Balandį buvo 98,9 tūkstančiai asmenų, kurie uždirbo mažiau nei minimumą (MMA) – vidutiniškai po 364 eurus „popieriuje“. O dar 48 tūkst. asmenų uždirbo lygiai MMA – 642 eurus, rodo „Sodros“ duomenys. Tai iš viso sudaro 13 procentų nuo visų apdraustųjų.
Situacija pasitaisė, lyginant su juodžiausiais pandemijos mėnesiais, kuomet MMA ir mažiau uždirbančiųjų skaičius buvo pašokęs kone iki 200 tūkst., arba 18 proc. nuo visų apdraustųjų.
Tačiau kai kurioms įmonėms, ir dabar net ir MMA – didelė ambicija. Dešimtis ir šimtus darbuotojų turinčios įmonės moka mažiau nei šimtą eurų.
„Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas pripažįsta, kad maži atlyginimai kartais mokami dėl objektyvių priežasčių, pvz., trumpų pavienių darbų, tačiau tebeegzistuoja ir praktika vengti mokesčių mokant „vokeliais“ arba įdarbinant antrą kartą ir taip išsisukant nuo prievolės susimokėti „Sodros“ įmokų grindis, kurios siekia apie 125 eurus. Taip tokie darbuotojai netenka reikšmingos dalies būsimos senatvės pensijos.
Duomenis peržiūrėjęs Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė rėžė, kad gali tekti taisyti įstatymą ir užkardyti įmonėms paliktą landą susimažinti įmokas „Sodrai“.
Valymo paslaugų įmonės paaiškina trumpu darbu
Daugiausiai darbuotojų, kurių uždarbis mažesnis nei 100 eurų per mėnesį, turi UAB SBJ BS – 383 darbuotojai, o vidutinis atlyginimas – 5,62 euro. Atlyginimų mediana netgi dar mažesnė ir siekia 0,94 euro – tai reiškia, kad pusė įmonės darbuotojų uždirbo tiek ar mažiau, rodo „Sodros“ duomenys.
Nors įmonės deklaruota veikla yra pastatų statyba, įmonės akcininkas yra vienos didžiausių šalyje veikiančių patalpų priežiūros bendrovių „CorpusA“ savininkas Egidijus Sakalauskas. Jis anksčiau žiniasklaidai yra teigęs, kad dalis valytojų neturi viso etato ir yra įdarbintos per dvi bendroves.
„Jau prieš kelis metus esame viešai išsakę savo poziciją, kad „Sodros“ įvestos grindys neatitinka valymo paslaugų verslo specifikos ir ši praktika turi būti keičiama. Deja, niekas į mūsų argumentus neįsiklausė ir iki šiol situacija nė kiek nepasikeitė.
Įmonių veiklą, darbuotojų įdarbinimą organizuojame laikydamiesi visų įstatymų ir teisės aktų, tačiau nesutinkame su „Sodros“ grindų nustatymo logika. Daugelis mūsų darbuotojų įmonėse atlieka tik trumpalaikius darbus, tačiau, deja, jokių kitų išimčių dėl „Sodros grindų“ nėra taikoma, išskyrus atvejus, kai darbuotojai dirba ne vienoje, o keliose įmonėse, todėl esame priversti organizuoti darbą taip, kad apskritai galėtume teikti paslaugas klientams. Kitu atveju tiesiog turėtume atleisti dalį darbuotojų ir atsisakyti dalies paslaugų teikimo, nes finansiškai jų teikti tiesiog neapsimokėtų – perkelti kaštų klientams dėl jų veiklos specifikos ir nustatytų apribojimų mes negalime“, – sako E. Sakalauskas.
Antra pagal darbuotojų skaičių bendrovė, kur vidutiniai atlyginimai nesiekia nė 100 eurų – UAB „Nomus“. Čia 190 darbuotojų balandį uždirbo vidutiniškai po 37,72 eurus.
„Žinokit, nieko nenoriu komentuoti ir neatsakinėsiu. Aš nenoriu dalyvauti tame“, – nekomentavo įmonės direktorė Simona Ramanauskienė.
UAB „Nomus“ svetainėje nurodoma, kad įmonė siūlo patalpų valymo, teritorijų priežiūros darbų, specialiųjų valymo darbų, asmens higienos priemonių tiekimo ir pan. paslaugas.
Bendrovėje „Edmeda“ 43 darbuotojai balandį uždirbo vidutiniškai po 93,95 euro, rodo „Sodros“ duomenys. Atsiliepęs įmonės savininkas Valentinas Petraitis perdavė telefoną asmeniui, kuris prisistatė atsakinga įmonės darbuotoja. Jai klausimas apie uždarbius išsyk sukėlė įtarimų: „Sakykit, ar jūs manote, kad yra pažeidinėjamas įstatymas? Nes yra valandinis apmokėjimas.“
Patikinus, kad domimės, dėl ko maži atlyginimai susidaro, „Edmedos“ atstovė paaiškino, kad darbuotojai dirba mažai valandų.
„Bėda ta, kad „Sodra“ nekalba apie valandas. Kadangi tikrai yra, kada žmonės nenori, negali arba turi savo priežasčių, dėl ko jie dirba: tai jiems yra kažkoks papildomas darbas. Tie atlyginimai tikrai nėra mažesni, jie yra didesni. Pas mus valandinis įkainis yra didesnis negu valstybės nustatyta minimali alga. Bet kadangi „Sodroje“ yra skaičiuojama galvomis, o ne išdirbtu laiku, tai todėl turbūt jūs taip ir matot“, – paaiškino „Edmedos“ atstovė.
Ši Panevėžio mieste registruota įmonė taipogi verčiasi valymo paslaugomis.
Kita įmonė, UAB „Aprangos projektai“ yra deklaravusi, kad verčiasi darbo drabužių siuvimu, čia dirba 16 darbuotojų, o atlyginimai balandį – po 68,4 euro.
„Aprangos projektus mes įkūrėme apie 2015 metus, užsiiminėjome darbo rūbais, tuomet buvo 2-3 darbuotojai ir darbo užmokesčiai buvo kiti. Tačiau 2020 metais mes pakeitėme įmonėje veiklą, ir atlyginimai yra todėl maži, kad dirba pas mus žmonės, kurie yra antraeilininkai. Jie dirba po valandą po dvi per mėnesį, kartais per savaitę valandą dirba. Jie prisiduria prie savo pagrindinio darbo užmokesčio“, – sako įmonės vadovė Ilma Baronienė.
Ji paaiškino, kad įmonė ėmėsi teikti valymo paslaugos, tačiau ir šią veiklą ketinama nutraukti.
„Nebesiplėsime, naujų sutarčių nebepasirašome. Jei seksite statistiką kitą mėnesį, tų žmonių bus dar mažiau, nes anksčiau buvo daugiau tų žmonių, apie 25“, – paaiškino vadovė.
Nors valymo paslaugos ir dominuoja, tačiau „Delfi“ atrado ir visiškai kitokia veikla besiverčiančių įmonių, kur darbuotojai uždirba skatikus.
Kai kur darbai už skatikus – slapti
46 darbuotojus turinti įmonė „XO Invest“ balandį išmokėjo vidutinius 6,57 eurų atlyginimus. Ką veikia ši įmonė?
„Ta įmonė bus išregistruota, ten yra neaktyvūs darbuotojai, iš tikrųjų. Kelios valandos per dieną gaunasi, bet veiklos nebevykdo, tai dėl to matyt taip ir rodo. Jau kurį laiką taip yra“, – sako įmonės direktorius Aivaras Žilinskas.
Perklausėme, kokia veiklos verčiasi darbuotojai.
„Dabar jau jokia. (…) čia kaip antraeilė darbovietė, mums ten papildomų darbų reikėdavo, tada užsakydavom“, – sako vadovas.
Tačiau „Sodros“ duomenimis, deklaruota įmonės veiklos sritis – krovininių automobilių nuoma. O darbuotojų skaičius, atvirkščiai nei teigia vadovas, pastaruoju metu išaugo daugiau nei dvigubai, mat metų pradžioje įmonėje tebuvo keliolika darbuotojų. Mažiau nei 10 eurų siekiantys vidutiniai atlyginimai buvo mokami mažiausiai metus, rodo rekvizitai.lt duomenys.
Kitoje įmonėje, UAB PSPI – 21 darbuotojas ir 36,95 eurų vidutinis atlyginimas.
Šioje įmonėje panašūs atlyginimai mokami bent nuo pernai gegužės. D. Pupelis patikino, kad veiklos įmonė praktiškai ir nevykdo, o veiklos sritis – neviešinama.
Pačioje „Sodroje“ deklaruota, kad Kaune registruotos įmonės veikla – architektūros veikla.
Viešuosius konkursus laiminčių verslo konsultantų uždarbis – 4 eurai
Kita įmonė, UAB „Duvos“ turi 18 darbuotojų, balandį uždarbiai sudarė vidutiniškai po 4,28 eurus. „Sodroje“ nurodoma, kad ši Molėtų įmonė verčiasi konsultacine verslo ir kito valdymo veikla. Panašūs atlyginimai įmonėje mokami daugiau nei pusmetį, o darbuotojų skaičius svyruoja – buvo pasiekęs ir 30.
Dar kitokia veiklos sritis atsispindi įmonės laimėtuose viešuosiuose pirkimuose.
Šiemet gegužę įmonė pasirašė 30,8 tūkst. eurų sutartį su Mažeikių rajono savivaldybės sveikatos biuru dėl stresinių situacijų mokymų paslaugų.
Pernai įmonė laimėjo 11 viešųjų pirkimų ir pasirašė sutarčių, kurių vertė svyravo nuo 800 eurų iki 81,4 tūkst. eurų, daugiausia dėl mokymų organizavimo, investicijų projektų ar techninių užduočių parengimo.
Maži atlyginimai būna viešosiose įstaigose, kur darbo nedaug
Viešoji įstaiga „Būk Saugus LT“ yra įdarbinusi 51 darbuotoją. Jiems balandį vidutiniškai išmokėti 150 eurų siekiantys atlyginimai.
„Čia yra neformalusis švietimas, būreliai, popamokinė veikla – mūsų mokytojai dirba tik dvi valandas per savaitę, užtai atlyginimai tokie maži. Tai antras darbas, ir jie dirba tik dvi valandas, kiti trys-keturias, atlyginimai priklauso nuo to. O šiaip valandinis atlyginimas yra 7,5 euro atskaičiavus mokesčius. Tai čia nėra jau labai mažas, nes, palyginimus, mokykloje 7,5 Eur valandinis atlyginimas yra tų, kurie jau turi eksporto kategoriją. Tai mūsų atlyginimai dėl to maži, kad mažai valandų yra dirbama“, – paaiškino vadovė Nijolė Dilevičienė.
Lingė: gali tekti taisyti įstatymą, siekiant užkardyti landą
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas M. Lingė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu minimumą ir mažiau uždirbančių yra perpus mažiau, nei 2015 metais – situacija pagerėjo įvedus „Sodros“ grindis. Tačiau įmonėms, mokančioms skatikus, jis negailėjo kritikos.
„Konkrečių įmonių atvejai, kai darbuotojai uždirba vidutiniškai po kelis eurus per mėnesį rodo ne stebuklingus žmonių gebėjimus pragyventi už 1, 6 ar 37 eurus per mėnesį, bet greičiau spragas teisiniame reguliavime, kurios leidžia įmonėms išvengti „Sodros“ grindų“, – patikina M. Lingė.
Mat įstatymu įtvirtinta išimtis, kai darbdavys gali nemokėti įmokų nuo MMA už apdraustuosius, kurių darbo užmokestis mažesnis, negu MMA – pakanka antros darbo sutarties.
Jis manytų, kad dėl šios situacijos reikėtų atlikti išsamesnį tyrimą ir įsitikinti, ar prielaidos pagrįstos, įvertinti šio reiškinio tendencijas.
„Kalbėsime su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir kitomis institucijomis ir jei pasitvirtintų prielaidos, gali tekti taisyti įstatymą, siekiant užkardyti landą, kuri galbūt leidžia piktnaudžiauti vengiant mokėti „Sodros“ įmokų grindis. „Sodros“ grindys buvo įvestos pirmiausia, kad nenukentėtų darbuotojų socialinės garantijos ateityje ir ypač būsima senatvės pensija“, – akcentavo parlamentaras
Jis ragina žmones būti sąmoningais ir žvelgti į ateitį: „Nes „vokelis“ šiandien ar rytoj reiškia praradimus ateityje, kuomet išmokos iš „Sodros“ gali labiausiai reikėti.“
Mauricas: tokie fokusai pasmerkia skurdui senatvėje
„Luminor“ vyriausiasi ekonomistas Žygimantas Mauricas viliasi, kad didžioji dalis atvejų, kai atlyginimai labai maži, yra dėl to, kad tai papildomas darbas, ar kitų objektyvių motyvų. Tačiau jis patikina, kad tebeegzistuoja ir „vokelių“, ir įmokų vengimo problemos.
„Vis dar yra likę ir tokių, kurie taupo mokesčius ir formina žymiai mažesnius atlyginimus negu kad realiai žmonės gauna – „Sodra“ ne vienintelis mokestis. Šis iššūkis dar egzistuoja ir tai yra labai liūdna, nes yra labai aiškūs skaičiavimai – bent jau mokant „Sodros“ įmoką nuo MMA, tai žmogus realiai daugiau atgauna iš „Sodros“, negu kad sumoka – jam ir stažas kaupiasi, ir visus kitus draudimus turi, socialines garantijas“, – sako Ž. Mauricas.
Ekonomiostas paaiškina, kad Lietuva būtent dėl to nusprendė įvesti „Sodros“ įmokų grindis nuo MMA – kad gyventojai senatvėje neskurstų, galėtų tikėtis didesnės senatvės pensijos. Ekonomistas vertina, kad bandymas išsisukti nuo „Sodros“ įmokų grindų – labai neapsimoka esant mažiems atlyginimams.
Bet žmonės tokių dalykų nesupranta, darydami tokius fokusus jie negauna pilnų stažo metų ir tada jie gali gauti labai mažą pensiją. Jie realiai save pasmerkia skurdui išėjus į pensiją, kas yra labai neatsakingas elgesys – čia reikėtų labai aiškiai pasakyti gyventojams, kad taip neapsimoka“, – sako Ž. Mauricas.
Jis akcentuoja, kad pensijos daug labiau priklauso nuo stažo nei nuo įmokų, ir ilgas stažas garantuoja didesnę pensiją – vienerių metų stažas gaunamas tik jei sumokama įmokų bent nuo 12 minimalių atlyginimų per metus.
Šiuo metu vien darbo paieškos išmoka sudaro 211 eurų, tad kodėl gyventojai apskritai dirba, uždirbdami panašią ar netgi mažesnę sumą?
„Sodra“ – jei piktnaudžiauja dėl įmokų grindų, tikrina VMI ir VDI
„Sodra“ paaiškina, kad šalyje įvedus įmokų grindis, darbdaviams atsirado prievolė mokėti ne mažesnes socialinio draudimo įmokas, negu nuo minimalaus atlyginimo (MMA) – net ir tuo atveju, jei alga tik euras, tektų sumokėti socialinio draudimo įmokų už 125,19 euro. Tai asmeniui garantuotų vienerių metų stažą pensijai.
„Jeigu darbuotojui priskaičiuojamas darbo užmokestis yra mažesnis nei MMA, tai reiškia, kad darbuotojas pas darbdavį dirba ne visą darbo dieną. Tačiau programa automatiškai priskaičiuoja socialinio draudimo įmokas nuo sumos, ne mažesnės nei MMA. Draudėjas negali turėti jokios įtakos šiems skaičiavimams“, – paaiškina „Sodra“.
„Dirbant pas du darbdavius prievolės primokėti nėra nė vienam darbdaviui, nepaisant to, kokio dydžio bendrai darbines pajamas gauna darbuotojas“, – teigiama komentare.
Socialinio draudimo įmokų „grindys“ taip pat netaikomos darbuotojams iki 24 metų, pensininkams arba gaunantiems netekto darbingumo (neįgalumo) pensijas. Šie darbuotojai gali dirbti ir už mažesnę nei minimalią algą, bet socialinio draudimo įmokų primokėti nereikia.
Socialinio draudimo įmokų „grindys“ netaikomos ir tiems gyventojams, kurie yra draudžiami valstybės lėšomis. Todėl mamos ar tėčiai, prižiūrintys vaikus, antrais ir trečiais metais gali dirbti už mažesnę nei minimalią algą – pavyzdžiui, kelias dienas per savaitę.
Taip pat tie, kurie slaugo artimuosius, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, ar turinčiuosius visišką negalią, gali dirbti tiek, kiek leidžia jų galimybės, už mažesnę nei minimalią algą. Darbdaviams nėra pareigos primokėti socialinio draudimo įmokų už tokius darbuotojus, vardija „Sodra“.
Ar gali būti, kad kai kurios įmonės išimtimis piktnaudžiauja?
„Teritoriniai skyriai neturi teisės tikrinti draudėjų apskaičiuotų socialinio draudimo įmokų teisingumo, šią funkciją atlieka Valstybinė mokesčių inspekcija. Teisės aktų nustatyta tvarka yra teikiama informacija Valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinei darbo inspekcijai, jeigu kyla įtarimų dėl teisės aktų pažeidimo arba jau atliekami draudėjų veiklos patikrinimai“, – paaiškina „Sodra“.
„Sodros“ duomenyse apie darbo užmokesčiuose nėra matyti, ar už asmenis buvo išmokėtos visos „grindys“, garantuojančios stažą darbuotojams – vertinami tik darbdavio socialinio draudimo pranešimuose pateikti duomenys.
