„Mes, skirtingai nuo kitų kaime esančių žmonių, nei ariame, nei sėjame. Stengiamės gyventi ir džiaugtis“, – štai tokiais žodžiais tik atvykusius į Inketrių kaimą Molėtų rajone mus pasitinka Jonas ir Liepa Mikloviai.
Pora pasakoja, kad tiek žirgai, tiek parasparniai jų gyvenimuose atsirado dar gerokai anksčiau, prieš jiems susipažįstant, o jų pažintis įvykusi žygeivių klube.
Nors Liepa – vietinė, Jonas sakosi esąs iš Babtų ir universitete mokęsis aviacijos mechanikos, o šiandien užsiimantis parasparniais, esantis instruktorius ir siūlantis pramoginius paskraidymus savo paties kurtame puslapyje padovanokskrydi.lt.
„Mane traukė skraidymo aparatai ir paskui prasidėjo parasparniai“, – sako jis.
Tiesa, Jonas pasakoja, kad dirbti įprastame darbe jis bandęs, tiksliau, buvęs viename darbo pokalbyje.
„Aš turėjau pokalbį vienoje įmonėje Kaune. Sakiau jiems, kad galiu dirbti pagal savo grafiką, tai ten man pasakė, kad jei nusilaušiu ką, tai bus darbo metu įvykęs įvykis, o taip yra negerai.
Tai aš jiems pasakiau, kad kai man kojinėje baigsis pinigai, aš ateisiu. Tai jau trunka apie 17 metų“, – sako jis.
Vyras tikina bendrai vis žiūrėjęs kaip išsiversti, kad galėtų nedirbti samdomo darbo ir taip į jo gyvenimą atėję parasparniai, o per pandemiją – ir būriavimas.
„Pagalvojau, kad pandemiją reikia išnaudoti, kad būtų ką atsiminti ir mano svajonė dar buvo būriavimas. Aš užsirašiau į kursus, išsilaikiau egzaminus, Švedijoje nusipirkau laivą ir parplaukiau per Baltijos jūrą. Tai man pandemija praėjo puikiai, nes įgyvendinau savo svajonę“, – kalba jis, o grįžęs prie parasparnių temos sako šiandien sklandyti mokantis ir kitus žmones.
„Jie mane randa per rekomendacijas. Daugiausia – lietuviai“, – apie besimokančius sako Jonas ir priduria per metus to išmokantis apie 4-5 žmones.
„Aš nenoriu, kad mano hobis būtų nužudytas darbo, nes, laikui bėgant, jeigu žmonių srautai didėja, didėja ir pinigų kiekis, tada jis nužudo hobį. Tai man tai daugiau yra gyvenimo būdas“, – teigia Jonas ir aiškina, dėl to ir nedirbantis su didesnėmis dovanų bilietų platinimo įmonėmis ir labai palaikantis ir žmonos Liepos hobį – žirgus.
„Aš netikėjau, kad galima pragyventi iš žirgų, jų neišnaudojant, – atvirai sako ji. – O pas mus, „Molėtų žirguose“, veiklos yra labai įvairios, mes užsiimame jų laikymu, kai juos mums kuriam laikui atveža kiti žmonės, nes turime ganyklas ir didelius plotus. Siūlau jojimą, jojame į ilgesnius žygius, kartais, net dviejų dienų.“
Liepa pasakoja, kad kai lankomės, maždaug 20 hektarų teritorijoje ganosi 4 žirgų bandos, kurios visos turi savo atskiras pastoges, tačiau kartu jų suleisti negalima.
„Jie pradeda aiškintis hierarchiją. Aš net kartais sakau, kad dažniau dirbu žirgų sociologe negu prižiūrėtoja“, – juokiasi ji.
Pati šeimininkė savo turi 5 žirgus, o iš viso ganyklose, kai lankomės, jų ganosi apie 17.
Paprašyta papasakoti apie savo dieną, Liepa sako, kad įprastai ji nebūna kupinos rutinos.
„Gerai išsimiegame, tuomet būna išjojimas į gamtą, tada jojimo pamoka, žirgams atliekamos procedūros. Tada būna komunikacija tiek su žirgų šeimininkais, tiek su raiteliais“, – vardija ji.
Pas juos, kaip lygina, žirgų prižiūrėjimas – pigesnis nei sostinėje.
Liepa teigia, kad Vilniuje tokia paslauga gali kainuoti apie 300 Eur mėnesiui, o pas juos – 80 – 120 Eur mėnesiui.
