„Priimant šį nutarimą nepaisyta iš Konstitucijos (...) kylančios Vyriausybės pareigos leidžiant teisės aktus paisyti teisėkūros procedūrinių reikalavimų, be kita ko, laikytis galiojančių įstatymų, kuriuose nustatyta teisės aktų priėmimo tvarka, pačios Vyriausybės nutarimais nustatytų teisėkūros taisyklių, taip pat konstitucinio atsakingo valdymo principo suponuojamų teisėkūros procedūrų viešumo ir skaidrumo reikalavimų“, – rašoma KT pranešime.
Drižas: dalis vežėjų savo veiklą jau iškėlė
Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso vadovas Povilas Drižas sako, kad padidindama mokestinę naštą Lietuva savo verslui smarkiai pablogino konkurencines sąlygas. Jo teigimu, nuo 2020 metų didėjo ne tik koeficientas, bet ir bazinė minimalioji mėnesinė alga visoje Lietuvoje.
„Nesunku paskaičiuoti, kad vežėjams minimalus atlyginimas padidėjo beveik 40 proc. Mūsų verslas konkuruoja tarptautinių krovinių gabenimo rinkoje su Lenkijos, Bulgarijos, Rumunijos vežėjais, kurie apskritai netaiko jokių koeficientų. Palyginti su jais, esame blogesnėje konkurencinėje padėtyje. Todėl dalis vežėjų savo veiklą jau iškėlė ir plėtrą vykdo užsienyje“, – sako P. Drižas.
Vežėjai skaičiuoja, kad dėl Vyriausybės sprendimo didinti mokestinę naštą, verslas 2020 metais susidūrė su papildomomis išlaidomis, siekiančiomis 75 mln. eurų.
P. Drižo vertinimu, jeigu norima, kad verslas neišsivaikščiotų, turi būti siekiama, kad valstybinė mokestinė politika būtų nuspėjama ir prognozuojama, atsižvelgianti į socialinių partnerių pozicijas, protinga ir subalansuota, tinkamai įvertinanti ir konkurencinę aplinką su aplinkinių šalių darbo rinkomis.
„Dabar matome pasekmes, kai teisėkūros procese valstybė imasi atstovauti siauriems grupių interesams. Ignoruojant atvirą dialogą ir visų socialinių partnerių nuomonę, priimami sprendimai, prieštaraujantys įstatymams“, – pažymi P. Drižas.
2019 m. spalio mėn. 16 d. Vyriausybės priėmė sprendimą, kuriuo buvo padidintas komandiruočių kompensacijų apskaičiavimo koeficientas transporto sektoriaus darbuotojams nuo 1,3 iki 1,65. Liberalų sąjūdžio frakcija tuomet kvestionavo vienašališkus Vyriausybės veiksmus ir įspėjo dėl neigiamų pasekmių šalies ekonomikai. Dėl šio nutarimo aplinkos ministras Simonas Gentvilas inicijavo Seimo narių grupės prašymą KT.
„Dėl staigių pokyčių 7 proc. BVP sukuriančiame sektoriuje reikia tartis atsakingai, o ne priiminėti sprendimus per vieną dieną. Praėjusi Vyriausybė manė esanti visažinė, o šiandien matome to rezultatus – šimtai Lietuvos įmonių savo verslus perkėlė į Lenkiją“, – teigė aplinkos ministras S. Gentvilas.
Nei visuomenei, nei kitoms kompetentingoms valstybės institucijoms tuomet nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su parengtu projektu, pateikti savo išvadas ir pasiūlymus, nes projektas Vyriausybės buvo apsvarstytas ir priimtas per kelias valandas nuo jo paskelbimo teisės aktų sistemoje. Konstitucinis Teismas pripažino, kad Vyriausybė, priimdama šį nutarimą, pažeidė Vyriausybės darbo reglamentą, nesilaikė Teisėkūros pagrindų įstatyme numatytų reikalavimų, Darbo kodekse numatytos tvarkos, Vyriausybės, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų susitarimo dėl trišalio bendradarbiavimo.
„Šiandien matome, kokių padarinių turėjo šis skubotas S. Skvernelio Vyriausybės veiksmas – tūkstančiai krovininių automobilių buvo perregistruoti kaimyninėse šalyse, o tai reiškia vežėjų mokamus mokesčius į kitų šalių biudžetus“, – sakė Liberalų sąjūdžio frakcijai atstovaujantis S. Gentvilas.
Pasak politiko, buvusios Vyriausybės deklaruotas noras apsaugoti darbuotojus atsisuko prieš juos pačius – padidinus dienpinigius, sumažėjo jų algos dalis, o tai reiškia mažesnes socialines garantijas ateityje.
„Linava“: dabartinė koeficiento sistema mažina vežėjų konkurencingumą
Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas sako, kad šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra tarsi gaivaus oro gūsis transporto sektoriaus įmonėms, nes patvirtino daug kartų vežėjų išsakytą nuomonę, kad toks sprendimas yra neteisėtas ir mažina mūsų šalies transporto įmonių konkurencingumą.
„Nė vienoje užsienio šalyje nėra taikomas koeficientas komandiruočių kompensacijoms apskaičiuoti, ir tai yra vienas iš veiksnių, mažinančių mūsų šalies vežėjų konkurencingumą. Būtent todėl vežėjai tampa vis mažiau konkurencingi su kitų šalių vežėjais, kurių valstybėse netaikoma koeficiento sistema, o jų valstybių mokestinė sistema yra subalansuota racionaliai, įvertinus ir verslo aplinką“, – sako Z. Buivydas.
Pasak jo, taikant padidintą koeficientą, Lietuvos transporto sektoriuje minimalus atlyginimas siekia 1059 eurus, kai tuo tarpu šalyje minimali mėnesinė alga – 642 eurus. Tai yra didžiuliai skirtumai mokestinės naštos, kurią verslas moka valstybei. Asociacijos skaičiavimais, pavyzdžiui, vien per 2020 m. I-III ketvirčius dėl padidinto koeficiento transporto sektoriaus įmonės papildomai sumokėjo 37 mln. eurų, lyginant su atitinkamu 2019 m. laikotarpiu.
Minėtas koeficientas taikomas komandiruočių kompensacijoms apskaičiuoti. Iš jo turi būti padauginta minimalioji mėnesinė alga arba minimalusis valandinis atlygis apskaičiuojant dienpinigius, kurie laikomi komandiruočių į užsienį kompensacijomis.
Šis KT nutarimas Teisės aktų registre bus paskelbtas ir įsigalios 2022 metų sausio 3 dieną.
