Ketvirtadienį buvo skelbiama, kad J. Bidenas išplėtė „juodąjį sąrašą“ Kinijos bendrovių, į kurias amerikiečiams neleidžiama investuoti dėl jų sąsajų su Pekino „kariniu–pramoniniu kompleksu“.

Šį sąrašą savo kadencijos metu iš pradžių paskelbė tuometis prezidentas Donaldas Trumpas. Tuomet jame buvo 31 Kinijos bendrovė, įtariama turint ryšių su šalies kariuomene ir saugumo aparatu.

Tačiau kai kurioms sankcionuotoms bendrovėms teisme užginčijus šią priemonę, J. Bideno administracija ją peržiūrėjo ir pašalino kai kurias kompanijas, tačiau sąrašas galiausiai buvo išplėstas iki 59 bendrovių. Dauguma naujų įmonių priklauso sąraše jau minimoms bendrovėms.

Kaip teigė Baltieji rūmai, sankcijomis nusitaikyta į tokias bendroves, kurios turi ryšių su Kinijos žvalgybos technologijomis, kurios naudojamos „vykdant represijas ar rimtus žmogaus teisių pažeidimus“, o tai savo ruožtu „pakerta JAV ir mūsų sąjungininkų saugumą ar demokratines vertybes“.
Kinijos užsienio reikalų ministerija penktadienį pasmerkė tokį JAV veiksmą kaip „rinkos įstatymų pažeidimą“ ir mėginimą „nuslopinti“ Kinijos bendroves.

„Atšaukite šiuos vadinamuosius sąrašus, kurie slopina Kinijos kompanijas“, – reporteriams sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas, kartu paragindamas JAV būti „sąžiningas, teisingas ir nediskriminuojančias“ Kinijos bendrovių atžvilgiu.

„Kinija imsis reikiamų veiksmų, kad galėtų ryžtingai apsaugoti Kinijos kompanijų teisėtas teises ir interesus“, – pridūrė atstovas.

Į pirminį sąrašą, paskelbtą D. Trumpo kadencijos metu, buvo įtrauktos tokios didelės telekomunikacijų, statybų ir technologijų bendrovės kaip „China Mobile“, „China Telecom“, „Hikvision“ ir „China Railway Construction Corp“.

Į sąrašą sausį įtraukta kompanija „China National Offshore Oil Corporation“ (CNOOC) išliko ir J. Bideno sąraše.

Investicijų draudimas įsigalios rugpjūčio 2 d., o dabartiniams akcininkams duoti vieneri metai laiko atsisakyti turimų akcijų.