Valstybinės mokesčių inspekcijos administruojama parama paprastai įmones galėjo pasiekti dviem būdais: arba negrąžinamomis subsidijomis, arba mokestiniais kreditais (atidėtais mokesčiais, mokesčių paskolomis ir pan.).
Abiem būdais nustatoma galimo piktnaudžiavimo atvejų, kai parama jau skirta, bet panašu, kad įmonėms ji neturėjo priklausyti.
Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas patikina, kad nereikia skubėti įmonių smerkti – anksčiau nežinomybėje įmonėms situacija galėjo atrodyti vienaip, o jai pasitaisius, įmonės paramą grąžins.
Subsidijas gali tekti grąžinti 2 tūkstančiams įmonių
Pirmiausia, paaiškėjo, kad apie 2 tūkstančiai įmonių gavo 3,7 mln. eurų subsidijų, nors vertinamu laikotarpiu nepatyrė nustatyto privalomo apyvartos kritimo ne mažiau kaip 30 procentų, rodo VMI atlikto įmonių duomenų korektiškumo vertinimo duomenys.
„VMI tokioms įmonėms išsiuntė laiškus su prašymu peržiūrėti pateiktus PVM deklaracijų duomenis ir, jei būtų nustatyta, kad PVM deklaracijoje buvo klaidų, jas ištaisyti, bei patikslinus pateikti įprastine tvarka. Tam įmonėms buvo skirta 10 darbo dienų. Praėjus nurodytam terminui mokesčių administratorius įmonės duomenis įvertins pakartotinai“, – paaiškina VMI Atrankos ir paramos auditui departamento vyresnioji patarėja Rūta Giedrienė.
Jei ir tuomet įmonės skaičiai nerodys 30 proc. apyvartos nuosmukio – bus informuota Ekonomikos ir inovacijų ministerija, įmonė turės subsidiją grąžinti.
Kodėl taip atsitiko, kad įmonės gavo pinigus, ir tik po to paaiškėja, kad jie nepriklausė? Pasak VMI atstovės, daugeliu atveju tą lemia tai, kad įmonės neteisingai prognozavo apyvartos kritimą.
„Teikiant paraišką buvo nurodytas didesnis kaip 30 proc. apyvartos kritimas, o, kaip vėliau parodė pateiktos deklaracijos, faktiškai jis buvo arba mažesnis, arba apyvarta augo, o ne krito. Yra tik keletas atvejų, kai įmonės neatitiko kitų (ne apyvartos kritimo) Aprašo reikalavimų, todėl taip pat turės subsidiją grąžinti“, – sako R. Giedrienė.
Palyginimui, priemone „Nuo COVID-19 nukentėjusių įmonių subsidijos“ pasinaudojo 16,3 tūkst. pareiškėjų, paramos suma sudaro 80 mln. eurų. Iš šių pareiškėjų, 9 tūkst. atvejų skirtas papildomas finansavimas – dviguba subsidija, jų apimtis sudarė 27,8 mln. eurų. Šios paramos dalybos jau baigėsi. Iki liepos 1 dienos dar galima pasinaudoti pagalba labiausiai nukentėjusios įmonėms – 1,8 tūkst. įmonių kreipėsi dėl 27,5 mln. eurų paramos.
Šimtai įmonių turės anksčiau susimokėti mokesčius
VMI taipogi iki šiol monitoringui atsirinko 306 įmones, kurios naudojasi mokestinėmis pagalbos priemonėmis.
221 įmonė, kuri atidėjo mokesčių už 75 milijonus eurų, jau pripažinta nepatyrusi finansinių sunkumų, dar 22 atvejai nagrinėjami.
„Per 2021 m. dėl įvairių priežasčių (pasikeitusio teisinio statuso, pačių įmonių prašymu, po monitoringo ir kt.) iš nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašo išbraukta 1524 mokesčių mokėtojų“, – skaičiuoja R. Giedrienė.
Ji išskyrė, kad 90 įmonių atrinkta dėl išmokėtų dividendų – iš jų 70 buvo pripažintos nepatyrusios finansinių sunkumų, todėl neleistinai naudojosi 3,7 mln. eurų mokesčių atidėjimais.
„Pasitaiko atvejų, kuomet vertinimo metu yra nustatomos aplinkybės leidžiančios daryti prielaidą, kad įmonės apyvartos mažėjimas visiškai nesusijęs su pandemija ir karantino ribojimais, draudimais, arba nerodo, kad įmonei subsidija reikalinga jos likvidumui išsaugoti.
Vertinimo metu buvo nustatyta atvejų, kuomet prašymą gauti subsidiją pateikė įmonės kurios yra išsimokėjusios dividendus. Negalima vienareikšmiškai teigti, kad išsimokėti dividendai užkertą kelią gauti paramą – yra vertinama visų duomenų visuma ir aplinkybės kada dividendai išmokėti“, – paaiškina VMI atstovė.
Palyginimui, šiuo metu yra 39,5 tūkst. mokesčių mokėtojų (18,5 tūkst. įmonių ir 20,6 tūkst. gyventojų), kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės (atleidimas nuo delspinigių, nepradedami mokesčių išieškojimo veiksmai) – bendra jų mokestinė nepriemoka sudaro 661,8 mln. Eur.
Su įmonėmis ir fiziniais asmenimis nuo pernai kovo 16 d. sudaryta 11,2 tūkst. mokestinės paskolos sutarčių be palūkanų – 577,3 mln. Eur sumai.
Viena paramos priemonė pernai buvo skirta ir mikro įmonėms – 15 įmonių turės grąžinti 29 tūkst. eurų dėl to, kad nepatyrė neigiamo COVID-19 poveikio.
Kokius pažeidimus atranda VMI?
VMI patikina, kad įmonių atitikimą nustatytiems reikalavimams gauti valstybės paramą tikrina nuolat.
„Vertinimo metu atkreipiamas dėmesys ar pokyčių įmonės veikloje laikotarpis yra sietinas su taikomomis COVID-19 suvaldymo priemonėmis ir laikotarpiu. Kai mokesčių administratoriui kyla klausimų dėl įmonės atitikimo Aprašo kriterijams pagrįstumo, neigiamus pokyčius įmonė turi pagrįsti įrodančiais dokumentais. Be to, atliekant rizikos vertinimą ar kontrolės veiksmus ir paaiškėjus, kad įmonė netinkamai panaudojo gautą paramą, įmonė turėtų ją grąžinti“, – paaiškina R. Giedrienė.
Atliekant vertinimus nustatoma aplinkybių, leidžiančių daryti prielaidą, kad įmonės kreipiasi dėl subsidijų, nors iš tikrųjų nenukentėjo dėl paskelbto karantino ir nepatyrė COVID-19 sukeltų neigiamų pasekmių, nesusidūrė su likvidumo problemomis.
Nustatoma atvejų, jog įmonėje vyko ne su pandemija susiję, o kiti ekonominių ar rinkos priežasčių sąlygoti vykdomos veiklos pokyčiai, pvz. verslo perleidimas, sezoniškumas, verslo specifika ir pan.
Pasitaiko ir atvejų, kai subsidijos kreipiasi įmonės, kurių veikla nėra apribota, arba įmonės apyvarta krito mažiau kaip 30 proc. Taip pat, kai įmonė nepateikia dokumentų, įrodančių galimą pajamų sumažėjimą dėl COVID-19 sukeltų neigiamų pasekmių ir pan., vardija VMI.
Vertinant, ar būtent pandemija, o ne kitos priežastys paveikė įmonės veiklą, atsižvelgiama, kaip keičiasi pardavimai, išrašomų PVM sąskaitų faktūrų skaičius, piniginiai srautai, kreditoriniai įsiskolinimai ar atsiskaitymai su pirkėjais ir tiekėjais, darbuotojų skaičius ar jų išleidimas į prastovą. Vertinama, ar keičiasi sutartys ar jų sąlygos, ar daro poveikį sezoniškumas, ar verslas nepatiria pokyčių, tokių kaip perleidimas, atskirų veiklų vykdymo nutraukimas ne dėl COVID-19, bei kita informacija.
Kiekviena pagalbos priemonė turi atskirus vertinimo kriterijus. Kai VMI kyla klausimų, dėk įmonės atitikimo jiems, neigiamus pokyčius įmonė turi pagrįsti įrodančiais dokumentais.
Brangus automobilis ar laivas pasitikėjimo neprideda – tikrins iki gruodžio 1-os
Pastaruoju metu Seime buvo abejojama ir tuo, ar kai kurios įmonės, kurios naudojasi valstybės pagalba, pagrįstai perka brangius automobilius ar laivus.
VMI tai vertina taipogi – bet kokios su veikla galimai nesusijusios prekės ar paslaugos po įsigijimo gali būti vertinamos siekiant įsitikinti, ar, pirmiausia, tai nėra galimas privačių poreikių tenkinimas įmonės lėšomis. Taip pat tikrinama ir tai, ar įmonių gauta subsidija yra naudojama pagal paskirtį – t. y. įmonės likvidumui užtikrinti.
„Jei būtų nustatyta, kad įmonei skirta parama buvo panaudota netinkamai – įmonei galimai reikės ją grąžinti. Šuo metu VMI jau atlieka įmonių gavusių subsidiją rekontrolę, pagal Aprašo reikalavimus ją planuojama atlikti iki gruodžio 1 d.“, – informavo R. Giedrienė.
Ji patikino, kad asmeninių poreikių tenkinimui įmonių lėšomis VMI skiria išskirtinį dėmesį.
„Tai nepagrįstas įmonių leidžiamų atskaitymų ir PVM atskaitos didinimas, įtraukiant asmeninėms reikmėms skirtų pirkinių įsigijimo išlaidas ir pirkimo PVM, taip mažinant apmokestinamąjį įmonių pelną ir mokėtiną PVM. Gaunama ir asmeninė nauda, išvengiant mokėtino GPM“, – sako R> Giedrienė.
Pernai VMI 72 kontrolės veiksmų metu nustatė asmeninių poreikių tenkinimo įmonių lėšomis bei pajamų gavimo natūra atvejus – į biudžetą priskaičiuota apie 1,5 mln. eurų papildomų mokesčių.
2019 m. VMI 48 kontrolės veiksmų metu VMI atrado 2,2 mln. eurų, nesumokėtų dėl asmeninių poreikių tenkinimo įmonių lėšomis bei pajamų gavimo natūra.
Vien šiemet per pirmą ketvirtį VMI jau atliko 31 kontrolės veiksmą, ir priskaičiavo 254 tūkst. eurų papildomų mokesčių.
Dubnikovas: ne visi elgėsi tinkamai, bet dauguma nesiekė pasipelnyti
Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas M. Dubnikovas vertina, kad nei įmonių skaičius, nei paramos sumos, kurias gali tekti grąžinti, nėra itin didelės, o didelė dalis situacijų galėjo kilti nesąmoningai, įmonėms atsargiau vertinant perspektyvas.
„Nesinori būti advokatu, nes iš tiesų galėjo būti įmonių, kurios naudojosi subsidijomis netikslingai, gali būti ir tokių situacijų, kurios susidarė sąmoningai, kitos – nesąmoningai. Sąmoningai susidarė situacijos, kai iš tiesų, duodant paramą įmonės galvojo, kad jei dalina pinigus, kodėl jų nepasiėmus, gal praėjus pirminę apžiūrą viskas bus gerai. Tikrai galėjo būti tokių įmonių“, – vertina M. Dubnikovas.
Čia pat jis pasidžiaugė, kad VMI gerai atlieka savo darbą ir prevencijos bei kontrolės ėmėsi ne gaisro metu, kai žūtbūt reikėjo pinigų, bet jau po to, kai galima atsakomybės pareikalauti iš neatsakingų verslininkų.
„Nemanau, kad visos įmonės buvo nesąžiningos. Kai kurios deklaravo, kad potencialiai jų pajamos mažėja, ir tikrai galėjo taip būti, ypač per pirmą pandemijos bangą. Tuomet įmonių veikla apskritai stojo, atrodė, kad žemė prasivėrė po kojomis. Vėliau mes matėme didžiulį ekonominį pakilimą, išskyrus tas įmones, kurių veikla priverstinai sustabdyta: tai barai, pasilinksminimo vietos, viešbučiai, restoranai ir pan. Natūraliai dalis įmonių atgavo prarastas pajamas, netgi jas padidino, bet jau buvo gavusias subsidijas“, – vertina M. Dubnikovas.
Anot jo, būtina įvertinti, ar įmonės teikdamos paraišką, jau žinojo apie būsimas veiklos pajamas, ar deklaravo objektyvų kritimą, ar tiesiog bandė „pasipinigauti“.
„2000 įmonių jau yra reikšmingesnis skaičius, nei anksčiau, kuomet buvo ištraukta korta apie prabangesnius automobilius – tai apie 2 proc. nuo visų Lietuvoje veikiančių įmonių. Tai nėra baisus skaičius, kad būtų galima absoliutinti ir pasakyti, kad verslas pandemijos metu pinigavosi, ar lobo. Jos grąžins tą paramą, ir nereikia iš to daryti tragedijos“, – įsitikinęs M. Dubnikovas.
Pasak jo, ir 3,7 mln. eurų suma nėra didelė, vienai įmonei iš minėtų 2 tūkst. tai sudaro vidutiniškai po 1850 eurų.
„Per pandemiją į situacijos suvaldymą valstybė metė milijardus, tai čia nei vienai įmonei tenkantis, nei bendras skaičius nėra reikšmingas. Kas yra gerai – VMI iš tiesų atlieka savo darbą. Kai reikėjo dalinti paramą, ją reikėjo skirti per daug nesigilinant – ir po to aiškintis, kam ji buvo panaudota, ar buvo panaudota tikslingai. Nes tuo metu, kai dega gaisras, gaisrą reikia gesinti, o po to išsiaiškinti, ar visi tame gaisre elgiasi tinkamai“, – sako M. Dubnikovas.
