Pernai per visus metus Lietuvos paštas muitinei pateikė mažiau deklaracijų, nei šiemet per vieną dieną gauna mažų siuntų iš Kinijos ar kitų trečiųjų šalių – jas visas bus privalu deklaruoti nuo liepos 1-osios.
0,1 procento – tiek visų gaunamų siuntų iš Kinijos ir kitų trečiųjų šalių tenka deklaruoti šiuo metu – likusius 99,9 proc. bus privaloma deklaruoti nuo liepos 1-osios, paskaičiavo Lietuvos paštas.
„Lietuvos paštas per metus pristato apie 10 mln. siuntų iš trečiųjų šalių. Didžioji dauguma šių siuntų yra iki 22 Eur vertės. Per 2020 m. muitinei pateikta 37 000 deklaracijų, t. y. tik 0,37 proc. nuo viso kiekio. Po š. m. liepos 1 d. visos siuntos iš trečiųjų šalių turės būti deklaruojamos ir apmokestinamos. Planuojama, kad 2021 m. deklaracijų gali būti pateikta iki 5 mln., o 2022 m. iki 10 mln.“, – teigia Lietuvos pašto Rinkodaros ir pardavimų vadovas Norbertas Žioba.
Jis dėsto, kad per dieną į paštą atkeliauja 40 tūkstančių siuntų iš trečiųjų šalių, o dabar deklaruoti tenka apie 0,1 proc., – tai sudarytų apie 40 siuntinių.
„O nuo liepos 1 d. jos visos bus deklaruojamos ir apmokestinamos“, – skaičiuoja N. Žioba.
Pripažįsta, kad siuntos brangs, keliaus ilgiau
Lietuvos paštas patikina, kad artėjantiems pokyčiams ruošiamasi intensyviai.
„Procesus adaptuojame taip, kad atsirandantys papildomi žingsniai būtų kuo sklandesni ir siuntas galėtume kuo greičiau pristatyti gavėjams. Taip pat priimsime apie 150 darbuotojų, kurie atliks atsiradusias papildomas procedūras. Nepaisant to, svarbu pabrėžti, kad deklaravimo proceso sklandumas priklausys nuo daugelio veiksnių – kaip greitai ir aiškiai gavėjas pateiks deklaravimui reikalingą informaciją, ypač svarbus sklandus muitinės darbas“, – sako N. Žioba.
Palyginimui, šiuo metu Lietuvos pašte dirba 4150 darbuotojų, naujų etatų prieaugis sudarytų 3,6 proc.
Bet kuriuo atveju gyventojai turėtų nusiteikti, kad dėl atsirandančių išmuitinimo procedūrų, siuntos ne tik brangs, bet ir keliaus ilgiau, pripažįsta pašto atstovas.
„Delfi“ primena, kad nuo liepos 1 d. visoje ES įsigalios naujos siuntimo iš trečiųjų šalių taisyklės ir pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) bus apmokestintos visos į ES atvykstančios siuntos, įskaitant ir mažos vertės (iki 22 eurų), kurioms šiuo metu taikoma importo lengvata. Jei prekės nebus deklaruojamos įsigijimo metu, teks tą daryti per Lietuvos paštą arba savarankiškai.
Lietuvos paštas sumažino taikomą tarpininkavimo mokestį nuo 8,69 Eurų iki 3 eurų. Dėl to kai kurios siuntos, kurių vertė tarp 22 ir 150 eurų, nuo liepos 1-osios galėtų netgi atpigti. Jei pašto tarpininkavimo paslaugomis nebūtų norima naudotis, susimokėti 2 eurus vis tiek tektų – būtų taikomas toks administravimo mokestis.
Ar reikės mokėti, jei birželį atvykusi siunta įstrigs?
Jau šiuo metu gyventojai skundžiasi, kad siuntos įstringa pašto logistikos centre – jie nerimauja, kad po liepos bus apmokestinti papildomai.
„Esu Lietuvos pilietis ir norėčiau atkreipti dėmesį, kaip pažeidžiamos piliečių teisės, siekiant pasipelnyti jų sąskaita, naujų importo į ES taisyklių įsigaliojimo proga. Reikalas tame, kad siuntos iš Kinijos dirbtinai, mano nuomone, užlaikomos muitinėje arba Lietuvos pašto muitinės sandėlyje. Tiek muitinei, tiek pašto darbuotojams žinoma, kad dauguma Kinijos siuntėjų nurodo maksimalų pristatymo terminą 60 dienų ar net daugiau, ir, jei siunta atkeliauja anksčiau, yra gera proga laikyti ją muitinės sandėlyje, kad sulauktų liepos 1 dienos, nuo kurios įsigalios naujos taisyklės, ir pasipelnyti iš PVM ir muitinio tarpininkavimo mokesčių.
Taip jau yra su 6 mano siuntomis, kurios guli muitinės sandėlyje nuo vienos iki dviejų savaičių ir net daugiau, nors užklausus siuntėjų ir patikrinus pagal siuntos sekimo duomenis, atsakymas vienareikšmiškas – siunta randasi muitinės sandėlyje. Aišku, Lietuvos paštas paieškų svetainėje rodo, kad įvestas siuntos numeris neegzistuoja, t.y. jos nėra“, – pyksta vienas iš „Delfi“ skaitytojų.
Tačiau Lietuvos paštas patikina, kad jei siunta bus Lietuvoje užfiksuota dar birželį, mokėti PVM ar papildomų mokesčių nereikės.
Vis tik jei siunta į Lietuvą atkeliautų liepos 1-ąją ar vėliau – susimokėti PVM ir papildomus mokesčius teks.
Muitinės departamentas taipogi patikina, kad gyventojo vertinimas yra neteisingas, tačiau atsakymas kitoks nei pašto – jei prekės importo deklaracija muitinėje priimama iki birželio 30 dienos 24 val., tuomet importo PVM nereikės.
Neretai gyventojai piktinasi, kad dėl negautos pašto siuntos negali reikalauti atsakomybės iš paties Lietuvos pašto. Tačiau tai – pasaulinė praktika.
„Paslaugų apmokėjimo principai bei visos kitos su pašto veikla susijusios taisyklės, kaip pvz., žalos atlyginimas, prekės grąžinimas, yra numatytas Pašto įstatyme, taip pat Pasaulinės pašto sąjungos reglamentuose“, – paaiškina įmonės atstovas.
Jei siuntėjas nurodo mažesnę vertę – atsakingas gavėjas
Šiuo metu didžioji dalis iš Kinijos atkeliaujančių siuntų vertė yra nurodoma maža, neretai mažesnė nei 22 Eur kartelė, nuo kurios privaloma siuntą deklaruoti. Taip Kinijos prekybininkai dažnai sudaro sąlygas išvengti privalomo PVM ar muito mokesčio. Tačiau nustačius tokį pažeidimą – bus atsakingas siuntos gavėjas, jei tinkamai nedeklaruos pirkinio kainos, įspėja Lietuvos paštas.
„Lietuvos paštas priims siuntos gavėjo patvirtintą informaciją ir ją perduos muitinei. Kaip nurodyta muitinės informacijoje, muitinės pareigūnai atsitiktinės atrankos būdu arba vadovaudamiesi rizikos vertinimo sistema tikrins kai kurias siuntas. Svarbu pabrėžti, kad už deklaravimui pateiktų duomenų teisingumą yra atsakingas gavėjas. Už neteisingų duomenų deklaracijose pateikimą gali būti skirta bauda (numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 211-212 str.)“, – teigia Lietuvos pašto atstovas.
Šiuose straipsniuose numatytos sankcijos svyruoja nuo įspėjimo ar 30 eurų baudos, iki kelis tūkstančius eurų siekiančių baudų, priklausomai nuo pažeidimo rimtumo.
Kokius mokesčius galima atgauti, jei prekė grąžinama?
Jei pirkinys iš trečiųjų šalių neatitiko lūkesčių, turi defektų, ar jį tektų grąžinti dėl kitų priežasčių, dalies sumokėtų mokesčių nebepavyks atgauti.
„Jeigu siunta atsiimta ir norima ją grąžinti, iš Lietuvos pašto, deja, mokesčių susigrąžinti nebus galima, ar tai bus tarpininkavimo, ar siuntos administravimo mokestis. Nes paslauga jau bus suteikta“, – sako N. Žioba.
Tačiau galima susigrąžinti importo moeksčius, tam muitinė numato tokį procesą: reikės užpildyti eksporto deklaraciją ir per Lietuvos paštą ar skubių siuntų vežėją prekę išsiųsti pardavėjui. Po prekės išsiuntimo, reikės pateikti prašymą teritorinei muitinei, veikiančiai gavėjo veiklos zonoje, prašymą grąžinti sumokėtus importo mokesčius.
Prašyme teritorinei muitinei reikės aiškiai išdėstyti prekės grąžinimo motyvus, nurodyti siuntos, kuria prekė buvo importuota į Lietuvą, numerį (ir/arba Muitinės sąskaitos pašto siuntos gavėjui numerį, importo muitinės deklaracijos numerį (MRN)) ir siuntos, kuria prekė buvo grąžinta siuntėjui, numerį.
Kartu su prašymu reikės pateikti sąskaitą, išrašytą siuntėjo gavėjui, susirašinėjimo su siuntėju dėl nustatyto prekės defekto laiškų kopijas ir kt.
