EP siekia, kad didžioji dalis fondo lėšų – 4 mlrd. eurų – būtų išmokėta šiais ir kitais metais, o likęs milijardas – 2025 m., rašoma pranešime. ES valstybės galėtų prašyti kompensuoti prisitaikymo prie „Brexit“ išlaidas, patirtas nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.
Fondo lėšos būtų paskirstomos ES valstybėms pagal tris kriterijus: šalies prekybos su Jungtine Karalyste (JK) svarbą, jos žvejybos JK išskirtinėje ekonominėje zonoje mastą ir jūros pasienio, esančio prie JK, gyventojų skaičių. Europarlamentarai siekia fondo paramą sutelkti į žuvininkystę, smulkųjį verslą, darbo vietų kūrimą, taip pat dėl „Brexit“ iš JK grįžtančių europiečių integraciją į darbo rinką, tačiau neskirti paramos finansų ir bankų sektoriui.
Lietuva iš šio fondo jau šiemet ir kitąmet gali tikėtis apie 8 mln. eurų, o iš viso – iki 11 mln. eurų. Didžiausia lėšų dalis atiteks Airijai (daugiau kaip 1 mlrd. eurų), Nyderlandams (iki 810 mln. eurų), Vokietijai (iki 591 mln. eurų) ir Prancūzijai (iki 672 mln. eurų).
EP pranešėjas Pascal Arimont (Europos liaudies partija, Belgija) pažymėjo: „Siekiame, kad fondo parama būtų skirta nedelsiant ir be biurokratinių trukdžių. Svarbu užtikrinti, kad paramos skyrimo kriterijai būtų aiškūs ir išsamūs, nes tai leistų fondo lėšas nukreipti ten, kur jų labiausiai reikia. Turėdami stiprią Parlamento poziciją galime pradėti derybas su ES valstybėmis, tikėdamiesi jas užbaigti per birželį, kol ES Tarybai tebepirmininkauja Portugalija.“
Parlamento ir ES Tarybos derybos šiuo klausimu prasideda šiandien, o susitarimo tikimasi birželio 17 d.
