Vyriausybė pritarė trimečiam akcizų didinimo planui, dėl jo apsispręs Seimas. Kas keičiasi, jau rašė „Delfi“.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė paaiškino, kad dabar galiojantis trimetis planas baigiasi šiais metais.

„Siekiama, kad mokesčių sistema būtų stabili ir prognozuojama“, – kalbėjo finansų viceministrė Rūta Bilkštytė.

Ji pristatė duomenis, kad alkoholio vartojimo apimtis 2017 m. smarkiai mažėjo, tačiau po to vėl pradėjo didėti: „pradėjo augti ryškiai alaus, vyno vartojimas“.

„Alkoholio įperkamumas didėja. Jei už vidutinį darbo užmokestį 2016 metais buvo galima nupirkti maždaug 418 litrų alaus, tai 2020 metais – 452 l. Ir panašiai visų alkoholio vienetų. (…) Siūlomas nuosaikus akcizų didinimas, vynui – didinama 19 proc. etilo alkoholio – 6,8 proc. tarpiniams produktams 7,6-7,7 proc.“, – vardijo R. Bilkštytė.

Tačiau ji patikino, kad pačių produktų kainos didės neženkliai. Akcizai skirtingai auga dėl to, kad siekiama panašesnio visų rūšių alkoholio gėrimų apmokestinimo, vertinant 1 proc. alkoholio tūrio koncentraciją.

„Kalbant apie cigaretes, tabako apmokestinimą, norime pažymėti, kad labai pasikeitė rinka, tabako produktų pardavimo dinamika – išaugo kaitinamojo tabako naudojimas. 2016 metais bet kokio tabako suvartojimas buvo sumažėjęs, 2017 m. pradėjo didėti, atsirado kaitinamasis tabakas. Dabar kaitinamojo tabako produktų, skaičiuojant kilogramais, yra 10 proc. Skaičiuojant vienetais, pagal „Nielsen“ tyrimus, kaitinamasis tabakas užima virš 20 proc. visos rinkos ir, kaip matome, kreivė stipriai didėja“, – kalbėjo viceministrė.
Rūta Bilkštytė

Ji tikino, kad Lietuvoje visame pasaulyje išsiskiria pagal kaitinamojo tabako procentinę dalį rinkoje – pirmauja Europoje ir pasaulyje.

R. Bilkštytė pabrėžė, kad kaitinamasis tabakas šiuo metu yra apmokestinamas gerokai mažiau nei cigaretės – skirtumas daugiau nei trys kartai.

„Jei kaitinamojo tabako akcizai sudaro 19 proc. kainoje, visų cigarečių – 57 proc. Tai yra daugiau kaip tris kartus kaitinamasis tabakas kainoje yra mažiau apmokestinamas“, – sako R. Bilkštytė.

Ji pabrėžė, kad siūlomas akcizų didinimas yra nuosaikus, o Latvija ir Lenkija taip pat ketina siūlyti panašiai augančius akcizus.

Priėmus akcizų įstatymo pakeitimus, keistųsi ir kaitinamojo tabako apmokestinimo modelis – būtų apmokestinama ne pagal tabako svorį, o pagal produkto vienetus, nepriklausomai nuo jų svorio. Tokiam siūlymui prieštarauja tabako pramonės atstovai.

Tabako gamintojai priešinasi apmokestinimo keitimui – Šimonytė turi atsakymą

„Philip Morris Baltic“ išorinių reikalų vadovas Liudas Zakarevičius itin kritikavo siūlymą apmokestinti kaitinamąjį tabaką vienetais, o ne kilogramais. Taip pat kritiškai vertino ir sparčiau augančius akcizus.

„Kaip visada, taip ir šį kartą sąžiningai ir skaidriai mokėsime visus mums tenkančius mokesčius. Vis dėlto, naujos akcizų įstatymo pataisos kelia daugiau klausimų nei pateikia atsakymų“, – stebėjosi L. Zakarevičius.

Jis siūlė vengti neišdiskutuotų mokesčių keitimų ir skubos teisėkūroje.

„Visų pirma, tai yra visiškai nesuprantamas Finansų ministerijos siekis keisti kaitinamojo tabako apmokestinimo struktūrą. Globalioje rinkoje kaitinamuoju tabaku prekiaujama įvairiomis formomis, nuo lazdelių iki kapsulių“, – dėstė L. Zakarevičius

Jis pabrėžė, kad kaitinamojo tabako produktai yra inovatyvūs ir „kur kas mažiau kenksmingi“. Tuo metu Vyriausybė savo sprendimais gal stabdyti inovacijas arba netikėtai sukurti landas ir galimybę į rinką ateiti naujiems produktams, apeinant esamą reglamentavimą.

„Kaitinamojo tabako gaminiai būna ne tik įvairių formų, bet ir skirtingo svorio. Taip tabako gamintojai būtų skatinami pardavinėti arba didesnius vienetus, arba gaminiuose turėti daugiau tabako svorio“, – kalbėjo tabako gamintojos atstovas.

Jis pabrėžė, kad daugelyje ES valstybių kaitinamasis tabakas apmokestinamas pagal svorį, ir tik vienoje Vengrijoje apmokestinami vienetai.

„EK jau yra pradėjusi viešąsias konsultacijas dėl Tabako direktyvos. Netrukus turėsime naują direktyvą“, – siūlė palaukti L. Zakarevičius.

Jis vertino, kad direktyvoje bus pereita prie apmokestinimo kilogramais, tuomet Lietuvai vėl reikės keisti apmokestinimą.
Liudas Zakarevičius

„Dėl pačių akcizų tarifų – pagal naują projektą mažiau kenksmingam gaminiui akcizai per trejus ateinančius metus augs 116 proc. tuo tarp cigaretėms – viso labo 18 proc. (…) ką reiškia – mažiau kenksmingi mokslu ir inovacijos pagrįsti gaminiai, kurie skirti rūkantiems žmonės, kurie negali mesti rūkyti, kainuos brangiau nei cigaretės“, – tikino L. Zakarevičius.

Jis aiškino, kad kaitinamajam tabakui reikalingas įrenginys – sudėjus jo ir produktų kainą, jie gali tapti neįperkami: „Nežiūrima į visuomenės sveikatos pusę, skatinami žmonės rūkyti kenksmingiausią produktą, tai yra cigaretes. Jeigu akcizai yra traktuojami kaip savotiškas nuodėmės mokestis, tai atrodytų natūralu, kad mažesnė žala arba nuodėmė turėtų būti apmokestinama mažiau.“

EY partneris, mokesčių ekspertas Kęstutis Lisauskas taip pat svarstė, kodėl Lietuva bėga prieš traukinį – akcizų dydį galima keisti nekeičiant apmokestinimo tvarkos.
Kaitinamasis tabakas

„Pasaulinėje rinkoje tikrai šių produktų įvairovė yra didelė, ir jei skaidrėse mums Finansų ministerija rodo produktą, kuriame yra 20 vienetų ir kur kiekvienas vienetas atitinka vieną parūkymą, tai rinkoje yra produktų, kur pakuotėje yra 5 vienetai, o pakuotė atitinka 30 parūkymų. Tai skirtumas yra kartais, ir ką mes darysime, kai tokie produktai ateis į rinką“, – svarstė K. Lisauskas.

Šimonytė: situaciją rinkoje galime įvertinti objektyviai

Ministrė pirmininkė I. Šimonytė atsikirto, kad nesvarbu, kokie yra rūkymo produktai, ar kaitinamasis tabakas, ar įprastas tabakas, tačiau visi jie kelia žalą.

Premjerė akcentavo, kad rinkoje keičiasi struktūra, ir vartotojai nuo cigarečių pereina prie kaitinamojo tabako, kurio apmokestinimas trigubai mažesnis nei cigarečių. Tačiau tai vis dar žalingi produktai, kad ir mažiau.

„Turbūt situaciją rinkoje mes irgi galime įvertinti objektyviai, dėl to, kad tai yra skaičiai, ir mes puikiai matome, kaip per keletą metų Lietuvoje pasikeitė rinkos struktūra, ir pasikeitė labai stipriai. (...) vis dar žalingi produktai, keičia kitus žalingus produktus. Tai, viena vertus, geriau nei kad visi vartotų vien tik žalingiausius produktus, tačiau tam tikrą pakaitumo efektą taip pat reikia vertinti. Ir manau, čia nėra tik fiskalinis tikslas, kad Vyriausybei reikia susirinkti pinigų“, – pabrėžė I. Šimonytė.

Ji tabako pramonės atstovams siūlė iš anksto nedaryti išvadų, koks bus derybų rezultatas dėl EK svarstomos Tabako direktyvos.

Ingrida Šimonytė

„Akcizai alkoholiui, tabakui, kaip teisingai paminėjote, yra tam tikra nuodėmės mokesčio forma, turbūt viena iš seniausių ir paskirtis yra apmokestinti įpročius, kurie turi visuomenines implikacijas per visuomenės sveikatos problemą. Tai nematyti, kad tos implikacijos ateina per sparčiai augantį produktą kitame segmente, manau, kad negalime, net jei tos implikacijos nėra tokios greitos“, – pabrėžė I. Šimonytė.

Ji pabrėžė, kad galutinėje kainoje skirtumas ir toliau išliks kaitinamojo tabako produktų naudai, o be to, visus kylančius neaiškumus dar bus galima aptarti Seimo komitetuose.

Pakelis rūkalų brangtų 0,55-1,09 Eur, degtinės puslitris – 1,02 Eur

Kaip skelbta anksčiau, sparčiau padidinus akcizus, kaitinamojo tabako produktų, tokių kaip „Heets“ ar pan., pakelis per trejus metus pabrangtų 1,09 Eur, jei visa akcizų išaugusių mokesčių dalis būtų perkelta į kainą vartotojui. Kitąmet akcizai prie pakelio kainos pridėtų 27 centus, dar po metų – 35 centus, o trečiais metais poveikis kainai sudarytų 47 centus.

Cigarečių pakelis per trejus metus pabrangtų maždaug 55 centais – 17 centų kitąmet, 18 centų dar po metų, o 20 centų – 2024 metais sausį, rašoma aiškinamajame rašte.

Cigarilių ar cigarų 20 gramų pakuotė per trejus metus pabrangtų apie 0,97 Eur, rūkomojo neapdoroto tabako 20 gramų – 0,55 Eur.

Elektroninių cigarečių skysčio 10 ml per trejus metus pabrangtų 1,6 Euro.

Tarp alkoholio kategorijų, sparčiausiai siūloma didinti akcizus silpnam (iki 8,5 proc.) vynui – po 17-19 proc. kasmet, akcizai alui augtų apie 10 proc. per metus, stipriesiems gėrimams – apie 7 proc.

Degtinės ar kito stipriojo gėrimo puslitris per trejus metus pabrangtų 1,02 Eur per trejus metus, arba po 32-36 centus kasmet. 5 proc. alkoholio tūrio alaus butelis (0,5 l) per trejus metus palaipsniui pabrangtų maždaug 8 centais – po 2-3 centus kasmet. Vyno puslitris, jei alkoholio tūris neviršija 8,5 laipsnio, per trejus metus pabrangtų 27 centais, o stipresnis – 33 centais, kasmet vidutiniškai po 10 centų.
Alkoholis

Finansų ministerija argumentuoja, kad didesni akcizai nestabdys ekonomikos ir tuo pačiu prisidės prie visuomenės sveikatos didinimo tikslų, mat alkoholis ir rūkalai būtų mažiau įperkami.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (149)