Nori europietiškos prekės

Danų kapitalo įmonė „Elka“ yra įsikūrusi privataus Tauragės industrinio parko (TIP) teritorijoje. Čia, kaip pasakoja TIP steigėjas Antanas Stankus, įsikūrę svarbūs savo rinkų žaidėjai, kurie gali pasigirti tiek savo gaminama produkcija, tiek garsiu vardu.

Su „Elka“ direktore Rima Zeringiene susitinkame Tauragėje, pačiose gamybinės įmonės patalpose.

Ji iškart pasakoja, kad įmonė šiandien Lietuvoje turi 72 darbuotojus ir užsiima gamyba.

„Gaminame lietaus rūbus, neperšlampamus rūbus, darbo rūbus, pagrinde, viskas, kas mus apsaugo nuo lietaus. Juo siuvame ir lydome“, – įmonės veiklą pristato ji ir aiškina, kad pagamintas prekes įmonė siunčia į Daniją, kur jos jau yra paskirstomos po likusį pasaulį.

„Mūsų rūpestis yra visada turėti darbuotojų, kad jie turėtų darbo ir laiku pristatytume produkciją“, – sako vadovė.

Ji pasakoja, kad danai savo verslo plėtrai Lietuvą pasirinkę dėl tinkamo kainos ir kokybės santykio, o į mūsų šalį juos prisikvietęs privataus Tauragės industrinio parko steigėjas Antanas Stankus.
„Elką“ jis pritraukęs per vieną iš savo buvusių partnerių, kurio brolis ir buvo šios įmonės savininkas.

„Po to jis čia atkėlė gamybą“, – sako A. Stankus.

Bendrai, anot R. Zeringienės, šiandien gamyba vykdoma ne tik Lietuvoje, tačiau ir Kinijoje. Kaip pabrėžia, ten įmonė savo fabrikų neturinti, o paprasčiausiai perkanti gamybos paslaugą.

„Bet dabar ta kiniška prekė pasaulyje tampa nebe tokia populiari, užsakovai labiau nori europinės prekės.

Seniau būdavo, kad 30 proc. produkcijos gaminama Lietuvoje, 70 proc. – Kinijoje, paskui gamyba išsilygino po 50 proc., o dabar išeina taip, kad 70 proc. gaminame Lietuvoje, o 30 proc. Kinijoje“, – sako ji.

Pardavimai per pandemiją augo 24 proc.

Pandeminis laikotarpis, kaip pastebi, nors įmonei ir buvo kupinas iššūkių, buvo labai sėkmingas.

„Mes išgyvenome, nebuvome prastovose, jokių paramų iš valstybės neprašėme, dirbome daug, o mūsų pardavimai išaugo 24 proc. Seniau pagamindavome 25 tūkst. vnt. per mėnesį prekių, o dabar išvežame 30-40 tūkst. vnt.

Ir ne tik, kad neatleidome darbuotojų, bet priėmėme ir 9 proc. naujų, nes turime labai daug darbų.

Mūsų rūbų paklausa labai išaugo, dėl to, kad Skandinavijos šalyse mokyklos ir darželiai, kaip pas mus, neužsidarė, o jie pakeitė strategiją, nutarė, kad vaikai esi į mokyklas, bet jose dalį laiko leis lauke, o tai reiškia, kad išaugo mūsų gaminamos produkcijos paklausa, nes ir darželinukai, ir mokytojai, ir mokiniai mokosi lauke ir perka mūsų rūbus. Tai – viena iš tokio augimo priežasčių“, – sako ji.

Taip pat, kaip prasitaria, įtakos turėjo ir atsiradęs naujas pirkėjas Kanadoje, o bendrai toliausiai gaminiai iškeliauja ir į Japoniją.

„Stambiausia mūsų rinka šiandien ir yra Danija, ten pasilieka apie 50 proc. produkcijos, taip pat dalis keliauja į Norvegiją“, – sako vadovė.

Tiesa, sugalvoję Tauragėje gaminamų gaminių paieškoti Lietuvoje, nusivils.

„Lietuvoje mūsų produkcija mes neprekiaujame, tačiau prekes įsigyti galimybė yra. Prekes galima įsigyti tiesiogiai per Daniją, jų internetiniame puslapyje, bet yra žvejai, kurie užsisako tiesiogiai per mūsų įmonę. Kas žino, tas kreipiasi“, – atskleidžia R. Zeringienė.

Ji sako galinti pasidžiaugti, kad įmonė šiandien Danijoje gamina ir valstybinius užsakymus, tarkime, darbo rūbus Danijos policijai.

Siuvo karališkai šeimai

Įmonės teritorija Tauragėje – milžiniška, 4 tūkst. kv. m., o vien siuvamų modelių – apie 4 tūkst.

Direktorė pasakoja, kad iš įdomesnių gaminių, įmonė Danijos policijos šunims ir arkliams yra gaminusi apsiaustus, taip pat – Danijos popams – skraistes nuo lietaus.

„Taip pat esame gaminę apsiaustą karališkai Danijos šeimai“, – giriasi ji, tačiau juokiasi prisiminusi, kad apsiaustas iš pageidautos lydytos medžiagos svėręs apie 4-5 kilogramus, todėl karališkos šeimos užsakymas nebebuvęs pakartotas.

Direktorė pasakoja, kad nors koronaviruso banga pasaulyje mažėja, gamybos tempai šiandien išlieka tokie patys ir net toliau didėja.

„Tik turime problemų, kad yra sunku rasti darbuotojų. Kol kas neprašėme pagalbos nei ukrainiečių, nei baltarusių, bandėme ieškoti vietinių žmonių, bet mums nelabai pavyko.

Visgi problemą išsprendėme ieškodami įmonių, kurios mums galėtų padėti gaminti produkciją, kurios yra nukentėjusios nuo pandemijos, praradusios užsakovus ir galėtų veikti kaip subkontraktoriai. Šiai dienai turime dvi įmones, kurios mums gelbėja šiuo laikotarpiu ir padeda“, – pasakoja direktorė.

Bendrai, anot jos, koronaviruso pandemiją iki šiol galima vadinti vienu sudėtingiausių laikotarpių įmonės istorijoje nepaisant to, kad buvo fiksuotas augimas.

„Augome, bet buvo toks dalykas, kad penktadienį pabaigiame darbus, išeiname į savaitgalį ir pirmadienį nežinome, kiek ateis žmonių. Užsakymai laukia ir nebuvo žinoma, kada mes sustosime. Išvis, mes nestojome nei su medžiagomis, nei su priedais, kaip buvo kitiems fabrikams, nes neturėjo medžiagų“, – sako ji.

Paklausta, į kokias rinkas šiandien yra numatyta įmonės plėtra, direktorė teigia, kad dabar artimiausias įmonės tikslas – pilnai prekėmis aprūpinti jau esamus klientus.

„Nes jau pajėgumai nebelabai leidžia“, – pasikartoja ji.

Direktorė trumpai nosį įkišti leidžia ir į gamybos patalpas.

Ten į akis pirmiausia krinta spalvotos medžiagų skiautės, nugulusias ant siuvėjų stalų. Daugiau darbuotojų čia, moterų, jos palinkusios prie siuvimo mašinų siuva drabužius.