Finansų ministerijos atnaujino trimetį akcizų didinimo planą – jame siūlomi dar didesni tarifai, nei skelbta anksčiau.
Jau nuo kitų metų brangtų visas alkoholis, įskaitant alų, vyną, stipriuosius gėrimus, taip pat rūkalai: cigaretės, kaitinamasis tabakas, rūkomasis tabakas, elektroninių cigarečių skystis ir kiti produktai.
Vyriausybė dėl šio plano apsispręs pirmadienio posėdyje, o tuomet Akcizų įstatymo pataisas teiks Seimui. „Delfi“ jau skelbė, kad Seimas pasiryžęs akcizų augimą patvirtinti dar pavasario sesijoje.
Finansų ministerija argumentuoja, kad didesni akcizai nestabdys ekonomikos ir tuo pačiu prisidės prie visuomenės sveikatos didinimo tikslų, mat alkoholis ir rūkalai būtų mažiau įperkami.
Tarp rūkalų sparčiausiai brangtų kaitinamasis tabakas
Rūkalams numatytas akcizų augimo tempas yra skirtingas – sparčiausiai dėl mokestinio efekto galėtų brangti kaitinamasis tabakas.
Kaitinamojo tabako produktų, tokių kaip „Heets“ ar pan., pakelis per trejus metus pabrangtų nebe 55 centais, kaip buvo planuota anksčiau, o jau 1,09 Eur. Kitąmet akcizai prie pakelio kainos pridėtų 27 centus, dar po metų – 35 centus, o trečiais metais poveikis kainai sudarytų 47 centus.
Toks kainos pokytis būtų fiksuojamas, jei visas akcizas ir PVM būtų įskaičiuotas į kainą galutiniam vartotojui.
Cigarečių pakelis per trejus metus pabrangtų maždaug 55 centais (pirminiame plane buvo 51 centas) – 17 centų kitąmet, 18 centų dar po metų, o 20 centų – 2024 metais sausį, rašoma aiškinamajame rašte.
Palyginimui, 20 vnt. cigarečių pakelio apmokestinimas akcizais dabar yra tris kartus didesnis nei kaitinamojo tabako, ir siekia mažiausiai 2,31 euro – brangesnėms cigaretėms akcizas yra didesnis. Kaitinamojo tabako apmokestinimas akcizais keičiasi – siūloma apmokestinti nebe už kilogramus tabako, o už 1000 produkto vienetų. Tai reikštų, kad 20 vienetų pakelyje akcizai nuo kitų metų sudarytų apie 0,91 Eur be PVM.
Elektroninių cigarečių skysčio 10 ml per trejus metus pabrangtų 1,6 Euro – tai taipogi sparčiau nei anksčiau planuoti 1,1 Eur.
Cigarilių ar cigarų 20 gramų pakuotė per trejus metus pabrangtų apie 0,97 Eur, rūkomojo neapdoroto tabako 20 gramų – 0,55 Eur, šie dydžiai po derinimo nesikeitė.
Ir toliau siūloma apmokestinti rūkalus, kurie neturi tabako: „Atsižvelgiant į tai, kad rinkoje atsiranda naujų produktų, savo esme panašių į kaitinamojo tabako produktus, tačiau savo sudėtyje neturinčių tabako, įstatymo projektu siūloma šiuos produktus prilyginti kaitinamojo tabako produktams“.
Daugiau surinkti tikisi iš stipriųjų gėrimų
Lyginant su pirminiu planu, paspartintas stipriųjų gėrimų akcizo augimas. Jei anksčiau buvo numatyta, kad degtinės ar kito stipriojo gėrimo puslitris per trejus metus pabrangtų 0,82 euro, atnaujinus projektą numatytas spartesnis brangimas – 1,02 Eur per trejus metus, arba po 32-36 centus kasmet.
Kito alkoholio akcizų didėjimas lieka toks pats.
Vyno puslitris, jei alkoholio tūris neviršija 8,5 laipsnio, per trejus metus pabrangtų 27 centais, o stipresnis – 33 centais, kasmet vidutiniškai po 10 centų.
Tarp alkoholio kategorijų, sparčiausiai siūloma didinti akcizus silpnam (iki 8,5 proc.) vynui – po 17-19 proc. kasmet, akcizai alui augtų apie 10 proc. per metus, stipriesiems gėrimams – apie 7 proc.
Verslo atstovai metė prieštaravimus
Finansų ministerija sulaukė tiek gamintojų, tiek importuotojų, tiek verslą atstovaujančių organizacijų prieštaravimų siūlomiems pokyčiams – verslas pokyčiams priešinasi.
Lietuvos aludarių gildija siūlė alui, vynui bei kitiems fermentuotiems gėrimams iki 8,5 proc. stiprumo nustatyti mažesnį akcizų didinimą, argumentuodama, kad akcizai turi ne tik mažinti bendrojo/grynojo alkoholio suvartojimą, tačiau ir gerinti šalies alkoholinių gėrimų vartojimo kultūrą – stipriuosius gėrimus keisti silpnesniais, mažiau žalingais gėrimais.
LAGGIA argumentavo, kad jau dabar pirkėjai skatinami vykti pirkti gėrimų į Lenkiją, o dabar ir Latvijoje akcizai taps gerokai mažesni.
„LAGGIA siūlo keisti alkoholio akcizų politiką iš esmės, o ne tiesiog didinti tarifus. Visų rūšių alkoholis yra tas pats alkoholis ir turi būti siekiama ženkliai sumažinti skirtumus tarp 1% alkoholio apmokestinimo skirtinguose alkoholio produktuose. Siūloma laikytis proporcijų vienodinant akcizų tarifus skirtingoms rūšims, numatant, kad visų alkoholio rūšių akcizų pokytis būtų susietas su alaus (šiuo metu mažiausiai apmokestinto) akcizų pokyčiu taip mažinant skirtumus 1 laipsnio apmokestinime skirtinguose produktuose“, – rašoma apibendrintuose siūlymuose.
Nacionalinės tabako gamintojų asociacija siūlė nustatyti kiek nuosaikesnius akcizų tarifus cigaretėms, kad taip būtų galima sumažinti prielaidas cigarečių vartotojams rinktis nelegalius gaminius. Taipogi siūlyta nustatyti nuosaikesnį tarifą cigarams ir cigarilėms, kad rinka išliktų stabili, nuosaikesnius tarifus nustatyti ir kitiems produktams. Tačiau Vyriausybės atstovai įvertino, kad cigarilių vartojimas auga, mat jos apmokestintos mažiau, be to, nėra draudžiama jas pardavinėti su įvairiais skoniais.
UAB „Ernst & Young Baltic“ (EY), taip pat verslo organizacijos, nepritarė nuostatai kaitinamojo tabako produktams keisti apmokestinimo struktūrą iš svorio į vienetus. EY pažymėjo, kad mokestinės bazės suvienodinimas kaitinamojo tabako ir jiems alternatyviems produktams prieštarauja apmokestinimo akcizais principui. Įvedus siūlomą reguliavimą, produktas A, turintis mažesnį kiekį tabako ar nikotino, bus apmokestinamas visiškai vienodai lyginant su produktu B, turinčiu galimai daug didesnį kiekį žalingų medžiagų.
„Tokia sistema neatgrasys vartotojų nuo labiau žalingų sveikatai produktų, nes apmokestinimas akcizais bus visų vienodas, neatsižvelgiant nei į produkto sudėtį, nei į pačio vieneto dydį, kuris net nėra Įstatymo projektu apibrėžtas“, – įspėjo EY.
Kaitinamojo tabako ir kitų tabako gaminių gamintoja „Philip Morris Baltic“ (PMB) akcentavo, kad cigaretės ir kiti rūkomi tabako produktai, kaip kenksmingiausi, turėtų būti apmokestinami daugiausiai. Įmonė iš esmės nepritaria siūlomam akcizų tarifų didinimo planui ir modeliui, kai mažiau kenksmingų medžiagų išskiriantiems produktams akcizų tarifai siūlomi didinti ženkliai daugiau, nei cigaretėms ir kitiems žalingesniems rūkomiems produktams, tokiems kaip cigarilės ir rūkomasis tabakas.
Taip pat PMB pažymi, kad kaitinamojo tabako produktai turėtų būti apmokestinami ne už vienetus, nes taip bus iškraipyta konkurencija kaitinamųjų tabako gaminių rinkoje, nes taip daugiau bus apmokestinami produktai, turintys mažiau tabako mišinio, bus padaryta spraga apmokestinime, nes taip bus skatinamas atsiradimas didesnio dydžio ir daugiau tabako mišinio svorio turinčių produktų, dėl ko atsiras tikimybė surinkti mažiau pajamų į biudžetą, nei kad likus prie tabako svorio apmokestinimo.
O Valstybinė mokesčių inspekcija palaiko ministerijos iniciatyvą, tik įžvelgė vieną riziką – galimybę kaitinamojo tabako gamintojams piktnaudžiauti, jei bus apmokestinama už produkto vienetą, o ne už kilogramą. Tai gali fiziškai padidinti kaitinamojo tabako produktų vienetus, kad pirkėjai vėliau juos patys galėtų smulkinti – būtų sumokama mažiau akcizų. VMI siūlė apsvarstyti galimybę tobulinti įstatymą, numatant tam tikrą standartą, kurį turėtų atitikti Lietuvoje parduodami kaitinamojo tabako produktai (įskaitant produktus, kuriuose nėra tabako).
Sparčiau pildys biudžetą
Dar padidinti akcizai į biudžetą pridėtų milijonus.
Vien kitąmet didesni alkoholio ir tabako bei alternatyvių gaminių akcizai biudžetą papildytų 29,3 mln. eurų (pirminiame plane buvo 26,8 mln. eurų), 2023 metais – dar 36,3 mln. eurų (buvo planuojama 33 mln. Eur), o 2024 metais – papildomus 39,1 mln. eurų (planuota 35,2 mln. eurų).
Akcizų didinimas atitiktų Europos Komisijos rekomendacijas Lietuvai didinti ekonomikos augimo nestabdančių mokesčių surinkimą, mažintų sveikatai žalingų produktų įperkamumą ir vartojimą, tokiu būdu būtų labiau prisidėta prie visuomenės sveikatingumo didinimo tikslų, argumentuoja Finansų ministerija.
Pažymima, kad nuosekliai didinant visus akcizus, siekiama išvengti pakaitumo efekto, kuomet akcizų tarifą padidinus vienai prekių grupei, išauga jai alternatyvių prekių vartojimas.
Nuogąstauja dėl kontrabandos
Pati Finansų ministerija aiškinamajame rašte pripažįsta, kad siūlomas akcizų padidinimas gali turėti įtakos asmenų paskatoms bandyti šiuos produktus įvežti nelegaliai iš trečiųjų šalių, kuriose jų kainos yra mažesnės nei Lietuvoje.
„Minėtos rizikos bus mažinamos tiek atskirų kontroliuojančių valstybės institucijų kryptinga veikla, tiek ir koordinuojant institucijų veiksmus“, – paaiškina ministerija.
Vyriausybė yra užsibrėžusi parengti visaapimantį Šešėlinę ekonomiką ir pridėtinės vertės mokesčio atotrūkį mažinančių veiksmų planą, kurio priemonės turės įtakos ir akcizais apmokestinamų prekių neteisėtos apyvartos prevencijos užtikrinimui.
Taip pat Vyriausybė numačiusi muitinę aprūpinti tinkama muitinio tikrinimo įranga prie labiausiai pažeidžiamų išorinių valstybės sienų.
