„Deja, mūsų Achilo kulnas tebėra pernelyg menka aukštųjų mokyklų ir verslo sąveika“, – antradienį Seime tvirtino savo antrąją metinę kalbą sakantis šalies vadovas.
„Susidaro įspūdis, kad verslininkams stinga tikėjimo, o mokslininkams — pasitikėjimo savo jėgomis. Visi drauge esame pajėgūs šią ydingą grandinę nutraukti“, – pabrėžė jis.
Anot G. Nausėdos, inovacijų sklaida negali laukti švietimo sistemos pokyčių, todėl privalu veikti „čia ir dabar“.
„Pirma, būtina nuosekliai didinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) finansavimą bent iki 2 proc. BVP. Antra, mūsų valstybės institucijose turime sukurti pareigūnų, atsakingų už inovacijas, tinklą, per kurį galėtume efektyviau koordinuoti inovacijų politiką“, – teigė jis.
„Trečia, remdamiesi mokslo tyrimų baze bei fundamentaliais tyrimais turėtume aktyviau dalyvauti tarptautinėse mokslo struktūrose“, – vardijo prezidentas.
Jis pabrėžė švietimo vaidmenį plėtojant šalies pasiekimus, kritikavo tris dešimtmečius vykusias nenuoseklias reformas bei paragino partijas šiemet pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl švietimo.
„Suvokdami, kad švietimo iniciatyvos virsta rezultatais po daugelio metų ar net dešimtmečių, privalome kuo greičiau pradėti“, – pabrėžė šalies vadovas.
Tarp G. Nausėdos pernai pateiktų siūlymų dėl inovacijų aplinkos stiprinimo buvo ir siūlymas įsteigti vyriausiojo už inovacijas atsakingo pareigūno postą.
Lietuva šiuo metu MTEP skiria mažiau nei 1 proc. BVP ir pagal šį rodiklį gerokai atsilieka nuo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vidurkio. Šią situaciją G. Nausėda pernai rudenį vadino „gėdinga“.
Vyriausybės programoje iškeltas siekis iki 2024-ųjų MTEP skiriamą BVP dalį padidinti iki 1,5 procento.