Vis dėlto, jos nesupranta, kodėl norint gauti nuolatinį leidimą, būtina išlaikyti valstybinės kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminus. „Juk aš nesiekiu pilietybės“, – sakė Yaoyu.
Padėjo sutuoktiniai arba darbovietė
Yaoyu į Lietuvą atvyko prieš 8 metus. Ji pasakojo, kad visus dokumentus laikinam leidimui gyventi jai padėjo susitvarkyti lietuvis vyras.
„Tada net nežinojau, kur reikia užsiregistruoti. Dabar procesas yra lengvesnis“, – sakė tarptautinėje įmonėje dirbanti ir du vaikus auginanti moteris.
Šiuo metu Yaoyu siekia jau nuolatinio leidimo gyventi Lietuvoje, kurio nebereikėtų atnaujinti kas 2 metus.
„Sistema veikia geriau, užtruko mažiau laiko. Moteris, su kuria kalbėjau, kalbėjo angliškai“, – lygino pašnekovė. Vienintelis priekaištas – kad atsakymo teks laukti iki 4 mėnesių.
Daugiau nei 4 metus Lietuvoje gyvenanti Eileen prisimena, kad pirmąjį kartą taip pat nebūtų išsivertusi be savo lietuvio vyro, tuometinio vaikino, pagalbos.
„Be vyro pagalbos gauti leidimą būtų buvę labai sudėtinga. Daug informacijos yra lietuvių kalba“, – prisiminė darbui vienoje finansinių technologijų („fintech“) įmonėje dirbti atvykusi pašnekovė.
Eileen pastebėjo, kad anksčiau Migracijos departamento tinklapyje pasitaikydavo atvejų, kai informacija anglų kalba buvo pasenusi.
„Buvo ir taip, kad vieną kartą pateikus dokumentus, tekdavo grįžti ir atnešti dar ką nors. Vien dėl to, kad internetinėje svetainėje esanti informacija nebuvo atnaujinta“, – sakė ji.
Taivanietė teigė, kad ateityje planuoja gauti ir nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje, tačiau tam turės išlaikyti specialius egzaminus.
Julie į Lietuvą atvyko 2017 metais, kai gavo stipendiją studijuoti lietuvių kalbą ir kultūrą viename Kauno universitete.
„Universitetas man padėjo susitvarkyti. Dar buvo lengviau dėl to, kad mano aukštojo mokslo diplomas buvo iš Jungtinės Karalystės. Atvykau spalį, o leidimą dirbti ir gyventi gavau tik sausį“, – pasakojo pašnekovė.
Ji prisiminė, kad Kaune Migracijos departamento padalinyje išgirdo, jog yra pirmoji vizos siekianti taivanietė.
„Galbūt jie nelabai žinojo, ką daryti. Beje, pirmaisiais metais Lietuvoje gyvenau legaliai, tačiau neturėjau prieigos prie sveikatos apsaugos, negalėjau atidaryti banko sąskaitos.
Vėliau pradėjau dirbti privačiame sektoriuje, privačioje mokykloje. Tik tada gavau asmens kodą, kurį galėjau naudoti sveikatos ir finansų klausimams išspręsti“, – dėstė Julie.
Ji pasakojo, kad dar prieš kelis metus Migracijos departamente susidūrė su tokiais dalykais, kaip siuntinėjimas iš vienos institucijos į kitą, informacija tik lietuvių arba rusų kalbomis ir pan.
„O dabar, kai turėjau atnaujinti savo leidimą gyventi, viskas buvo elektroninėje erdvėje ir daug aiškiau“, – sakė taivanietė.
Julie pasakojo, kad šiuo metu svarsto apie doktorantūros studijas Kaune – tada ji jau galėtų siekti nuolatinio leidimo gyventi Lietuvoje.
„Kalbant apie egzaminus, kiek žinau, gali jiems pasiruošti taip pat, kaip vairavimo egzaminui“, – sakė pašnekovė.
Siekia aukštos kvalifikacijos specialistų
Migracijos departamento vyriausioji specialistė Loreta Tumalavičienė „Delfi“ papasakojo, kad taivaniečių minimi pokyčiai yra kelerių metų nuoseklaus darbo rezultatas.
„2019 metais, įvykdžius migracijos funkcijų pertvarką (teritorines policijos migracijos tarnybas sujungus su Migracijos departamentu), Migracijos departamentas tapo viena atsakinga valstybės įstaiga su teritorinių padalinių tinklu, teikiančia migracijos paslaugas visoje Lietuvos teritorijoje (iš viso – 53 klientų aptarnavimo padaliniuose).
Vienas iš Migracijos departamento veiklos strateginių tikslų – į klientą orientuotų aukštos kokybės paslaugų ir pridėtinės vertės, į Lietuvą pritraukiant aukštos kvalifikacijos specialistus bei užsienio šalių investicijas, kūrimas.
Įvertinęs klientų poreikius, Migracijos departamentas optimizavo migracijos procesus, įdiegė vieningą klientų aptarnavimo standartą, sukūrė skambučių centrą, telefonu ir el. būdu, lietuvių, anglų ir rusų kalbomis konsultuojantį visais migracijos klausimais, kryptingai dirba atnaujindamas klientų aptarnavimo erdves ir plėsdamas elektroninių paslaugų spektrą.
Šiuo metu į elektroninę erdvę (MIGRIS) jau perkeltos beveik visos Migracijos departamento teikiamos paslaugos, suvaldyti klientų srautai. Kartu Migracijos departamentas daug dėmesio skiria darbuotojų mokymams klientų aptarnavimo, konfliktinių situacijų valdymo, sprendimų priėmimo klausimais, atidžiai analizuoja gaunamus atsiliepimus ir prireikus pagal juos tobulina savo vidaus procedūras arba teikia siūlymus Vidaus reikalų ministerijai keisti teisinį migracijos procedūrų reglamentavimą“, – dėstė ji.
L. Tumalavičienė pridūrė, kad jau šį mėnesį klientams bus pristatyta naują paslaugą – e. rezidento kortelę, kuri suteiks galimybes užsienio piliečiams naudotis elektroninėmis Lietuvos įstaigų teikiamomis paslaugomis.
Migracijos departamento atstovė atsakė ir dėl ilgo 4 mėnesių laukimo termino.
„Tai maksimalus prašymų išduoti leidimą gyventi Lietuvoje nagrinėjimo terminas. Šis terminas priklauso nuo užsieniečio pateikto prašymo pagrindo (verslas, darbas, mokslas, studijos, šeimos susijungimas ir kt.) ir nuo pateiktų dokumentų, kuriuos nagrinėjant iškyla poreikis atlikti papildomus veiksmus: susisiekti su klientu ir atlikti jo apklausą, pateikti paklausimus kitoms institucijoms ir gauti jų atsakymus ar išvadas ir pan.
Kartais tenka palaukti, kol užsienietį įdarbinanti įmonė sumokės skolas ar nepriemokas valstybės biudžetui arba kol klientas pateiks departamentui trūkstamus dokumentus. Migracijos departamentas nuolat stebi ir analizuoja prašymų nagrinėjimo terminus, nuolat peržiūri vidaus procedūras ir šalina randamas „butelio kaklelio“ susidarymo priežastis, todėl faktiškai prašymai išnagrinėjami greičiau.
Kiekvieną mėnesį Migracijos departamento internetiniame puslapyje skelbiama informacija apie vidutinius prašymų nagrinėjimo terminus. Gegužę verslo pagrindu prašymų vidutinė nagrinėjimo trukmė buvo 46 dienos, darbo pagrindu – 45 dienos, aukštos profesinės kvalifikacijos darbo pagrindu – 35 dienos, studijų pagrindu – 26 dienos“, – sakė ji.
Dauguma egzaminus išlaiko
Nuolatinio leidimo gyventi Lietuvoje siekianti Yaoyu jau yra išlaikiusi tiek valstybinės kalbos, tiek Konstitucijos pagrindų egzaminus.
„Dėl kalbos suprantu, bet dėl Konstitucijos – ne. Aš čia 8 metus, turiu du vaikus. Kodėl turiu laikyti tą egzaminą? Juk aš nesiekiu pilietybės“, – svarstė pašnekovė.
Yaoyu pasakojo, kad kalbos egzaminas jai buvo nesunkus. Daugiau pastangų pareikalavo Konstitucijos.
„Nors pati daug studijuoju, skaityti Konstituciją tikrai nėra lengva, ten daug kasdien nenaudojamų žodžių. Tačiau pačiame egzamine supratau, kad jis nėra labai sunkus, nes klausimai yra vieši. Jei juos įsimeni, tai gali išlaikyti. Skyriau tam daug laiko, galbūt galėjau ir mažiau, bet aš tiesiog norėjau būti pasiruošusi“, – pasakojo Yaoyu.
Kaip rodo šiuos egzaminus organizuojančios Nacionalinės švietimo agentūros statistika, dauguma juos išlaiko. 2020 metais tiek Valstybinės kalbos mokėjimo I kategorijos, tiek Konstitucijos pagrindų egzaminą išlaikė 84 proc. jį laikiusiųjų.
L. Tumalavičienė priminė, kad šiuos egzaminus laiko užsieniečiai, siekiantys gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje tuo pagrindu, kad yra Lietuvoje teisėtai pragyvenę 5 metus be pertraukos arba pragyvenę Europos Sąjungos valstybėje narėje be pertraukos pastaruosius 5 metus, iš kurių ne mažiau kaip 2 metus Lietuvos Respublikoje.
„Valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzamino nereikia laikyti tais atvejais, kai dėl leidimo nuolat gyventi nurodytais pagrindais kreipiasi asmenys, kuriems sukako 75 metai, I grupės invalidai, asmenys, kuriems yra nustatyti specialieji poreikiai, taip pat sunkių lėtinių psichikos ir elgesio sutrikimų turintys asmenys, vaikai.
Minėti egzaminai laikomi siekiant užsieniečius skatinti mokytis valstybinės kalbos ir gerinti jų socialinės adaptacijos bei integracijos į visuomenę sąlygas“, – sakė ji.
Kalba apie sisteminius pokyčius
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius sakė, kad kalbant apie platesnius – sisteminius – pokyčius migracijos politikos srityje, papildomo dėmesio reikėtų skirti kelioms sritims.
„(A) peržiūrėti užsieniečių įdarbinimo tvarką ir atsisakyti perteklinių reikalavimų, apsunkinančių skaidraus verslo plėtrą; (b) peržiūrėti trečiųjų šalių piliečių teisę į šeimos susijungimą reguliuojančias teisės aktų nuostatas ir atsisakyti nepagrįstų bei neproporcingų apribojimų, taip palengvindami jų apsigyvenimo Lietuvoje sąlygas; (c) taikyti prevencines priemones, siekiant užkirsti kelią ekonominiam migrantų išnaudojimu; (d) patvirtinti ir įgyvendinti nacionalinę migracijos politiką, akcentuojant ne tik ekonominę naudą, bet ir kultūrinio pliuralizmo teikiamas galimybes“, – vardijo jis.
Laisvės frakcijos seniūno pavaduotojas pastebėjo, kad šiuo metu Seime jau svarstomi Investicijų įstatymo, Užsieniečių teisinės padėties įstatymo ir Užimtumo įstatymo projektai, kuriais siekiama sudaryti palankesnes sąlygas perkelti visus ar dalį įmonės darbuotojų į Lietuvos Respubliką perkeliant įmonės veiklą ar jos dalį iš trečiųjų šalių.
„Šiuos pakeitimus inicijavo Ekonomikos ir inovacijų ministerija, o projekto tikslai yra suderinami su mano aukščiau įvardytais prioritetais (a) ir (b)“, – pridūrė jis.
Kalbant apie valstybinės kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminus, T. V. Raskevičiaus manymu, tokio pobūdžio reikalavimai migracijos kontekste turėtų būti taikomi proporcingai.
„Pavyzdžiui, siekiant įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę. Taip pat svarbus ir asmenų, kuriems taikomi šie reikalavimai, grįžtamasis ryšys. Kitais žodžiais tariant, svarbu, kad reikalavimas išlaikyti tam tikrus egzaminus netaptų neįveikiama kliūtimi, siekiant gyventi ir kurti Lietuvoje“, – apibendrino Seimo narys.
Savo ruožtu parlamentinių ryšių su Taivanu grupės pirmininkas Matas Maldeikis sakė, kad jeigu žmogus iš tiesų turi interesą nuolat gyventi Lietuvoje, tada minimalūs reikalavimai suprantant jos konstitucinę sąrangą ir valstybinės kalbos pagrindus yra geras sprendimas.
„Tai pagarbos šaliai į kurią atvyksti, pagarbos jos piliečiams bei pagarbos sau klausimas“, – sakė jis.
