„Biudžetas keičiamas atsižvelgiant į gerėjančią epidemiologinę situaciją, kurią veikia ir vakcinacijos tempai. Numatomas biudžeto deficitas bus gerokai mažesnis, taip pat numatyta papildomai išlaidų, susijusių su įtampa Baltarusijos pasienyje, bei papildomos lėšos gynybai, vykdant įsipareigojimus NATO“, – per antrąjį biudžeto svarstymą sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Ministrė patikino, kad šiemet dauguma makroekonominių rodiklių prognozuojami geresni nei prognozuota kovą: ekonomika šiemet augs 4,1 proc., darbo užmokestis augs 7,9 procento. Tačiau ir kainų augimas, numatoma, kad bus didesnis – infliacija sieks 2,6 procento.
Balandį teiktame 2021 metų valstybės biudžeto projekte buvo projektuotas 8,4 proc. bendrojo vidaus produkto dydžio deficitas. Dabar numatoma, kad jis sieks 6,9 proc. BVP. Atitinkamai, dėl to sumažės poreikis skolintis.
„Tai yra geresnis rodiklis nei ES“, – patikino G. Skaistė ir lygino, kad euro zonoje bus įprastas vidutinis 8 proc. BVP deficitas.
Projekte numatyta, kad valstybės biudžeto pajamos šiemet sieks 12,44 mlrd. eurų, t. y. 1,19 mlrd. eurų daugiau nei planuota gruodį priimtame įstatyme ir 613 mln. eurų daugiau nei prognozuota balandį.
Valstybės biudžeto asignavimai 2021 metais turėtų pasiekti 16,62 mlrd. eurų – 773,88 mln. eurų daugiau nei planuota gruodį ir 42 mln. eurų daugiau nei siūlyta balandį.
Birželį Vyriausybės patikslintame projekte 20,7 mln. eurų papildomai skiriama Krašto apsaugos ministerijai užtikrinant 2,03 proc. BVP nukreipimą gynybai, o stiprėjant įtampai pasienyje 16,96 mln. eurų papildomai skiriama pasienio su Baltarusija apsaugos stiprinimui ir siekiant pagerinti infrastruktūrą Lavoriškių, Šalčininkų ir Raigardo pasienio kontrolės punktuose.
Tuo metu biudžeto deficitas turėtų sumažėti iki 4,18 mlrd. eurų. Tai būtų 412 mln. eurų mažiau nei planuota gruodį ir 571 mln. eurų mažiau nei siūlyta balandį.
Seimui pateikti ir patobulinti „Sodros“ bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetai.
Patikslintame „Sodros“ biudžete numatomos 5,33 mlrd. eurų pajamos, 5,09 mlrd. eurų išlaidos ir 245 mln. eurų rezultatas.
Naujausiame PSDF biudžeto projekte siūloma 2,59 mlrd. eurų pajamų, 2,49 mlrd. eurų išlaidų.
Seimas biudžetus planuoja priimti birželio 22 dieną.
Seimo nariams labiausiai rūpėjo atlyginimai, ugniagesiai, lėšų skirstymo skaidrumas
Seimo narys Algirdas Butkevičius finansų ministrės klausė, koks biudžeto deficitas numatomas 2022 metais.
„Pirminiai skaičiai biudžeto deryboms, planuojame, kad 3,5 proc. BVP biudžeto deficito ateinančiais metais, tačiau viskas priklausys nuo besikeičiančios situacijos, nes neapibrėžtumas dar yra pakankamai didelis“, – atsakė G. Skaistė.
Seimo nariai išsakė įvairių pageidavimų, pvz., Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Antanas Vinkus rūpinosi, kad neskirtas finansavimas Kretingos grafų Tiškevičių rūmams, kiti Seimo nariai pasigedo finansavimo atskiroms sritims, pvz., ugniagesiams.
G. Skaistė paaiškino, kad dėl investicijų projektų sprendžia ministerijos, o tuo metu sisteminės problemos sprendžiamos kitų metų biudžetų derybų būdu. Šiemetinis biudžetas buvo peržiūrimas dėl COVID-19 situacijos ir dėl situacijos Baltarusijos pasienyje, numatant papildomų lėšų. G. Skaistė pastebėjo, kad savivaldybėms numatyti papildomi 141,1 milijono eurų.
Vytautas Bakas stebėjosi, kad Lietuva pagal pandemijos valdymo skaidrumą yra antra nuo galo Europoje: „Mes esame viena neskaidriausiai pandemiją valdančių šalių, ką darysite, kad ta situacija pasikeistų? Nes ir čia numatomi dideli rezervai, kur paprastai skaidrumą užtikrinti sudėtinga?“
„Dalis tų išlaidų nebuvo susijusios su koronaviruso suvaldymu, tai ir vienkartinės išmokos ir investiciniai projektai įvairūs“, – vertino ministrė ir pripažino, kad sprendimai kelia klausimų dėl jų pagrįstumo.
Anot jos, nauja Vyriausybė įvedė daugiau saugiklių, ir šiemet sumažino pandemijos valdymo kainą.
„Kalbant apie pandemijos suvaldymą, tai aš turėčiau pasakyti, kad mes praėjusiais metais su viešaisiais finansais pasišvaistėm per plačiai ir į kairę, ir į dešinę, prisidengdami kai kuriais atvejais vien pandemijos suvaldymu“, – vertino ir buvęs premjeras A. Butkevičius.
Socialdemokratas Algirdas Sysas atkreipė dėmesį, kad viešojo sektoriaus darbuotojams nepakankamai auga atlyginimai.
„Ar darbo užmokesčio didėjimą pajus visi, ar vėl, kaip parodė I ketv. turtingi gaus dar daugiau, o tie, kurie gauna mažas pajamas, jos nepadidės? Nes aš nematau būdų, kaip galėtų padidėti. Jei jie gauna minimalų atlyginimą ar arti minimalaus, tai jiems nėra indeksavimo įstatymo“, – vertino A. Sysas, pažymėjęs, kad viešajame sektoriuje vos 1 euru buvo padidintas bazinis atlyginimų dydis.
Darbo partijos narys Vigilijus Jukna rūpinosi augančia valstybės skola: „Visi žinome paprastą tiesą, kad nemokamų pinigų vis dėl to nebūna. Šiais metais, prognozuojama, kad valstybės skolos lygis sieks 50 proc. kitais metais bus dar didesnis. (…) Matome tendencijas, kad skola akivaizdžiai auga. Kita detalė, valstybės rezervas bus ženkliai didinamas. Tai reiškia, kad Vyriausybė pasirūpins beveik milijardo eurų pinigine, kuria galės disponuoti lopant brangių idėjų finansines skyles. Bet ateis laikas, kai skolas reikės grąžinti. O tuomet nenumaldomai turės didėti ir mokesčiai“.
Tuo pat metu jis siūlė didinti atlyginimus mokytojams, medikams, didinti pajamas mažiausių pajamų gavėjams.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas patikino, kad šalies ekonomikos laukia giedras dangus.
„Geroji žinia, kad pajamos didėja. PVM pajamos didinamos net 382 mln. eurų, pelno mokesčio pajamos – beveik 40 mln. eurų, akcizų pajamos – beveik 30 mln. eurų, GPM – 232 mln. eurų. Negana to, yra didinamos pajamos iš dividendų ir valstybės įmonių pelno įmokų, ir didėja 25 mln. eurų. Gerbiami kolegos, nelabai pamenu, kada tikslinant biudžetą, valstybės pajamos didėja 600 mln. eurų. Sakyčiau, kad prieš akis tikrai laukia giedras dangus“, – kalbėjo M. Majauskas.
Tačiau jam kėlė nerimą augantis „finansinis populizmas“, kadangi teikiama vis daugiau brangiai kainuojančių populistinių siūlymų, pvz., PVM lengvata dešroms. Jis siūlė į valstybės finansus žvelgti atsakingai.
