Vyriausybė trečiadienį posėdyje svarstys šiuos ir kitus siūlymus, kuriais, pasak ministerijos, norima veiksmingiau įgyvendinti skatinamąsias finansines priemones, sumažinti administracinę naštą, pagerinti verslo subjektų prieinamumą prie finansavimo šaltinių.

Ministerijos teigimu, pernai kovą atnaujintose verslo finansavimo 2014-2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis išankstinio vertinimo išvadose buvo nustatytas finansavimo nepakankamumas (kai dėl per didelės rizikos finansų rinkos dalyviai nefinansuoja projektų).

Todėl siūloma naudos gavėjams finansavimą (paskolas) teikti tiesiogiai, nesinaudojant finansų tarpininkų paslaugomis. Tiesioginių paskolų teikimo verslui poreikį taip pat patvirtinusi ir pandemijos sukelta krizė.

Šiuo metu nacionalinės plėtros įstaigos (NPĮ) sąskaitas gali atidaryti kredito įstaigose, tačiau pastarosios taiko neigiamas palūkanas už sąskaitose laikomas lėšas. Pradėjus taikyti neigiamas palūkanų normas kredito įstaigose nepakankamai atlyginama už riziką jose saugoti ekonomikai skatinti skirtas lėšas, teigia ministerija.

Įstatymo pakeitimais kartu siūloma leisti NPĮ, siekiant valdyti riziką, skatinamajai finansinei priemonei įgyvendinti įsteigti patronuojamąją įmonę, jei tai numatyta priemonės investavimo strategijoje.

Taip pat norima sudaryti galimybę NPĮ gauti duomenis iš valstybės registrų ir informacinių sistemų – taip mažinant administracinę naštą potencialiems naudos gavėjams, nes iš jų nebūtų reikalaujama pateikti atitinkamų duomenų.

Įstatymo projektu siūloma leisti NPĮ teikti duomenis į Lietuvos banko tvarkomą Paskolų rizikos duomenų bazę (PRDB) ir iš jos gauti duomenis, kurių reikia klientų kreditingumui vertinti.

„NPĮ, planuojančiai pradėti skolinti tiesiogiai, reikalinga prieiga prie PRDB esančios informacijos potencialių skolininkų kreditingumui vertinti. Galimybė gauti PRDB esančią informaciją padėtų atsakingiau valdyti valstybės išteklius“, – teigiama aiškinamajame rašte.