Nors dėl pandemijos investicinė bei veiklos aplinka buvo sudėtinga, per praėjusius metus Klaipėdos LEZ buvo įgyvendinti reikšmingi investiciniai projektai: daugiau kaip 1 mln. eurų į plėtrą faktiškai investavo uždarosios akcinės bendrovės „Espersen Lietuva“, „Orion Global PET“, „Retal Baltic Films“, „Mestilla“, „NEO GROUP“, „Glassbel Baltic“, „Fortum Klaipėda“, „Elektrinio transporto sistemos“ ir „Autoverslas“.

Įsibėgėjo ir nauji bei anksčiau suplanuoti dešimčių milijonų apimties investiciniai projektai – Vokietijos milžinės „Rehau“ bei Estijos laivų remonto ir metalo apdirbimo grupės „BLRT Grupp“ gamyklos, taip pat Monako kapitalo inovatyvių statybinių medžiagų kompanijos UAB „GRH LT“ projektas, UAB „Vingės logistika“ bei kitų įmonių plėtra. Praėjusių metų pabaigoje Klaipėdos LEZ suplanuotų investicijų suma siekė 79,3 mln. eurų – šios lėšos faktiškai bus investuotojos artimiausiais metais, sakoma Klaipėdos LEZ pranešime.

Pasak Klaipėdos LEZ vadovo Eimanto Kiudulo, praėję metai buvo neeiliniai – įmonės turėjo užtikrinti saugią nepertraukiamą veiklą, dalies darbuotojų nuotolinį darbą, didelė dalis klientų susidūrė su nežinomybe eksporto ir vidaus rinkose ar tiekimo grandinių sutrikimais. Vis dėlto LEZ įmonės pernai nepatyrė esminių veiklos sutrikimų ar reikšmingų COVID-19 židinių, tačiau bendrais pirkimais ir pavienėmis iniciatyvomis prisidėjo prie su virusu kovojusių ligoninių, pareigūnų, globos namų ar savanorių sąlygų. Be to, pandemija daliai įmonių buvo proga peržiūrėti ir efektyviau valdyti verslą, atnaujinti procesus.

„Šiame kontekste LEZ įmonės pasiekė fantastiškus rezultatus, o didelė dalis įmonių į augimo ir samdymo kelią grįžo dar antroje praėjusių metų pusėje. Be to, tam tikri signalai artimiausiais ketvirčiais rodo tolesnę esamų ir naujų investuotojų plėtrą. Vis dėlto pastarieji metai dar labiau išryškino orientacijos į aukštos pridėtinės vertės gamybos svarbą, o šiuo aspektu LEZ valdymo bendrovė planuoja naujovių: žinių perdavimui, eksperimentinei gamybai ir skaitmenizavimo sprendimų testavimui skirtą industrinių inovacijų kompetencijų centrą, daiktų interneto, įvairių išmaniųjų skaitiklių ir matavimo sistemas bei kitus sprendimus“, – pranešime cituojamas E. Kiudulas.

Bendra Klaipėdos LEZ investuotojo statusą turinčių įmonių apyvarta pernai siekė 926,7 mln. eurų arba 19,9 proc. mažiau nei 2019-aisiais. Vis dėlto tokiam rezultatui daugiausia įtakos turėjo dviejų didelių PET gamintojų apyvarta, tiesiogiai susijusi su pernai rekordiškai kritusiomis naftos kainomis, bei vienos didelės komponentų gamintojos pasitraukimo procesai. Atmetus šių trijų bendrovių efektą, likusios LEZ verslo bendruomenės apyvartos pokytis buvo teigiamas ir siekė beveik 1 proc.

Bendras Klaipėdos LEZ investuotojų eksportas pernai siekė 477,9 mln. eurų – mažiau nei 2019 m., tačiau visų pirma dėl techninių faktorių.

Per 2020-uosius Klaipėdos LEZ investuotojai gavo 2,5 mln. eurų valstybės pagalbos, o per visą LEZ veiklos istoriją – 62,3 mln. eurų. Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės skaičiavimais, visa valstybės parama šiuo metu LEZ veikiančioms įmonėms buvo kiek mažesnė nei per vienus metus jų sumokami mokesčiai. Pernai LEZ įmonės sumokėjo 64,3 mln. eurų mokesčių („Sodros“, GPM ir PVM), o papildomą teigiamą impulsą Lietuvos ekonomikai jos davė per 265,9 mln. eurų siekusių pirkimų Lietuvoje faktorių bei kitas dedamąsias.

Iki 2020 m. pabaigos Klaipėdos LEZ įmonės įgyvendino 667 mln. eurų vertės investicijų. Dar beveik 80 mln. eurų investicijų šiuo metu yra suplanuotos, dalis kurių šiemet jau įgyvendintos arba įgyvendinamos.

Metų pabaigoje LEZ investuotojo statusą turėjo 40 įmonių, pusė jų buvo Lietuvos kapitalo investuotojai.