Pavasarį, prasidėjus didelių įmonių kolektyvų vakcinacijai, darbuotojus ginančios profsąjungos buvo sulaukusios pranešimų iš darbuotojų, kad jie darbdavių verčiami skiepytis, juos gąsdinant nušalinimu nuo darbo, atleidimu ar savo lėšomis testuotis.

Grasina ne atleidimu, bet testavimu už savo lėšas

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė Delfi sako, kad šiuos pirmuosius konfliktus pavyko sėkmingai užkardyti, dabar konfederacija esą sulaukia nebe skundų, o klausimų, kaip turėtų pasielgti darbuotojas.

„Per pastarąsias dvi savaites skundų dėl grasinimų atleisti ar nušalinti nuo darbo nebuvo. Aktyviai konsultuojame darbuotojus: žmonės klausia, ar privalomai turi skiepytis, kaip atsisakyti ir kokia yra procedūra. Pavyzdžiui, darbdavys intensyviai liepia eiti skiepytis, antraip reikės testuotis už savo pinigus. Grasina ne atleidimu, bet kad reikės testuotis už savo pinigus. Tai nėra normalu. Darbdavys negali versti skiepytis, o jeigu reikia testuotis, tai turėtų būti atliekama darbdavio lėšomis“, – pasakoja I. Ruginienė.

Ji akcentuoja, kad skiepijimo procesas darbovietėje yra savanoriškas: „Darbdavys gali tik sudaryti visas sąlygas organizuoti patį skiepijimą galbūt netgi darbo metu leisti skiepyti darbuotojus, gali skatinti įvairiais būdais, bet jokiu būdu tai negali būti prievartinis mechanizmas.“

Darbuotojų atstovė situaciją prilygina gripui: „Kasmet turime gripą, bet niekas mūsų neverčia skiepytis – darbdaviai skatina, nes nori turėti sveiką kolektyvą, nenori daug nedarbingumo atvejų, todėl jie savo lėšomis perka skiepų, organizuoja procesą, bet niekas neverčia skiepytis. Normalu, kad turime dalį visuomenės, kuri pati save apsaugo nuo komplikacijų, ir dalį visuomenės, kuri apsisprendžia kitaip. Ateityje COVID-19 virusas bus toks pat kaip gripo – didžioji dalis visuomenės bus paskiepyta, turės kolektyvinį imunitetą. Gali būti, kad kuo toliau, tuo mažiau kalbėsime apie šį virusą ir skiepai bus prieinami kaip ir gripo.“

Kaip spręsti problemą?

Kol kas dar situacija, kai darbuotojas atsisako skiepytis, nėra apibrėžta įstatymu. Todėl laikoma, kad skiepai yra pasirenkami laisva valia, t. y. darbuotojas negali būti skiepijamas be jo sutikimo, o atsisakymas skiepytis negali sukelti neigiamų pasekmių darbo teisės prasme. Tai reiškia, kad tokiam darbuotojui negali būti taikomos drausminio poveikio priemonės.

Tad kaip elgtis tiek verslui, kuris nori užtikrinti veiklos tęstinumą, tiek darbuotojui, nenorinčiam skiepytis, bet dirbti? Darbdavys gali pasiūlyti dirbti nuotoliniu būdu ar perkelti į kitą darbo vietą, kurioje mažiau kontaktų. Tačiau ką daryti, jei tokios galimybės nėra?

I. Ruginienė jau ne kartą yra sakiusi, kad darbdaviai turi užmegzti dialogą su darbuotojais, tad pirmiausia ji pataria kalbėtis ir aiškinti skiepijimo naudą: „Dialogas auginamas metai iš metų, kad viena pusė pasitikėtų kita. Kai turi normalų dialogą, su darbuotojais kalbiesi, aiškini skiepų svarbą, procentas pasiskiepijusiųjų yra visai kitoks, bet jei to dialogo niekada nebuvo, darbdavys nemato reikalo aiškinti darbuotojui svarbos, o tik nurodo eiti skiepytis, nes antraip bus atleistas, tuomet vyksta atvirkštinis procesas – jei jis dar abejoja, nueis į kitą pusę, kuri sako daugiau argumentų nesiskiepyti.“

Inga Ruginienė

Ką daryti, jei darbdavys verčia skiepytis?

Tuo atveju, jei darbdavys verčia darbuotojus skiepytis, kai šis nenori, LPSK pirmininkė pažymi, kad darbuotojas gali atsisakyti ir laukti, kol bus pritaikytos sankcijos, t. y. nušalinimas nuo pareigų, atleidimas, raštiškas nurodymas susimokėti už testavimą arba apsaugos priemones ir pan.

„Jei darbdavys pritaikys sankcijas, galima ginčyti Darbo ginčų komisijai. Geriausia, kad darbuotojas raštu gautų argumentuotą nurodymą skiepytis, kodėl ir kokiais teisės aktais remiantis šis darbuotojas privalo pasiskiepyti. Tačiau kol realiai nėra pritaikyta jokių sankcijų, tuomet nėra ką ginčyti. Turi būti kažkoks rezultatas, tuomet jau jį galima ginčyti darbo ginčų komisijoje arba skųsti VDI“, – aiškina I. Ruginienė.

Siūlo pažvelgti į kitų šalių praktikas

Teisingumo ir viešojo valdymo reformų ekspertas Dovydas Vitkauskas pažymi, kad skiepijimas darbovietėse kelia teisinių dilemų, tačiau pirmiausia atskiria dvi situacijas.

„Pirma, kai darbdavys ieško naujų darbuotojų arba siūlo pratęsti sutartį, daug sąlygų, įskaitant skiepus, būtų galima įrašyti į sutartį. Manau, kad daugumoje situacijų tai nesukeltų nei teisinių, nei etinių dilemų.

Antra, jei darbdavys dabartiniam darbuotojui, su kuriuo jau yra sudaręs darbo sutartį, siūlo papildomas sąlygas – siūlo skiepytis, tuomet tai kelia etinių bei teisinių problemų“, – sako jis ir priduria, kad jas spręsti yra įvairių būdų, todėl pataria žiūrėti į geriausią kitų šalių praktiką.

„Jei pažiūrėtume į JAV, tokiose situacijose darbdaviai siūlo finansines ar panašias motyvavimo priemones. Tai yra žymiai greitesnis kelias abejoms pusėms priimtinu būdu išspręsti šį klausimą – ar sutartis reikalauja darbuotojui skiepytis, ar ne. Galime kalbėti apie tokias bendroves kaip „McDonald‘s“, „Starbucks“, „Aldi“, kurios siūlo nedideles paskatas, tarkim, 2-4 val. apmokamo darbo, taksi susisiekimą su vakcinacijos centru. „Lidl“ savo darbuotojams JAV siūlo net 200 eurų premiją. Darbdaviai stengiasi neiti į konfliktą, nemanipuliuoti teisiniais argumentais, bet per paprastus valdymo įrankius spręsti šią problemą. Daugeliu atveju tai yra paprastai išsprendžiama“, – dėsto ekspertas.

Dovydas Vitkauskas
Foto: Asmeninins albumas

Morka geriau nei bizūnas

Lietuvoje kai kurios įmonės jau taiko darbuotojų motyvavimo priemonių, kad šie skiepytųsi: siūlo nemokamus pietus, laisvadienių, bilietus į renginius ir kt. Tačiau neaišku, kiek šios priemonės iš tikrųjų veikia. D. Vitkauskas svarsto, kad viskas priklauso nuo darbuotojo amžiaus, jo finansinės padėties, todėl kai kuriuos įtikinti bus lengviau nei kitus.

„Prieš porą mėnesių kalbėjomės su Kauno „Žalgirio“ vadovu, kuris sakė, kad krepšinio komandoje yra žaidėjas, kuris nesutinka skiepytis. Su tokiu žmogumi, kuris turi rimtą kontraktą, jo finansinė padėtis – gera, būtų sunkiau, ieškant jam priimtinų finansinių paskatų, bet jei kalbame apie restoranų, kavinių, viešbučių, prekybos centrų darbuotojus, dauguma jų nėra itin pasiturintys žmonės, todėl manau, kad nedidelė finansinė motyvacija suveiktų“, – komentuoja teisingumo ir viešojo valdymo reformų ekspertas.

„Reikėtų taikyti ne teisinius, o normalius valdymo svertus. Šiuolaikinė valdymo teorija visada sako, kad morka yra geriau nei bizūnas. Manau, kad dauguma protingų darbdavių taikys morkos principą“, – priduria D. Vitkauskas.

Kai kurios įmonės reikalauja skiepų

Jis atkreipia dėmesį, kad JAV yra įmonių, kurios iš savo darbuotojų pareikalavo skiepų. Tačiau, kiek tai teisėti veiksmai, anot jo, parodys teismų bylos, kurios bet kokiu atveju bus.

„Tai – įmonės, susijusios su senjorų priežiūra. Visiems slaugytojams privačios įmonės, kurios nori apsaugoti senjorų sveikatą, reikalauja skiepų, nepakanka vien motyvacijos. Manau, visiškai logiška tokiame sektoriuje dirbant, taikyti labiau griežtesnes priemones.

Žymus Niujorko prekybos centras taip pat reikalauja iš darbuotojų skiepytis. Tai – sektorius, susijęs su kasdieniu ir betarpišku bendravimu su klientais. Tai reiškia, kad yra didelė rizika, kad parduotuvėje dirbantys žmonės gali perduoti infekciją. Tokiu atveju argumentas yra, kad darbdavys gali būti agresyvesnis.

Michelin žvaigždute įvertintas Niujorko restoranas „Eleven Madison park“ irgi reikalauja iš darbuotojų skiepytis. Taigi žiūrint į geriausią praktiką, yra įmonių ir sektorių, ypač susijusių su viešuoju maitinimu, komercija ir betarpišku bendravimu su klientais ir su sveikatos apsauga, kurie tokį kietą reikalavimą taiko“, – pavyzdžiais dalijasi D. Vitkauskas.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Žmogaus asmeninė teisė ar visuomenės interesas?

Tačiau kas tokiu atveju svarbiau – žmogaus asmeninė teisė ar visuomenės interesas? D. Vitkauskas sako, kad į tai atsakys teismai. Pašnekovo teigimu, reikėtų įvertinti abi puses: „Darbdavys sakys, kad siekiame visuomenės saugumo, kad mūsų klientai būtų saugūs, todėl savo ruožtu tokioje išskirtinėje situacijoje reikalaujame iš darbuotojų skiepytis. Darbuotojas turi savo asmeninių argumentų „prieš“, tai gali būti susiję su jo sveikatos būseną, įsitikinimais, religija ir t. t. Šiuo metu būtų sunku atsakyti, į kurią pusę nusvyra svarstyklės ir kas teisus.“

Ekspertas teigia, kad pirmoje eilėje reikėtų galvoti, kaip motyvuoti 18-35 m. jaunimą, mat tyrimai rodo, kad ši amžiaus grupė yra bene skeptiškiausia skiepų atžvilgiu: „Manau, tiek Galimybių pasas, tiek nedideli „bonusai“ iš darbdavių tikrai suveiktų pirmoje eilėje motyvuojant šią amžiaus grupę, kuri, manau, ir Lietuvoje bus pakankamai problematiška.“

Šiuo metu, kaip pastebi D. Vitkauskas, Lietuva atsidūrė visai kitoje situacijoje, su kuria kitos šalys, tokios kaip Izraelis, JAV ar JK, susidūrė anksčiau: „Vakcinų jau yra pakankamai, bet gal paklausos nėra tiek, kiek mums atrodė. Manau, Lietuvoje ir valdžia, ir darbdaviai dar ne iki galo susidūrė su šia paklausos stokos problema. Būtent dabar yra tinkamas metas kalbėti apie paskatas, ką turi daryti valdžia, ir ką turi daryti verslas.“

Anot pašnekovo, Lietuvos valdžia, įvedusi skiepų pasą, šiuo metu jau padarė viską, ką galėjo, tačiau darbdaviai turėtų pasitempti ir padaryti dar daugiau.