Prancūzijos IKEA padaliniui buvo skirta 1 mln. eurų bauda, o buvusiam jo vadovui Jeanui Louis Baillotui buvo skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė atidedant ir nurodyta sumokėti 50 tūkst. eurų.
Buvęs IKEA rizikos valdymo vadovas Jeanas-Francois Paris, kuris buvo kaltinamas šnipinėjimo sistemos kūrimu, gavo 18 mėnesių laisvės atėmimo bausmę atidedant ir 10 tūkst. eurų baudą.

Jie buvo pripažinti kaltais dėl „asmens duomenų gavimo apgaulingomis priemonėmis“, nors bausmės buvo ne tokios griežtos, kaip siekė prokurorai, kaltinę juos neteisėtu „masinio stebėjimo“ veiksmu.
Skandalas kilo 2012 metais, kai Prancūzijos žiniasklaida paskelbė, kad IKEA vadovybė gavo privačius asmens duomenis apie darbuotojus, pavyzdžiui, dalyvaujančius profesinių sąjungų ar darbo tarybų veikloje.

Šnipinėjimo sistemos akiratyje atsidūrė maždaug 400 darbuotojų, teismui sakė valstybės prokurorė Pamela Tabardel, ragindama teisėjus pasiųsti „griežtą žinią“ apie neteisėto darbuotojų šnipinėjimo pasekmes.

J. F. Paris pripažino siuntęs žmonių, kuriuos „reikia patikrinti“, sąrašus privačiai saugos įmonei „Eirpace“, kuriai už tai mokėjo iki 600 tūkst. eurų per metus, teigiama AFP gautuose teismo dokumentuose.

Pavyzdžiui, vienu atveju jis norėjo sužinoti, kaip darbuotojas gali sau leisti vairuoti visiškai naują BMW kabrioletą, o kitu atveju – kodėl darbuotojas iš Bordo miesto „staiga tapo protestuotoju“.