Maisto produktų kainų pokyčiai – netrukus

Portalo Pricer.lt vadovas Arūnas Vizickas sako, kad kol kas Lietuvoje didelių maisto produktų kainų pokyčių nepastebima, tačiau tokia situacija gali pasikeisti jau labai greitai.

„Iš rinkos jau ateina naujienos, kad svarbiausios maisto žaliavos – kukurūzai, aliejus, sojos pupelės, grūdai – jau yra pabrangusios, brangsta degalai ir netrukus turbūt pradėsime stebėti ir maisto kainų pokyčius prekybos tinklų lentynose“, – „Delfi TV“ laidoje „Faktai ir nuomonės“ kalbėjo A. Vizickas.

Anot jo, nemažas šuolis stebimas degalų rinkoje, čia kainų augimas prasidėjo jau balandžio–gegužės mėnesiais.

INVL grupės vyr. ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, kad, tokio žaliavų brangimo, koks stebimas dabar, jau senokai nebuvo. Jos teigimu, kainos kilo todėl, kad dėl pandemijos tiek gavybos įmonės, tiek gamyklos dirbo nepilnu pajėgumu.

„Tiek pramoninio metalo kainos yra pakilusios vidutiniškai 70 proc., tiek maisto žaliavos brangsta pakankamai stipriai. Visa tai susideda į bendrą pandeminį vardiklį, kai gamyklos buvo priverstos taikyti karantino ribojimus, ir įvairius veiklos sustabdymus. Natūralu, kad po to susiformuoja lokalūs ir globalūs paklausos ir pasiūlos disbalansai, kitaip sakant, prekių ir žaliavų deficitas“, – pasakojo ekonomistė.

„Dar labai svarbus momentas yra atskirų itin didelių pasaulio žaliavų rinkos žaidėjų elgsena. Jau nuo pernai rudens, pavyzdžiui, Kinija kaupia atsargas, ruošiasi savo ekonomikos atsigavimui ir tuo savo elgesiu visose tarptautinėse rinkose pasiūlą mažina, o tuo tarpu eksportuojančios šalys, kaip Rusija, kaip tik stengiasi apsaugoti vidaus rinką nuo žaliavų brangimo ir ginasi įvairiomis protekcionistinėmis priemonėmis, kaip didesni muitai, kvotos ir pan. Tai irgi sukelia žaliavų trūkumą ir didina kainas“, – aiškino ji.

Indrė Genytė-Pikčienė

Tačiau, net karantinui pasaulyje laisvėjant, kaip teigia I. Genytė-Pikčienė, pasiūla nebūtinai iš karto atsigaus: „Kalbant apie metalus, yra tokių metalų, kuriems stygius prognozuojamas keliems metams į priekį, nes pasiūla yra nelanksti ir sunkiai prisitaikanti prie padidėjusios paklausos. Ją, kaip žinia, didins dar ir tokie strateginiai sprendimai kaip Žaliasis kursas.“

Sunkumai gali užklupti rudenį

I. Genytės-Pikčienės teigimu, stebimas popandeminis efektas, kaip prognozuoja ir Europos centrinis bankas (ECB) turėtų būti laikinas, tačiau Lietuvai kyla rizika išsiskirti.

„Mes nukentėjome nuo pandemijos mažiau, o ECB matuoja vidutinę temperatūrą. Yra šalių, kurios savo atsigavimu toli gražu mums neprilygsta. Mums yra grėsmė patirti tam tikrus perkaitimo požymius, nes nelabai turime instrumentų suvaldyti kylančias grėsmės iš monetarinės pusės. Iš fiskalinės pusės turime instrumentų, vis tiek matome, kad kol kas valdantieji neskuba jais naudotis“, – sakė ekonomistė.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas tuo metu tikina, kad valdantieji pasiryžę reaguoti į kylančias kainas.

„Valdžia yra priversta reaguoti į augančias kainas didindama atlyginimus. Tą esame pasiruošę daryti, tačiau puikiai suprantame, kad tai gali sąlygoti ir ekonomikos išsibalansavimą, kai augantys atlyginimai sąlygos ir augančias kainas“, – teigė jis.

„Valdžia gali mažinti mokesčius ir didinti viešojo sektoriaus atlyginimus. Tą visada darėme ir esame pasiruošę daryti toliau, jei matysime, kad kainos auga“, – pabrėžė Seimo narys.

Pasak I. Genytės-Pikčienės, nors kol kas stebimi rodikliai nebaugina, didžiausias išbandymas gali laukti rudenį, tada metinė infliacija gali kilti ir iki 5 proc.

Foto: Shutterstock

„Kol kas stebimi infliacijos skaičiai nėra tokie bauginantys. Jaunai dinamiškai ekonomikai kaip Lietuva 3,5 proc. infliacija, kurią fiksavome ką tik, nėra labai didelė, ypač turint omenyje, kad darbo užmokestis pirmąjį ketvirtį padidėjo dešimtadaliu, o viešajame sektoriuje – net apie 14 proc. Infliacijos tiesioji dar tik prasideda ir čia vyksta įsibėgėjimas. Pikas, matyt, laukia mūsų rudenį“, – sakė ekonomistė.

„Lietuva mačiusi įvairių infliacijos rodiklių, šiandien prognozės sensta kas mėnesį – praeitą mėnesį mano prognozuoti 2,8 proc. vidutinės metinės infliacijos jau atrodo per daug optimistiniai. Rudenį galbūt stebėsime ir 5 proc. metinę infliaciją, visko gali būti, nes dar prisidės ir karantino ribojimų pabaiga“, – prognozavo ji.

Portalo Pricer.lt vadovas A. Vizickas taip pat įspėja, kad paišlaidavę vasarą gyventojai gali susidurti su sunkumais rudenį.

„Man atrodo, kad mes turėsime gana linksmą vasaros laikotarpį, kai žmonės po pandemijos atsipalaiduos, paišlaidaus, paatostogaus, bet rudenį turbūt susidursime su tam tikromis „pagiriomis“: išaugusios komunalinės išlaidos, galimai atėję į parduotuvę jau išleisime daugiau, kurui išleisime dar daugiau, norėsime kažką nusipirkti iš pramoninių prekių – vėlgi turėsime išaugusias kainas ir buitinės technikos ir pan. Šitoje vietoje, aš įsivaizduoju, ir prasidės tikrasis rinkos balansavimasis, kai noras parduoti brangiau susidurs su galimybėmis tai nusipirkti“, – kalbėjo A. Vizickas.

„Galime turėti skirtingus scenarijus. Švelnesnis bus, jei atsisakysime nebūtinųjų dalykų, o pesimistinis – pradėsime griežtai taupyti, nes tiesiog nebeužtenka. Išvesti iš griežto taupymo vartotoją labai sudėtinga ir tai jau tada gali labai stipriai paveikti visą ekonomiką“, – „Delfi TV“ laidoje „Faktai ir nuomonės“ sakė jis.