadintas „Išmaniąja muitinės deklaracijų apdorojimo sistema“ (iMDAS). Muitinės departamentas patikina, kad iMDAS jau yra parengta ir šiuo metu vyksta paskutiniai jos testavimo darbai.
„Ji kitą savaitę bus pristatyta Muitinės konsultacinio komiteto nariams, Lietuvos pašto, Skubių siuntų gabentojų asociacijos atstovams, kitiems asmenims. Manome, kad tai bus gera alternatyva tarpininkų teikiamoms paslaugoms ir gyventojai galės sėkmingai šioje sistemoje deklaruoti iki 1 tūkst. eurų vertės siuntas. Sistema vartotojams bus atverta liepos 1 dieną“, – paaiškina Muitinės departamentas.
„Kaimyninių šalių Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lenkijos patirtis rodo, kad (...) įdiegus savitarnos portalą, deklaracijas savarankiškai pradėjo pildyti apie 50 proc. gyventojų. Šiuo metu gyventojams Lietuvos muitinėje taip pat yra sudaryta galimybė savarankiškai deklaruoti prekių siuntas, tačiau ja naudojasi nedaug žmonių“, – vertina departamentas.
Savarankiškai procedūrai reikės kodo – galima pasirūpinti dabar
Gyventojai, perkantys iš trečiųjų šalių prekes internetu, jau dabar raginami registruotis muitinės Bendro naudotojo valdymo portale (BAP) ir gauti Ekonominės veiklos vykdytojo identifikavimo (EORI) kodą. EORI kodas bus būtinas norint savarankiškai deklaruoti prekes. BAP registruotis galima čia.
„Užsiregistravus BAP teritorinei muitinei reikia pateikti prašymą suteikti (EORI) kodą. Kodas suteikiamas per 1-2 darbo dienas. Ši paslauga yra nemokama, kodas suteikiamas vieną kartą ir galioja tol, kol vartotojas nepaprašo jo panaikinti. EORI kodas galioja visoje ES“, – paaiškina muitinė.
Detali informacija apie kodo suteikimą pateikiama muitinės interneto svetainėje.
Mokesčiai tarpininkams išliks
Viešai skelbiama, kad po liepos 1-osios bus trys būdai, kaip galima deklaruoti siunta. Visiems šiuo metu įprastas būdas – siuntą deklaruoja tarpininkas, o už tai sumokamas tarpininko mokestis. Savarankiškas deklaravimas bus įmanomas per naująją muitinės sistemą. O kita alternatyva – pirkimo metu trečiųjų šalių pardavėjai gali pasirūpinti mokesčio apskaičiavimu ir sumokėjimu, dar nėra aišku, ar jie bus pasirengę.
„Gyventojas turi teisę pats pasirinkti deklaravimo būdą ir apie tai privalo informuoti prekės gabentoją – Lietuvos paštą, skubių siuntų gabentojų atstovą ar atstovą muitinėje muitinės tarpininką – nustatyta tvarka. Savaime suprantama, kad jei gyventojai patys deklaruos savo prekes, už šią paslaugą nereikės mokėti muitinės tarpininkui. Tačiau vis tiek išliks tam tikri mokesčiai, dėl kurių reikia pasitikslinti prekes gabenančių įmonių“, – paaiškina Muitinės departamentas.
„Priminsime, kad nusprendus savarankiškai deklaruoti prekes, apie tai būtina kuo anksčiau, tik gavus siuntos numerį, informuoti prekės vežėją. To nepadarius laiku, vežėjai siuntas deklaruos patys kliento vardu, tačiau už paslaugą reikės sumokėti. Paprastai dauguma Europos Sąjungos gyventojų naudojasi prekių siuntų gabentojų paslaugomis ir patys prekių nedeklaruoja. Lietuvos muitinė naudodamasi Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lenkijos gerąją praktika suteikė gyventojams galimybę patiems deklaruoti trečiųjų šalių internetinėse parduotuvėse įsigytas prekes“, – teigiama komentare.
Tikisi, kad Kinijos prekybininkai naudosis paprastesniu sprendimu
Siekiant palengvinti ir supaprastinti PVM deklaravimą ir mokėjimą, visoje ES nuo liepos 1 dienos pradės veikti nuotolinei prekybai tarp ES ir trečiųjų šalių sukurta Speciali nuotolinės prekybos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų valstybių importuojamoms prekėms apmokestinimo schema, dar vadinama Importo vieno langelio sistema (IOSS).
„Jei trečiosios šalies elektroninės prekyvietės pardavėjas taikys šią schemą, jis bus atsakingas už pirkėjo įsigytai prekei taikomo PVM sumokėjimą, t. y. PVM pirkėjas sumokės pardavėjui pirkdamas prekę, o pardavėjas turės surinktą mokestį pervesti tai ES valstybei narei, į kurią siunčiama siunta. Lietuvoje pašto operatoriui ar skubių siuntų vežėjui sutvarkius muitinės formalumus, prekę bus galima įteikti pirkėjui“, – paaiškina muitinė.
Tad jei prekybininkai naudosis IOSS, tuomet prekių gavėjams nebeereikės rūpintis deklaracijomis.
Jei prekių vertė viršys 150 eurų, tokiu atveju savarankiškai deklaruojamos prekės turės būti apmokestintos ir muitu.
„Prekėms bus taikomi maksimalūs muito tarifai (juos galima pasitikrinti LITAR). Toks sprendimas priimtas siekiant maksimaliai supaprastinti žmonėms deklaravimo procesą“, – paaiškina Muitinės departamentas.
Muitinė patikina, kad kartu su verslu intensyviai ruošiasi didesniems deklaracijų srautams, tam sudarytos bendros darbo grupės.
„Šiuo metu Pašto muitinės poste siuntų deklaravimas vyksta įprastu režimu ir trikdžių nėra. Paprastai gyventojų atsisiųstoms ir Lietuvos pašto pateiktoms muitinei prekių siuntoms, muitinės formalumai atliekami per 1 – 2 dienas“, – patikina departamentas.
Už siuntos vertės klastojimą grės bauda
Liepos 1-ąją įsigaliosiantys pakeitimai paliks mažiau galimybių Kinijos siuntėjams sukčiauti nurodant mažesnes nei realias siuntinių vertes.
Tačiau bus vykdoma ir kontrolė – muitinė pagal rizikos vertinimo sistemą atsirinks kai kurias siuntas fiziniam patikrinimui ir nustačiusi pažeidimą turės teisę imtis tam tikrų veiksmų.
„Nors kurį laiką tolerantiškai žiūrėsime į mažareikšmius pažeidimus, tačiau jei bus nustatyta, kad pažeidimai tyčiniai, deklarantui grės administracinė atsakomybė – bauda“, – įspėjo departamentas.
Artėjant liepos 1 d. pokyčiams muitinė informuoja verslą, kad dėl padarytų mažareikšmių pažeidimų deklaruojant pašto siuntas deklarantai kurį laiką nebus traukiami administracinėn atsakomybėn – muitinė apsiribos žodine pastaba, atkreipdama dėmesį į padarytas klaidas ar nustatytus neatitikimus.