„Kanapiniai sprendimai“ – taip vadinasi prieš trejus metus dviejų draugų įkurta įmonė.
Andrius pasakoja, kad jis pats prieš pradedant verslą dirbo Norvegijoje, o atgal į Lietuvą jį parviliojusi meilė tėvynei.
„Susikūriau finansinį gerbūvį ir norėjau grįžti į Lietuvą“, – sako jis, o Edvinas netrukus papildo, kad kolega nemažai prisidėjo ir prie pluoštinių kanapių legalizavimo Lietuvoje.
Pats Edvinas sakosi greičiausiai esantis atsakingas už tai, kad verslas šiandien plėtojamas būtent Molėtų rajone. Vyras čia – vietinis, prieš kurį laiką įsigijo sodybą, o prieš tai teigia gyvenęs ir mokęsis Vilniuje bei Danijoje, kur baigė pedagogikos mokslus.
„Aš niekada neturėjau vizijos išvykti iš Lietuvos, o dėl kanapių, tai mane ant kelio užvedė mano brolis, jis parašė didelį darbą apie tai, yra etnologas, tad paskui ieškodamas, kaip renovuoti pastatą, aš radau biokompozitinių kanapių statybą“, – sako jis.
Vyrai abu sakosi ir susipažinę dėl pluoštinių kanapių, o pirmaisiais metais net patys jas auginę.
„Tada dar buvo bandymai, kas tai per augalas, ką su juo galima daryti“, – atsimena Andrius ir pasakoja, kad pluoštinės kanapės yra labai įvairiapusiškos.
„Pluoštinės kanapės padengia labai daug sektorių, tai ir tekstilė, ir popierius, maistas, farmacija, statyba.
Mes bandėme nuo pačių pagrindų, užauginimo ir ėjome po truputį, žiūrėjome, ką galima išvystyti ir šiandien galutinius produktus jau turime“, – sako Edvinas ir vardija, kad jų perdirbtas kanapės pluoštas daugiau naudojamas tekstilei, spaliai – statybai, kraiko gyvūnams gamybai, bet, kaip prasitaria, pagrindinė jų verslo vizija – bioskaidrus plastikas, kuris, kaip pabrėžia, yra ne toks kenksmingas, kaip gaminamas iš naftos produktų, tad jie netrukus galės pasiūlyti ir daugkartinio naudojimo kanapinius indus.
„Mes daugiau einame į pakuotes, bet greta to pamatėme, kad galima gyją padaryti ir 3D spausdintuvui, eilę kitų produktų, todėl šiai dienai labiau esame orientuoti į biokompozito žaliavą ir šalia to siekiame pasidaryti tam tikrus produktus, kuriuos gali pasirinkti bet kurios plastiką gaminančios įmonės ir taip viską nukreipti žalesne linkme“, – aiškina Andrius.
Nors pradėję verslą vyrai pluoštines kanapes iš pradžių augino patys, šiuo metu jie tuo nebeužsiima, sako jas gaunantys iš vietinių ūkininkų.
„Dabar mus aprūpina 5 hektarai“, – skaičiuoja Edvinas ir aiškina, kad šioje vietoje jiems visgi svarbiau ne kiekybė, o kokybė, mat kol kas ir įmonėje dirba tik 4 darbuotojai.
„Einame į didesnę vertę turinčius produktus“, – priduria jis.
Tiesa, kur nusėsta spaliai ar pats perdirbtas pluoštas, abu jie sako tiksliai pasakyti net negalintys.
„Yra žmonės, kurie perka dideliais kiekiais, bet manau, kad jie tikrai eksportuoja. Čia kalbu apie pluoštą“, – sako Edvinas.
Bendrai, pasak jų, nuo 2014-ųjų Lietuvoje jau yra padarytas didelis įdirbis kalbant apie pačių žmonių požiūrį į pluoštines kanapes, o pirkėjai pradedantys suprasti jų vertę.
„Mes turime gilias tradicijas, mūsų folkloras apie tai kalba.
Žmonės dabar jau supranta, kas yra tas aliejus, kodėl ta kanapė geresnė. Daug informacijos yra ir internete, problemų nėra“, – sako Andrius.
Nors verslas kol kas, kaip pasakoja, didelių pajamų šiandien dar ir negeneruoja, vyrai sako tikintys savo idėja.
„Dabar mūsų vizija – sulaukti finansavimo bioplastiko gamybai. Namų darbus padarėme, dabar reikia pritraukti kapitalo, kuris leistų išvystyti idėją“, – sako Andrius.
