„Ženkliai geriname ekonomines prognozes“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė jis.

Birželį Lietuvos bankas prognozuoja, kad bendrasis vidaus produktas Lietuvoje šiemet augs 5,1 proc., infliacija sieks 2,2 proc., darbo užmokestis didės 7 proc., o nedarbo lygis bus 7,1 proc.

Kovą Lietuvos banko ekonomistai prognozavo, kad BVP 2021 metais augs 2,9 proc., infliacija sieks 1,6 proc., darbo užmokestis didės 6,3 proc., o nedarbas sieks 8,4 proc.

„Lietuvos ekonomika „persirgo“ palyginti švelnia forma, net jei atskiruose ūkio sektoriuose simptomai buvo ir tebėra pakankamai rimti. Pandemijos pasekmių švelninimo priemonės labiausiai nukentėjusiesiems tebėra svarbios, tačiau jau dabar turime atlikti namų darbus, kad parama būtų ne „pravalgyta“, o efektyviai investuota, taip prisidedant prie tvaraus ilgalaikio ekonomikos augimo pasibaigus pandemijai“, – komentavo G. Šimkus.

Įvardijo rizikas

Centrinio banko vadovas aiškino, kad pasibaigus valstybės pagalbai tikėtina bankrotų banga, ypač paveiktuose sektoriuose.

„2020 metais įmonių bankrotų skaičius buvo dvigubai mažesnis negu 2019 metais. Net 2021 metais bankrotų skaičiaus mažėjimo tendencija tęsėsi, kas yra prieš intuiciją, turint omenyje, kad gyvename krizės, ekonomikos sulėtėjimo, sumažėjimo laikotarpyje“, – sakė jis.

G. Šimkus paaiškino, kad tam tikro masto bankrotų bangą matysime pasibaigus valstybės pagalbai.

„Bankrotų lygis gali bent trumpuoju laikotarpiu atsistatyti į ankstesnį lygį, o nemažą dalį tos bangos gali sudaryti su paslaugų sektoriumi susijusių įmonių bankrotai. Tada galėtų padidėti ir namų ūkių kredito rizika, nes dalis darbuotojų prarastų darbą“, – sakė jis.

Antroji G. Šimkaus įvardinta rizika susijusi su NT rinka.

„Stebima inertiška būsto paklausa gali lemti paklausos ir pasiūlos disbalansą bei netvarų kainų augimą.

Gyventoju susidomėjimas NT šiuo metu yra istoriškai didelis ir greičiausiai augantys gyventojų indeliai leidžia taip pat greičiau sukaupti būsto įsigijimui – iš esmės perkelia paklausą iš ateities į dabartį.

Taip pat matome, kad auga investicinių būsto sandorių dalis, apie penktadalis visų būstų yra nuperkama kaip investicija, o prie paklausos augimo prisideda ir fundamentalūs veiksniai, kaip sparčiai augę atlyginimai“, – dėstė jis.

G. Šimkaus teigimu, būsto kainos šiuo metu nėra ženkliai pervertintos.

Trečioji rizika ekonomikai, Lietuvos banko vertinimu, yra komercinio NT rinkoje.

„Ji reikšminga šalies finansų sistemai dėl savo dydžio ir sąsajų su kredito įstaigomis. Komercinis NT yra pagrindinė nefinansų įstaigų įkeičiamo turto rūšis. Juo užtikrinta 20 proc. visų bankų paskolų.

Dėl pandemijos augo biuro ir komercinių patalpų neužimtumas. Šiuo klausimu yra labai įvairių nuomonių – kaip tai keisis ateityje. Mūsų vertinimu, pasiūlai nemažėjant, neapibrėžtumui dėl pandemijos išliekant, patalpų neužimtumas 2021 metais gali išaugti iki 8–10 proc.“ – prognozavo jis.

Dėl to, pasak G. Šimkaus, gali kristi šio turto kainos, mažėti jo vertė.

Ketvirtoji rizika yra Švedijoje. G. Šimkus aiškino, kad Lietuvos bankų sektorius yra priklausomas nuo pavienių bankų grupių sprendimų ir būklės.

„Trims didiesiems užsienio kapitalo bankams 2020 metų pabaigoje pagal turtą teko 85 proc. rinkos. Tai 2,5 proc. punkto daugiau nei prieš metus.

Sektoriaus priklausomybė nuo Švedijos kapitalo bankų didina jautrumą šios šalies disbalansams, nes įvykus korekcijai ten ar patronuojamiems bankams susidūrus su finansiniais sunkumais, atitinkamai gali tai nusikaskaduoti ir į mūsų šalį, gali būti paveiktas kreditavimas Lietuvoje, jį slopinant arba pristabdant“, – sakė jis.

Kaip iššūkius Lietuvos finansiniam stabilumui G. Šimkus išskyrė kibernetinį saugumą ir klimato kaitą.

Sugrįžusi infliacija

G. Šimkus pastebėjo, kad infliacija Lietuvoje sugrįžo į priešpandeminį lygį.

„Padidėjimas, kurį matome pastaruoju metu, lėmė tiek išaugusios žaliavų kainos, išaugusios naftos kainos ir sutrikęs atskirų prekių ir žaliavų tiekimas“, – sakė jis.

Gegužę infliacija Lietuvoje sudarė 3,5 proc.

„Pernai dėl pandemijos ir dėl OPEC nesusitarimo mažinti naftos gavybos apimtis, naftos kainos krito. Tai buvo pagrindinis veiksnys, mažinęs tuo metu infliaciją. Šiemet yra priešinga situacija, kai į priešpandeminį lygį grįžusios naftos kainos kelia ir naftai imlios produkcijos kainas.

Gegužės mėnesį degalų kainos buvo maždaug ketvirtadaliu didesnės negu prieš metus“, – pastebėjo G. Šimkus ir pridūrė, kad šios kainos yra panašios į tas, kurios buvo 2019 metais.