Birželio pradžioje Londone susirinkę G7 šalių finansų ministrai susitarė dėl principo, kad jų taikomas pelno mokestis turi būti ne mažesnis nei 15 proc. Tikimasi, kad prie Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Japonijos, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų bei Europos Sąjungos vėliau prisijungs ir visos kitos G20 valstybės.

Lietuvos finansų ministrė Gintarė Skaistė sakė, kad tarptautinis minimalus pelno mokesčio tarifas yra jau seniai brendęs sprendimas, siekiant teisingiau surinkti mokestines pajamas iš globalių korporacijų.

„Laikas nustoti lenktyniauti beprasmėse mažinamo pelno mokesčio lenktynėse, kai galiausiai nukenčia visos dalyvaujančios šalys. Besikeičianti skaitmenizuota ekonomika tik paspartino šį sprendimą.

Papildomai apmokestinant įmones pelno mokesčiu, svarbu ne tik surasti visoms susitarime dalyvaujančioms šalims priimtiną tarifą, bet ir suvaldyti siekius diegti perteklines išimtis, galinčias iškreipti esminį tikslą – taikliau kovoti su agresyviu mokesčių planavimu.

Galutinis mokesčio reglamentavimas ir būsimos išimtys gali lemti pelno mokesčio ir administravimo pokyčius labiau ne Lietuvoje, bet mūsų kaimyninėse valstybėse, kurios yra perėjusios prie skirstomo pelno apmokestinimo modelio“, – „Delfi“ sakė G. Skaistė.

Gintarė Skaistė

Dvi dimensijos

Kaip komentavo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis, tai labai sveikintina ir ilgai laukta iniciatyva, kuri, reikia tikėtis, čia nesustos.

„Susitarime yra svarbios dvi dimensijos: pirmoji – užsibrėžiamas minimalus pelno mokestis, antroji – sutariama apmokestinti tarptautinių įmonių pelnus ten, kur jie uždirbami, o ne ten, kur deklaruojami.

Šio susitarimo esmė yra prikirpti sparnus valstybėms, kurios vilioja tarptautines kompanijas itin žemais pelno mokesčio tarifais ir leidžia arba labai susimažinti mokestinę naštą, arba jos visai išvengti. Šį susitarimą paspartino pandemija ir labai padidėję valstybių biudžetų deficitai bei, žinoma, poreikis kažkaip tas didesnes valstybės išlaidas finansuoti ne skolintomis lėšomis“, – sakė jis.

Kęstutis Lisauskas

Savo ruožtu EY partneris K. Lisauskas priminė, jog dabartinė tarptautinė apmokestinimo sistema išsirutuliojo praėjusio amžiaus pirmoje pusėje, galutinai susiformavo po Antrojo pasaulinio karo.

„Tuo metu didžiausia problema buvo dvigubas apmokestinimas, šią problemą ir sprendė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija ir jos sukurtas dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių modelis.

Tačiau gerą sistemą ilgainiui iškraipo besikeičianti realybė ir dalyvių elgsena. Elgsenos srityje turime lengvatinių mokesčių valstybes, kurios siekia pritraukti bei išlaikyti priklausomumą ir didelių tarptautinių bendrovių, ir šiaip visokių mokesčių vengėjų įmones savo jurisdikcijai ir iš to užsidirbti. Tarptautinės bendrovės ir mokesčių vengėjai tuo mielai naudojasi. Besikeičiančios realybės srityje turime augančią skaitmeninio verslo dalį tarptautiniame versle, o pastarąjį „kilnoti“ tarp valstybių daug lengviau negu senuosius tradicinius verslus.

Todėl pelno dalis, pasauliniu mastu „priparkuojama“ lengvatinių mokesčių valstybėse šiame amžiuje išaugo dramatiškai.
K. Lisauskas

Todėl pelno dalis, pasauliniu mastu „priparkuojama“ lengvatinių mokesčių valstybėse, šiame amžiuje išaugo dramatiškai. Atitinkamai dramatiškai išaugo G7 valstybių prarandama pelno mokesčio suma. Tad, mano galva, yra natūralu ir dėsninga, kad šios valstybės galiausiai bando imtis priemonių ir susigrąžinti joms teisėtai priklausančias biudžeto pajamas“, – sakė jis.

Poveikis Baltijos šalims

K. Lisauskas sakė, kad šių susitarimų poveikis gali būti ganėtinai dramatiškas lengvatinių mokesčių valstybėms.

„Jeigu G7 ir kitos didelės pasaulio valstybės apmokestins užsienyje esančių antrinių bendrovių pelnus savo šalyje (jeigu užsienio šalyje antrinės bendrovės moka mažesnį negu 15 proc. pelno mokestį), tai daugelis tokių antrinių bendrovių praras prasmę ir, tikėtina, bus likviduotos. Lengvatinių mokesčių šalys praras savo dalį tokių bendrovių aptarnavimo rinkoje“, – paaiškino jis.

Eksperto vertinimu, Lietuvai šių veiksmų poveikis tiesiogiai nebus labai didelis.

„Prasčiau gali būti kaimynams latviams ir estams, – pridūrė jis. – Vargu ar G7 šalys, kurdamos naują modelį, gilinsis į tai, kaip veikia Estijos ir Latvijos atidėto pelno mokesčio sistema.

Šios šalys pačios noriai reklamuojasi, kad „neturi“ pelno mokesčio, ir tai gali tapti šūviu į koją. Gali taip nutikti, kad didžiųjų valstybių tarptautinės bendrovės, turinčios antrinių įmonių Estijoje ir Latvijoje, kurios nepaskirstė dividendų ir dėl to nesumokėjo pelno mokesčio, turės sumokėti 15 proc. pelno mokestį nuo estiško ir latviško pelno savo šalyje.“

Taigi, pasak K. Lisausko, Lietuvą tai padarytų dar konkurencingesnę regione.

„Be to, gal pagaliau nutiltų neišmintingi siūlymai ir Lietuvoje diegti panašią sistemą kaip Latvijoje ir Estijoje.

Tačiau dėl tos pačios priežasties, kad G7 šalys nesigilins į mažų šalių sistemų specifiką, nauja sistema gali paliesti ir tuos investuotojus į Lietuvą, kurių įmonės naudojasi laisvųjų ekonominių zonų ar investicinių projektų lengvatomis. Jei taip nutiks, šios lengvatos praras patrauklumą. Tačiau Lietuva, turėdama minimalų 15 proc. pelno mokesčio tarifą, vis tiek išliks patraukli ir jai adaptuotis prie naujos tarptautinio apmokestinimo sistemos bus nepalyginamai lengviau negu Latvijai ir Estijai“, – apibendrino jis.

Nerijus Mačiulis

Konkurencija sveikesniais būdais

N. Mačiulis dar sakė, kad Lietuvai G7 susitarimas naudingas, nes didžioji dalis Lietuvos įmonių tiesioginių užsienio investicijų buvo nukreiptos į Olandiją, Kiprą ir Estiją.

„Ne fiziškai investuojant į veiklą ten, bet tiesiog steigiant turto valdymo bendroves ir optimizuojant mokestinę naštą.

Tai įgalintų valstybes ne konkuruoti mažinant mokesčius iki dugno, o kitais, sveikesniais būdais.
N. Mačiulis

Nors staigaus rezultato tikėtis nereikėtų, šis susitarimas turbūt yra tik pradžia, o ateityje gali būti išplėstas, ypač Europos Sąjungos lygiu. Tai įgalintų valstybes ne konkuruoti mažinant mokesčius iki dugno, o kitais, sveikesniais, būdais“, – sakė ekonomistas.

Vis dėlto, kaip „Delfi“ sakė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovai, jų manymu, Lietuva turi siekti, kad šalies pelno mokesčio apmokestinimo sistema būtų konkurencinga ir patraukli, ypač atsižvelgiant į kaimyninių šalių vykdomus pokyčius.

„Lietuvoje šiuo metu taikomas 15 proc. pelno mokesčio tarifas, tačiau yra keletas Europos Sąjungos šalių, su kuriomis Lietuva konkuruoja dėl investicijų ir kurios taiko mažesnį pelno mokesčio tarifą, pavyzdžiui, Airija, Vengrija, Bulgarija.

Pakėlus pelno mokesčio tarifą šiose šalyse galėtų sumažėti jų mokestinės sistemos patrauklumas, ir tai galėtų padėti Lietuvai konkuruoti dėl investicinių projektų, kuriems pelno mokesčio tarifas yra aktualus.

Nors sprendimui investuoti šalyje turi įtakos ne vien mokesčiai, tačiau, kaip rodo tyrimai, jie yra svarbūs priimant galutinius investicijų sprendimus, kai investuotojas renkasi iš kelių pirminius atrankos kriterijus atitikusių panašios verslo aplinkos šalių“, – rašoma ministerijos pateiktame komentare.

Savo ruožtu Finansų ministerija pateikė pastabų, kad diskusijos dėl vis labiau skaitmenizuojamos ekonomikos apmokestinimo, kurių dalis yra bendro pelno mokesčio tarifo klausimas, vyksta jau kelerius pastaruosius metus EBPO Fiskalinių reikalų komiteto išplėstiniu formatu, skirtu kovai su mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimu (angl. Inclusive framework on BEPS, IF). Šiuo metu toks formatas apima 139 jurisdikcijas.

„Siekiant išspręsti vis labiau skaitmenizuojamos ekonomikos (verslo, perkeliančio dalį ar visą savo veiklą į skaitmeninę erdvę) keliamus apmokestinimo iššūkius, diskusijos koncentruojamos į šiuos du pasiūlymų ramsčius:

1. Tarptautiniu mastu uždirbamo pelno apmokestinimo teisių pasidalijimo principų peržiūra, įvertinant vartotojų vaidmenį verslo vertės kūrimo procese;

2. Užsienyje neapmokestinto ar mažai efektyviai apmokestinto pelno apmokestinimo teisių stiprinimas, sprendžiant likusius neišspręstus mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo (angl. Base Erosion and Profit Shifting, BEPS) klausimus. Šio ramsčio kontekste svarstomas taisyklių rinkinys, kuris užtikrintų, kad vienoje valstybėje per mažai efektyviai apmokestintas pelnas būtų papildomai apmokestintas iki sutarto minimalaus efektyvaus apmokestinimo lygio (angl. minimum effective taxation, MET) kitoje ar kitose valstybėse, kuriose veikia tos pačios įmonių grupės įmonės. Svarstoma, kad pradžioje taisyklės būtų taikomos toms tarptautinėms įmonių grupėms, kurių bendros metinės pajamos viršija 750 mln. eurų.

Lietuva laikosi nuoseklios pozicijos, kad 1 ramsčio priemonės yra pagrindinės viso paketo kontekste (o 2 ramsčio priemones vertiname kaip papildančias 1 ramsčio priemones).

2 ramsčio taisyklių įgyvendinimas nacionalinės teisės srityje pirmiausia reikštų galimybę papildomai apmokestinti globalias, per mažai kitose valstybėse apmokestintas didžiųjų tarptautinių įmonių grupių, kurių patronuojančios įmonės reziduoja Lietuvoje, pajamas. Kartu tai reikštų ir papildomą Lietuvoje reziduojančių įmonių pajamų apmokestinimą užsienio valstybėse, kai šių pajamų apmokestinimo lygis Lietuvoje nesiektų MET dydžio“, – dėstoma ministerijos rašte.