Lietuvoje veikiantys bankai yra pasiekę susitarimą ir ketina pasirašyti memorandumą, kuriuo įsipareigotų dėl bankomatų prieigos lokacijų didinimo, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje informavo Lietuvos bankas.

Anksčiau Seime balsų dauguma jau buvo pateikta įstatymo pataisa – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas bei kiti parlamentarai siūlė įpareigoti bankus užtikrinti „protingą atstumą“ iki bankomato – kad 5 kilometrų atstumu bankomatą pasiektų 95 procentai gyventojų, o 10 kilometrų atstumu – 97 procentai gyventojų.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus siūlo eiti ne įstatymo keitimo keliu, o alternatyvų – memorandumo kelią.

„Mes su industrija, su 4 didžiausių bankų, turinčių didžiausią bankomatų tinklą bankų vadovais, esame pasiekę susitarimą – tai yra memorandumas, kuris iš principo yra konstruktyvesnė ir lankstesnė alternatyva, atverianti ir augimo kelią į ateitį, alternatyvą esamam arba siūlomam įstatyminiam reguliavimui. Veikia mažiau mechaniškai ir galima įtraukti platesnį kriterijų spektrą“, – pabrėžė G. Šimkus.

Jis pripažino kad per kelis metus bankų skyrių tinklas susitraukė keliais kartais, bankomatų sumažėjo 20 proc., o grynųjų pinigų prieinamumo problema yra aktuali – šią problemą turime spręsti, užtikrinant „optimalų pinigų išgryninimo tinklą miestuose ir regionuose“.

„Bankomatas yra viena iš priemonių. Ne mažiau yra svarbu apie alternatyvius grynųjų pinigų prieigos būdus ir kaip pagerinti juos. Be abejo, dabartinės sąlygos yra netekinančios, bet ką reikėtų padaryti, kad sąlygos būtų pagerintos“, – dėstė G. Šimkus.

Gediminas Šimkus

Čia pat jis pripažino, kad kitos grynųjų pinigų prieinamumo priemonės neprilygsta bankomatui.

G. Šimkus pažadėjo, kad bankomatų lokacijų skaičius Lietuvoje išsiplėstų dvigubai.

M. Majauskas pabrėžė, kad įstatymo pataisa turi didelį palaikymą Seime.

„Mes žengėme pirmą žingsnį, ir po pateikimo Seimas pritarė ir matėme, kad pritarimas buvo didele balsų dauguma. Galima buvo net pajuokauti, jog norint, su tokia dauguma būtų galima bankomatus įrašyti ir į Konstituciją. Tai rodo, kad problema tikrai yra pakankamai aštri ir ją reikia spręsti“, – papildė M. Majauskas.

Jis pastebėjo, kad bankai, uždarant skyrius ir bankomatus regionuose, apribojo paslaugų kokybę ir prieinamumą.

„Komerciniai bankai, norintys veikti Lietuvoje, turi jausti socialinę atsakomybę ir užtikrinti bankinių paslaugų prieinamumą regionuose. Laukinį kapitalizmą turi keisti bendruomeniškumas ir to tikimės iš stambiausių komercinių bankų veikiančių Lietuvoje“, – bankų susitarimą palaikė M. Majauskas.

Komitete pasiūlyta daryti įstatymo pataisos svarstymo pertrauką ir vertinti, kaip bankams seksis įgyvendinti pasiekti susitarimą. Komiteto nariai pertraukai pritarė – prie šio klausimo bus sugrįžta rudenį.

Perkeltų tuos pačius bankomatus, įrengtų 100 naujų

Lietuvos bankas (LB) nurodo, kad pakankamas grynųjų pinigų prieinamumas yra vienas iš LB strateginių tikslų. Tą gali užtikrinti optimalus bankomatų tinklas miestuose ir regionuose, bei alternatyvių grynųjų pinigų prieigos būdų gerinimas ir plėtra.

Šiuo metu 5 kilometrų atstumu bankomatą gali pasiekti 73 proc. gyventojų, o 10 kilometrų atstumu – 82 proc. gyventojų.

Memorandumu numatoma pasiekti, kad prieigos prie grynųjų lokacijų būtų dvigubai daugiau. Įsipareigojama, kad visose gyvenvietėse virš 2000 gyventojų būtų bankomatas. Tam būtų perskirstytas esamas bankomatų tinklas, o taip pat įrengta apie 100 naujų lokacijų.

Memorandumu siūlomi bankomatų tinklo pokyčiai

Sutariama kurti realią alternatyvą bankomatams per bankų partnerius.

Gyventojų poreikiai būtų atliepiami – užtikrinama pinigų pasiūla, darbo laikas, galimybė gauti smulkaus nominalo banknotus.

Bankai turėtų įsipareigoti gerinti padėtį vartotojams, o nuolatinę stebėseną ir kasmetines konsultacijas su rinkos dalyviais dėl įvairių kriterijų vestų Lietuvos bankas.

Bankai patikina, kad memorandumas – geresnis būdas

Lietuvos bankų asociacija patvirtino, kad pasiekus memorandumą, bankai esamą bankomatų vietų skaičių išplėstų dvigubai. Naujos lokacijos atsirastų miesteliuose iki 4000 gyventojų.

„Mes turime bendrą matymą, kad reikia žmonėms turėti prie grynųjų, tik klausimas, kokia forma tą klausimą galėtume išspręsti. Manome, kad memorandumo keliu tai būtų efektyvesnis būdas visomis prasmėmis“, – pabrėžė Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.

Ji patikino, kad bankai sutaria dėl esminių nuostatų, kaip būtų galima pagerinti grynųjų pinigų prieinamumą.

„Paprašysiu leisti rinkos dalyviams susitarti, ir neiti įstatymo keliu. Mes motyvaciją turime“, – tikino E. Čipkutė.

Jai antrino ir „Luminor“, „Swedbank“, SEB, Šaulių bankų vadovai, patikinę, kad jungtųsi prie memorandumo ir dėkoję Lietuvos bankui už iniciatyvą.

Tačiau ne visi komiteto nariai palaikė memorandumo kelią.

„Aš tai esu nusivylęs, ką dabar girdžiu. Trūkt už vadžių, ir vėl iš pradžių“, – piktinosi valstietis Valius Ąžuolas.

Anot jo, jau metus laiko rinka turėjo pažadams įgyvendinti, tačiau nieko neatsitiko, kol neatsirado įstatymo projektas. V. Ąžuolas tikino netikintis šiuo memorandumu: „Politikai padarė gražų šou, gražius viešuosius ryšius, ir bankai nugalėjo“.

Liudas Jonaitis piktinosi, kad žmonėms važinėti po 17-20 kilometrų, ir ieškoti bankomatų, yra labai nepatogu: „Matėme žemėlapį, kokiose vietose galėtų būti. Aš siūlyčiau, kad reikia ir toliau priimti įstatymą, kad pagal įstatymą bankai steigtų bankomatus“.

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė komitete siūlė įstatymo svarstymą tęsti ir jį priimti.

„Pirma, ponas G. Šimkus sakė, kad bus bankomatai tose gyvenvietėse, kur yra 2000 gyventojų, o Lietuvos bankų asociacijos – kad 4000 gyventojų, tai kaip bus iš tikrųjų? Ir iš tikrųjų siūlyčiau priimti įstatymą, o po to pasirašyti memorandumą ir jame apsitarti visus dalykus. Žinome, kokia situacija buvo su bankais, kai buvo krizė, smulkus ir vidutinis verslas turi labai mažą pasitikėjimą Lietuvoje veikiančiais bankais“, – pyko verslininkų atstovė.

Lietuvoje esantis bankomatų skaičius šiuo metu yra mažiausias bent nuo 2006 metų – šiemet pirmą ketvirtį veikė 887 bankomatai, palyginimui, prieš 10 metų buvo 1576 bankomatai, rodo Lietuvos banko statistika.

Vidutiniškai euro zonoje 100 tūkst. gyventojų tenka 66 bankomatai, tuo metu Lietuvoje – 37 bankomatai. Palyginimui, kaimyninėje Latvijoje yra 58 bankomatai, Estijoje – 67 bankomatai, Lenkijoje – 71 bankomatas 100 000 gyventojų, rodo Pasaulio banko skaičiavimai.