Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) asociacijos iniciatyva jį atliko viešosios politikos analizės ir konsultacijų bendrovė ESTEP.
Pasak asociacijos, šio sektoriaus pridėtinės vertės dalis šalies ekonomikoje yra viena didžiausių visame Baltijos regione ir didesnė už Europos Sąjungos vidurkį.
„Dažnai operuojame bendruoju vidaus produktu, rečiau – sukuriame pridėtine verte, bet būtent pridėtinė vertė yra tai, ką sektorius prideda prie to, kas buvo sukurta, tas gėris papildomas, kuris kasmet yra įnešamas į ekonomiką“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė asociacijos direktorė Rūta Vainienė.
„6,8 proc. yra tai, ką mažmeninė prekyba pati, tiesiogiai kasmet įneša į Lietuvos iškepamą pridėtinės vertės pyragą“, – kalbėjo ji.
Panašiai tiek, kiek mažmeninė prekyba, vertės sukuria nekilnojamojo turto sektorius (7 proc.), šiek tiek daugiau generuoja didmeninė prekyba (išskyrus prekybą variklinėmis transporto priemonėmis ir motociklais) (8,4 proc.) ir sausumos transportas bei transportavimas vamzdynais (8,3 proc.).
Didesnę vertės dalį savo šalies ekonomikai kuria tik Lenkijos prekybininkai (8,1 proc.), mažiausią – Švedijos (3,4 proc.), kurioje mažmenininkai yra labiau suvaržyti ir tam tikrų ribojimų.
Pasak tyrimo, kartu su susijusiais sektoriais, bendras mažmeninės prekybos sektoriaus įnašas į ekonomiką siekia 10,5 proc. bendrosios pridėtinės vertės.
Asociacija pažymi, kad 6,8 proc. skaičius paremtas mažmeninės prekybos maržomis, tai yra, iš apyvartos atėmus prekių įsigijimo savikainą. Paprastai, skaičiuojant kitų sektorių pridėtinę vertę, remiamasi apyvartomis.
„Prekyba – vienintelė šaka, kurios pridėtinė vertė skaičiuojama atėmus reikšmingą pardavimo pajamų dalį“, – pažymi R. Vainienė.
Dirba dešimtys tūkstančių žmonių, dauguma – moterys
Tyrime teigiama, kad mažmeninė prekyba yra svarbus darbdavys Lietuvoje. Skaičiuojama, jog šiame segmente iš viso dirba daugiau kaip 110 tūkst. darbuotojų. Tai yra 11,5 proc. visų nefinansiniame sektoriuje dirbančių samdomų darbuotojų Lietuvoje.
Šis sektorius itin svarbus darbdavys moterims, jos sudaro 74,3 proc. visų mažmeninės prekybos darbuotojų.
„Tyrimas parodė, kad mažmeninė prekyba itin tolygiai pasiskirsčiusi po Lietuvos regionus. Tiek įmonių apyvartos, tiek ir parduotuvių skaičius rodo, kad didelių atotrūkių tarp savivaldybių nėra, tad šis sektorius yra bene svarbiausias darbdavys visuose Lietuvos kampeliuose“, – pažymi LPĮA vadovė.
Pasiteiravus apie įdarbinimo perspektyvas šiame verslo segmente, atsižvelgiant į elektroninės prekybos masto augimą, R. Vainienė teigė, kad labai sunku pateikti ilgalaikių prognozių, tačiau kartu patikino, jog, pavyzdžiui, automatizavimas nebūtinai turi reikšti darbuotojų skaičiaus mažėjimą. Didesnę įtaką įdarbinimui turi, tarkime, pandemijos sukeltas neapibrėžtumas.
„Yra toks nuogąstavimas, kad automatizavimas ar tų savitarnos kasų įrengimas, ar kažkoks elektroninių etikečių įrengimas – kad jis mažins įdarbinamų žmonių kiekį. Tai visiškai prekybininkai to nekomunikuoja, visiškai tai nėra susiję su darbuotojų skaičiaus pokyčiais. (...) Labiausiai darbuotojų skaičių galėtų mažinti neapibrėžtumas reguliavimų ir situacijos, bet ne kažkokie pokyčiai įmonių viduje“, – sakė R. Vainienė.
ESTEP asocijuotas partneris Rimantas Juozas Vaicenavičius teigia, kad bent iš „vidinės sektoriaus ekonominės logikos nematome kažkokių staigių V formos judesių“.
„Išoriniai veiksniai, kaip kovido epidemija, gali lemti V judesius, bet pati industrija labai glodžiai valdo“, – sakė R. J. Vaicenavičius.
Asociacijos teigimu, darbuotojų atlygiui, skaičiuojant ir darbo užmokestį, ir darbdavių mokamas socialinio draudimo įmokas, verslas skiria daugiau nei pusę (53,5 proc.) visos mažmeninės prekybos sukuriamos pridėtinės vertės. Šis rodiklis viršija visos Lietuvos vidurkį. Darbdavių gaunama nauda siekia apie 39 proc. sektoriaus sukuriamos pridėtinės vertės ir yra panaši į Lietuvos verslo vidurkį.
Vertės mažėjimą gali lemti suvaržymai, didėjimą – našumo augimas
Į klausimą, kas gali turėti įtakos didesnei ar mažesnei sektoriaus pridėtinei vertei, R. Vainienė atsakė, kad bet kurios veiklos galimybes kurti pridėtinę vertę gali sumažinti ribojimai.
„Įsivaizduoju, kad jeigu būtų pajudėta kažkokių didesnių suvaržymų, didesnių apmokestinimo iniciatyvų keliu, tai mažmeninės prekybos, kaip sektoriaus, patrauklumas mažėtų, galimybės įdarbinti žmones mažėtų ir tuo pačiu sukuriama pridėtinė vertė mažėtų“, – kalbėjo asociacijos vadovė.
„Kas galėtų didinti – tai, paprastai tariant, turbūt labiausiai prie tokio kaip sektoriaus gerovės ir efektyvumo prisideda našumo augimas“, – sakė R. Vainienė.
Analizėje naudoti naujausi pasiekiami Lietuvos statistikos departamento skelbiamų nacionalinių sąskaitų bei „Eurostato“ pateikiami duomenys. Lietuvos mažmeninės prekybos sektoriaus rodikliai palyginti su kitais Lietuvos ūkio sektoriais, ir dar keturių Baltijos regiono šalių – Švedijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos – duomenimis.
„Dalis intuicijų pasiteisino, dalis buvo patikslinta, bet dabar bent jau žinome labai tiksliai, kas iš tiesų vyksta. (...) Turime kiekybinį įvertinimą skirtumų su latviais, estais, lenkais ir švedais“, – konferencijoje sakė R. J. Vaicenavičius.
„Šita studija yra, – na, mažmeninėje prekyboje tai tikrai pirmoji, – bet drįstu pasakyti, kad tai apskritai pirmoji bet kurios ekonominės veiklos taip detaliai išnagrinėta šiais aspektais (...) Nė viena kita veikla taip detaliai ir taip moksliškai, sakyčiau, pagrįstai, lig šiol Lietuvoje nebuvo apžiūrėta“, – sakė R. Vainienė.
Ji teigė, kad numatoma šią informaciją vėliau atnaujinti ir skelbti periodiškai.