Trišalėje taryboje, apsvarsčiusi MMA didinimo klausimą, nutarė fiksuoti skirtingas nuomones dėl to, koks MMA turėtų būti kitąmet. Trišalei tarybai nerandant bendro sutarimo, MMA nustatys Vyriausybė savo nuožiūra.

Panašu, kad kitąmet gali būti nustatytas 703 eurų minimalus atlyginimas (MMA) – šiam Vyriausybės siūlymui pritarė ir dalis profesinių sąjungų, ir darbdavių atstovų, o kai kurių nuomonės – kategoriškesnės.

Šiuo metu MMA „popieriuje“ yra 642 eurai, t. y. apie 468 eurai „į rankas“. Kasmet didinamas MMA šių metų sausį augo 607 iki 642 eurų.

Vyriausybės pozicija – 703 eurai

Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas siūlė laikytis LB apskaičiuoto 703 eurų dydžio. Jis pabrėžė, kad viešiesiems finansams MMA didinimas neigiamo poveikio nedaro.

„Bendra nuostata, su kuria ateiname į šią diskusiją, yra siūlymas rištis prie LB formulės ir jos generuojamo rezultato – 703 eurų nuo kitų metų sausio. Formulė pati galbūt ir nėra tobula, ateityje tikrai galėtume svarstyti apie jos korekcijas, jei būtų tokia valia Trišalėje taryboje“, – teigė M. Liutvinskas.

Anot jo, priešingai nei nuogąstauja verslo atstovai, MMA didinimas teigiamai veikia valdžios finansus.

„Poveikis nacionaliniam biudžetui yra neigiamas, tačiau tą neigiamą poveikį bendrame paveiksle, valdžios sektoriaus katile, amortizuoja teigiamas poveikis per „Sodros“ ir PSD biudžetus“, – sako M. Liutvinskas ir paskaičiavo, kad teigiamas poveikis siektų apie 6 mln. eurų per metus.

Jam pritarė socialinės apsaugos ir darbo viceminsitras Vytautas Šilinskas. Jis akcentavo, kad Lietuva visoje ES pirmauja pagal santykį tarp minimalaus ir vidutinio atlyginimo, ir tą padėjo pasiekti būtent taikoma formulė.

„Darėme tam tikrus modeliavimas, kiek MMA didinimas turėtų įtakos skurdo rodikliams, tai matome, kad vien MMA didinimas skurdo rodikliams didelės įtakos neturės, kadangi skurdo rizika yra sąlyginis rodiklis, kadangi didiname su vidutiniu atlyginimu, o vidutinis atlyginimas taip pat auga“, – pastebėjo V. Šilinskas.

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jovita Neliupšienė pabrėžė, kad siūlomas MMA augimas nekirstų Lietuvos konkurencingumui ir nesukeltų didelio spaudimo įmonių pelningumui.

Dalis verslo ir darbutojų atstovų sutiko, kiti – prieštaravo

Šįsyk nuomonės tarp skirtingų darbdavių ir skirtingų profesinių sąjungų išsiskyrė – dalis palaikė Vyriausybę, dalis – prieštaravo.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė abejojo Lietuvos banko skaičiavimuose naudojamais įverčiais, nuo kurių atskaitomos darbuotojų priedai ir premijos. Ji siūlė nustatyti 750 eurų MMA.

„Profesinės sąjungos, skaičiuodamos kitų metų MMA, iš tiesų vadovaujasi Trišalėje taryboje sutarta formule, ta pačia, kuria vadovaujasi ir LB, tačiau galbūt mes skirtingus įverčius imame. (…) atsiverčiame Finansų ministerijos tinklapyje esantį 2021 metų ekonominiame raidos scenarijų, ir randame 2022 metams prognozuojamą darbo užmokestį – ir labai paprasta, tai paprasta formulė, įdedame dėmenis ir gauname 750 eurų MMA kitiems metams. Ir mes, profesinių sąjungų pusė, rekomenduojame Vyriausybei nustatyti būtent tokį MMA, be jokių politikavimų“, – sako I. Ruginienė.

Ji pabrėžė, kad kaštai auga sparčiai, ir atlyginimai nepasiveja jų.
Inga Ruginienė

Tačiau Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis palaikė Vyriausybės siūlymą ir teigia suprantąs, kad prognozės nėra tokios šviesios, kad rudenį situacija dar tikrai gerės: „Situacija tokia, kad pragyventi žmogui iš MMA, kaip ir yra sudėtinga, jei negauna kitų pajamų“.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius akcentavo, kad prognozuojamas darbo našumas augs 4 kartus lėčiau, nei Vyriausybės ir Lietuvos banko siūlomas dydis, ir 8 kartus lėčiau, nei profesinių sąjungų siūlomas MMA. Jis siūlė peržiūrėti formulę taip, kad darbo našumas būtų atliepiamas.

Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidiumo narė Aurelija Gabrielė Maldutytė abejojo dėl didesnio MMA poveikio Lietuvos finansinei padėčiai.

„Kaip įtakos MMA pokytis visai vėlesniai Lietuvos finansinei padėčiai ir įsiskolinimui, Kitas dalykas, ką ir Lietuvos bankas minėjo, reikėtų pasakyti įžvalgas apie tai, kaip MMA įtakoja spiralinį efektą ir vidutinės algos didėjimą – kai mes keliam pastoviai MMA, automatiškai didėja ir VDU“, – nuogąstavo A. G. Maldutytė.

Ji pabrėžė, kad minimalus atlyginimas aktualus ne tik jį uždirbantiesiems, bet ir daugelyje kitų sričių, kur atlyginimai ar įmokos su MMA yra susietos.

Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danukas Arlauskas kategoriškai nesutiko nei su Vyriausybės, nei su profsąjungų pasiūlymu: „Produktyvumas stipriai atsilieka nuo atlyginimų
didinimo“.

Jis įspėjo, kad pinigų masė didėja neproporcingai stipriau nei produktyvumas, ir neaišku prie ko tai gali privesti. Tačiau vėliau jis pripažino, kad galbūt ir pritars Vyriausybės siūlymui, tačiau norėtų gauti daugiau informacijos, todėl siūlė kol kas nepriimti sprendimo – svarstyti dėl produktyvumo dedamosios įvedimo.

„Nekeist atlyginimo minimalaus, palikt dabartinį“, – pasisakė juokdamasis Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas. Vėliau jis argumentavo, kad sprendimo dar nereikėtų skubėti priimti.

Tačiau 703 eurų dydžiui pritarė ir kitas darbdavių atstovas – Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.

„Mūsų organizacija suvokiame MMA padidinimą kaip darbdavių įnašą į pajamas arba darbuotojų gerovės didinimą, ar apskritai piliečių gerovės didinimą. Tai de fakto tam tikras mokestis, kurio tu negali išvengti. Mes tai priimame ir mes tai suprantame, ir mūsų organizacijoje būtume linkę palaikyti Vyriausybės siūlymą dėl 703 eurų“, – kalbėjo A. Romanovskis ir vylėsi, kad Vyriausybė į tai atsižvelgs planuodama popandemines paramos priemones labiausiai nukentėjusiam verslui.

Jis akcentavo, kad reikėtų kuo anksčiau priimti tokį sprendimą, kadangi prie jo darbdaviai turės prisitaikyti – kitu atveju „toks pats“ skaičius būtų įtvirtintas Vyriausybės, tik vėliau.

Asociacijos „Investors’ Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė teigė palaikanti pasiūlytą MMA didinimą.

Trišalė taryba yra sutarusi, kad MMA turi sudaryti tarp 45 ir 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio, o be to, turi būti tarp ketvirtadalio didžiausią MMA ir VDU santykį turinčių ES valstybių per paskutinius trejus metus.

Pagal sutartą formulę, Lietuvos bankas jau yra apskaičiavęs ir rekomendavęs, kad 2022 metais MMA galėtų didėti iki 703,5 eurų. 703 eurų MMA jau yra pritarusi ir Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Profesinės sąjungos tuo metu skaičiuoja, kad MMA turėtų siekti bent 750 eurų. Darbdaviai iki posėdžio vienos pozicijos neturėjo – dalis jų palaikė LB siūlymą.

MMA aktualus šimtams tūkstančių gyventojų

„Sodros“ duomenimis, balandį MMA arba mažiau gavo 147.143 darbuotojai Lietuvoje.

MMA dydis aktualus dirbantiesiems savarankiškai, nes pagal jį mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos (6,98 proc. nuo MMA kas mėnesį).

MMA svarbus dienpinigius gaunantiems darbuotojams, pavyzdžiui, vilkikų vairuotojams. Pagal nustatytą tvarką, pajamų mokesčio už dienpinigius galima išvengti mokant atlyginimą, kuris apskaičiuojamas: MMA dauginant iš 1,65. Tačiau Konstitucinis teismas jau pripažino, kad tokio ankstesnis padidinimas nuo 1,3 iki 1,65 prieštarauja Konstitucijai, jis turės būti koreguojamas.

„Sodros“ duomenimis, balandį Lietuvoje dirbo 77,7 tūkst. sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojų. Kuo MMA didesnis, tuo didesnė atlyginimo dalis vairuotojams turi būti mokama kaip darbo užmokestis, o ne dienpinigiai.

Romanovskis palaiko 703 eurus

Darbdaviai prieš posėdį bendros pozicijos neturėjo.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis patikino palaikąs Lietuvos banko apskaičiuotą 703 eurų dydį, tačiau už tai lauktų Vyriausybės paramos labiausiai nukentėjusiam verslui išsaugant darbo vietas.

„Mes suprantame, kad šitoje situacijoje darbdaviai turi prisidėti prie darbuotojų pajamų didinimo. Ir MMA yra tikriausiai esminis dalykas, kur darbdaviai prisideda. Ir mes suprantame, kad MMA turi kisti ir didėti. Mes iš principo palaikome tą pokytį, kuris susijęs su iki tol buvusiu susitarimu ir LB paskaičiuotu dydžiu (704 eurai). Bet, kita vertus, mes labai norime ir labai tikime, kad Vyriausybė ateis su aktyvios darbo rinkos paramos priemonėmis labiausiai nukentėjusiam verslui“, – sako A. Romanovskis.
Andrius Romanovskis

Jis patikino, kad kol kas tokių priemonių nėra ir tai „truputį gąsdina“.

„Mes pritardami sakome, taip, mes dedame savo indėlį, nes MMA tai yra darbdavių indėlis, bet mes norime ir kad tiems, kurie nukentėję, tiems valstybė duotų savo indėlį su popandeminėmis pagalbos priemonėmis“, – paaiškino A. Romanovskis.

Jis kaip didelę problemą išskyrė jaunimo nedarbą, mat šio amžiaus kategorijos darbuotojai nukentėjo labiausiai, mat dažniau dirbo maitinime ar kituose sektoriuose, kurie dažniau susiję su MMA. Anot A. Romanovskio, būtent čia ir turėtų telktis Vyriausybės pagalba.

LVK pateikė prašymą numatyti darbo vietų išlaikymo subsidijavimo (subsidijų prastovoms ir DU po prastovų) mechanizmą, kuris veiktų iki 2021 m. gruodžio 31 d stipriai nuo tarptautinio turizmo priklausančioms įmonėms, kuriose dirba apie 4500 darbuotojų. Verslas skaičiuoja, kad tam reikėtų apie 11,5 mln. eurų.

Profesinės sąjungos siūlė 750 eurų

Tuo metu profesinių sąjungų atstovai siūlo, kad MMA augtų dar sparčiau – kiltų 108 eurais, iki 750 eurų. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė paaiškina, kad būtent toks dydis suskaičiuojamas naudojantis patvirtinta forume.

„Man tai norėtųsi, kad Lietuvos bankas pagrįstų, kokiu pagrindu jie sumažino VDU. Nes mes skaičiuojame pagal tą pačią metodiką kaip ir LB, remiamės Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijumi, kuriame yra prognozuojamas 2020 m. VDU – 1562,4 Eur. Tai mes būtent šitą VDU dedame į formulę, išskaičiuojame 48,1 proc., ir gauname 752 Eur, bet mes jau suapvaliname iki 750 eurų. O tuo tarpu LB lygiai tą patį imą VDU, 1562,4 Eur, tačiau jie išskaičiuoja mistinį procentą, neva priedus ir priemokas. Kaip jie tą 6,4 proc. gavo, tai niekas nežino, nes Lietuva tokios statistikos net neveda“, – sako I. Ruginienė.
Eurai

Tuo metu, anot jos, vidutinis darbo užmokestis yra viešai skelbiamas. Jau kelerius metus iš eilės Trišalėje taryboje surasti bendro sprendimo dėl MMA nepavyksta.

„Aš net neįsivaizduoju, kaip mums surasti bendrą sprendimą, nes darbdaviai visais būdais nenori MMA kelti nei kiek, ir tą jie parodė praėjusį Trišalės tarybos posėdį – kuomet tik buvo iškeltas šis klausimas, jie pasiūlė keisti formulę. Jie nori pritaikyti formulę taip, kad MMA arba nedidėtų, arba didėtų labai minimaliai. Tai mes su tuo nesutinkame, ir manome, kad tai visiškai nepagrįstas siūlymas“, – vertina I. Ruginienė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (122)