Jos teigimu, verslui taip pat buvo leista atidėti 869,2 mln. eurų mokesčių ir įmokų mokėjimą.
Iš viso valstybės parama pasinaudojo apie 57 tūkst. įmonių, iš kurių 12,3 tūkst. buvo suteikta mažesnė nei 1 tūkst. eurų parama.
Pasak A. Buragienės, dažniausiai naudota pagalbos priemonė pernai buvo subsidijos – joms skirta 40 proc. lėšų, o 75 proc. subsidijų atiteko prekybos, apdirbamosios gamybos, apgyvendinimo ir maitinimo, transporto ir saugojimo, administracinės veiklos ir aptarnavimo sektoriams.
Tokius duomenis trečiadienį ji pateikė Seimo Audito komitete.
Prekybos sektoriui – 43 proc. paramos
Mažmeninės ir didmeninės prekybos sektorius pernai gavo 1,013 mlrd. eurų arba 43 proc. visos paramos, iš kurios mokesčių ir įmokų atidėjimai sudarė 44 proc. (446 mln. eurų), o subsidijos – 34 proc. (345,5 mln. eurų).
„Šis sektorius yra gautos paramos lyderis bei yra didžiausias pagal įmonių skaičių. Jos pernai sumokėjo daugiausia mokesčių (3,446 mlrd. eurų)“, – teigė Valstybės kontrolės atstovė.
A. Buragienės teigimu, šio sektoriaus darbuotojų pernai sumažėjo 4 proc., o darbo užmokestis sektoriuje augo 10 procentų.
„Sudėtingiausia situacija 2020 metais, lyginant su 2019-aisiais, šiame sektoriuje dėl apyvartos kritimo buvo įmonėse, kurios užsiėmė tekstilės, drabužių ir avalynės mažmenine prekyba kioskuose ir prekyvietėse, jų apyvartos krito 42 proc.“, – aiškino A. Buragienė.
Tuo tarpu didžiausios apyvartos augimas pernai stebėtas užsakomajame pardavime paštu arba internetu ir siekė 52 procentus.
Daugiausia paramos atiteko automobiliais „Fiat“, „Jeep“, „Alfa Romeo“, „Citroen“, „Abarth“ prekiaujančiai įmonei „Autobrava“ – jai suteikta 25,3 mln. eurų parama, iš kurios už 21,2 mln. eurų sudarė atidėti mokesčiai ir įmokos. Pernai įmonėje dirbo 15, o 2019-aisiais 18 darbuotojų, jų atlyginimai pernai vidutiniškai siekė 2770 eurų, užpernai – 1 741 eurą.
Antroje vietoje pagal paramos dydį yra alkoholinių gėrimų importuotoja ir platintoja „Amber distribution Lietuva“ (buvusi „Bennet Distributors“) – beveik visa jai tekusi 18,7 mln. eurų paramą buvo atidėti mokesčiai. Įmonėje 2019-2020 metais dirbo po 317 žmones ir jų vidutinis atlyginimas pernai, lyginant su užpernai smuko nuo 1741 euro iki 1601 euro.
Prekybininkei žemės ūkio technika „Lytagrai“ parama (mokesčių atidėjimai) siekė 12,2 mln. eurų. Pernai įmonė dirbo 650 žmonės (2019 metais – 638), jų vidutinis atlyginimas per metus irgi smuko nuo 1530 eurų iki 1402 eurų.
Drabužiais prekiaujančiai „Aprangai“ parama siekė 8 mln. eurų, iš kurių 6 mln. eurų – mokesčių atidėjimai. Įmonė užpernai dirbo 827 darbuotojai, o pernai buvo likę 698. Vidutinis atlyginimas smuktelėjo beveik 500 eurų – nuo 2063 iki 1533 eurų.
Prekybos centras „Ermitažas“, 2019-2020 metais išlaikęs visus 674 darbuotojus, kurių atlyginimai kilo nuo 1138 eurų iki 1204 eurų, sulaukė 7,8 mln. eurų paramos, iš kurios 2,7 mln. buvo mokesčių atidėjimai.
Apdirbamajai gamybai – 251 mln. eurų
Apdirbamosios gamybos sektoriui 2020 metais atiteko 251 mln. eurų arba 11 proc. visos paramos. Mokesčių ir įmokų atidėjimai siekė 23 proc., o subsidijos – 54 proc. paramos.
A. Buragienės teigimu, šio sektoriaus darbuotojų pernai ūgtelėjo 0,2 proc., o jų darbo užmokestis didėjo 9 procentais.
Didžiausią pajamų mažėjimą patyrė priekabų ir puspriekabių gamintojai – jis siekė 31 proc., o labiausiai – 29 proc. – augo kokso ir rafinuotų naftos produktų gamybos įmonių pajamos.
Daugiausia – po 3,8–4,8 mln. eurų – paramos gavo drabužių tiekėja „Omniteksas“, elektromechaninių sistemų automobiliams gamintoja iš Panevėžio „PKC Group Lithuania“, „Utenos trikotažas“, “Klaipėdos baldai“, baldų gamintoja „Metalas ir mediena“. „Utenos trikotažo“ bei „Metalo ir medienos“ mokesčių atidėjimai siekė 2,2-2,4 mln. eurų.
Darbo užmokestis pernai, palyginti su 2019 metais, sumažėjo „Metale ir medienoje“, o kitose įmonėse augo. Darbuotojų padaugėjo “Klaipėdos balduose“ ir „PKC Group Lithuania“, kitur mažėjo.
Apgyvendinimui ir maitinimui – 221,4 mln. eurų
Apgyvendinimo ir maitinimo sektoriui, kuriame pernai mažėjo ir darbuotojų, ir jų gaunamų atlyginimų dydis, teko 221,4 mln. eurų paramos. Mokesčių ir įmokų atidėjimai sudarė 27 proc. paramos, o subsidijos – 53 procentus.
Didžiausią, 46 proc., pajamų mažėjimą patyrė restoranai ir kiti pagaminto maisto paslaugų teikėjai, tačiau bankrotų šiame sektoriuje taip pat sumažėjo 41 procentu.
Didžiausios valstybės paramos sulaukė penkios įmonės – „Delano“ (6 mln. eurų, iš kurių 2,4 mln. eurų siekė mokesčių atidėjimai), „Amber Food“ (5,9 mln. eurų ir 2,6 mln. eurų ), „Čili pica“(5,6 mln. eurų ir 2,1 mln. eurų), „McDonald`s“ restoranus valdanti „Premier Restaurants“ (2,4 mln. eurų ir 1,1 mln. eurų) ir „Manami“ restoranų valdytoja „Neragauta Azija“ (2,4 mln. eurų ir 0,7 mln. eurų).
Transporto ir saugojimo sektoriui – 167,6 mln. eurų
Transporto ir saugojimo įmonėms suteikta parama siekė 167,6 mln. eurų. Mokesčių ir įmokų atidėjimai sudarė 40 proc. paramos, o subsidijos – 35 procentus.
A. Buragienės teigimu, šio sektoriaus darbuotojų pernai padaugėjo 8 proc., o jų darbo užmokestis augo rekordiškai daug – 18 procentų.
Oro transporto įmonių pajamos sumenko 67 proc., tačiau 15 proc. paaugo pašto, kurjerių ir pasiuntinių paslaugų pajamos.
Didžiausios paramos gavėjos buvo krovinių vežėja „Transorloja“ (7 mln. eurų), keleivius gabenanti „Kautra“ (4,9 mln. eurų), orlaivių nuomos bei užsakomųjų skrydžių paslaugų tiekėja „Get Jet Airlines“ (3,8 mln. eurų) bei Vilniaus viešasis transportas ir „Olego transportas“ (po 3,3 mln. eurų).
„Transorloja“ ir „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų pernai turėjo daugiau nei užpernai, šiose įmonėse augo ir atlyginimai. Daugiausia žmonių atleido „Get Jet Airlines“ – iš 391, dirbusio 2019 metais, pernai liko 36. Tačiau įmonėje atlyginimai išaugo nuo 1370 eurų 2019 metais iki 1957 eurų pernai.
Administracinė ir aptarnavimo veikla
Administracinė ir aptarnavimo sektorius sulaukė 111,3 mln. eurų paramos. Mokesčių ir įmokų atidėjimai sudarė 37 proc. paramos, o subsidijos – 35 procentus. Šio sektoriaus darbuotojų pernai ūgtelėjo 0,3 proc., o jų darbo užmokestis augo 9 procentais.
Daugiausia, 78 proc. pajamų neteko kelionių agentūros, ekskursijų organizatoriai, tačiau kraštovaizdžio tvarkymo įmonių pardavimai augo 41 procentu.
Parama kelionių organizatoriui „Novaturas“ siekė 7,3 mln. eurų (iš jos mokesčių atidėjimai sudarė 1,4 mln. eurų), įdarbinimo paslaugų teikėjai „Biuro“ – 5,8 mln. eurų (4,6 mln. eurų ), laisvalaikio organizatorei „InLT“ – 2,1 mln. eurų (0,3 mln. eurų), mašinų, įrangos ir materialiųjų vertybių nuomotojai „BAA Simulators2“ – 2,1 mln. eurų, saugos tarnybos „Argus“ – 1,9 mln. eurų (0,7 mln. eurų).
„Novature“ iš 2019 metais dirbusių 136 darbuotojų pernai liko 80, daugiau nei 500 eurų sumažėjo ir vidutinus atlyginimais. Tuo metu „Biuro“ darbuotojams atlyginimai kilo nuo 598 eurų iki 691 euro, buvo priimtas beveik pusšimtis naujų darbuotojų. „InLT“ išsiskiria tuo, kad turi tik vieną darbuotoją.