„Siekiant mažinti vieno tiekėjo pirkimų dalį ir valdyti su jais susijusias korupcines rizikas, svarbu identifikuoti ir analizuoti prielaidas tokiems pirkimams vykti. Pavyzdį galėtume imti iš Skandinavijos šalių, kuriose tokių pirkimų fiksuojama net 4 kartus mažiau, atitinkamai, jos yra ir šalys lyderės skaidriausių valstybių reitinguose“, – sako STT direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė.

Didžiausia dalis vieno tiekėjo pirkimų – IT, remonto, sveikatos priežiūros paslaugų sektoriuose

Lietuvoje 2018–2020 m. visos perkančiosios organizacijos daugiau negu pusę (53 proc.) tarptautinių ir supaprastintų, išskyrus mažos vertės, viešųjų pirkimų vykdė iš vieno tiekėjo: 39 proc. dalyvaujant tik vienam tiekėjui, 14 proc. – vienas tiekėjas liko po procedūrinių atmetimų. Tokiu būdu nebuvo užtikrinta skirtingų tiekėjų, pasiūlymų ir kainų konkurencija. Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos duomenimis, rizikingiausi sektoriai, kuriuose vieno tiekėjo viešųjų pirkimų dalis didžiausia, yra IT, remonto ir priežiūros paslaugų, sveikatos priežiūros ir socialinio darbo paslaugų, medicinos įrangos, farmacijos ir higienos produktų.

Didesnis KSI – mažesnė vieno tiekėjo pirkimų dalis

Pagal Europos Komisijos Bendrosios rinkos rezultatų suvestinę 2019 m. Lietuvoje 28 proc. vykdytų tarptautinių viešųjų pirkimų sutarčių buvo sudaryta su vienu pirkimų dalyviu. Nuo 2016 m. tokių pirkimų dalis nuosekliai didėjo. Pagal šį kriterijų Lietuva priskirta prie didžiausios rizikos valstybių grupės.

Vieno tiekėjo pirkimų dalis, kaip reikšmingas viešųjų pirkimų skaidrumo, konkurencijos užtikrinimo rodiklis, siejamas su valstybių Korupcijos suvokimo indeksu (KSI). STT analitinės antikorupcinės žvalgybos specialistai nustatė, kad šalyse, kuriose vieno tiekėjo pirkimų dalis yra mažesnė, KSI yra didesnis.

2019 m. Lietuvos KSI buvo įvertintas 60 balų ir vieno tiekėjo pirkimų dalis siekė 28 proc. Lietuva pagal vieno tiekėjo dalį priskirtina į bendrą valstybių grupę su Ispanija, Kipru, Slovakija, Italija, Latvija. Geriausi KSI ir vieno tiekėjo pirkimų dalies rodikliai yra Skandinavijos valstybėse: Švedijos KSI – 85, vieno tiekėjo pirkimų dalis – 7 proc., Danijos – 87 ir 12 proc., Suomijos – 86 ir 13 proc., Norvegijos – 84 ir 13 proc., Islandijos – 78 ir 6 proc.

Situaciją, kai viešajame pirkime dalyvauja tik vienas tiekėjas, nulemia įvairios priežastys. Nacionaliniuose ir tarptautiniuose tyrimuose bei ataskaitose dažniausiai išskiriamos neskelbiamos derybos. 2018–2020 m. Lietuvoje 88 proc. neskelbiamų derybų būdu vykdytuose pirkimuose dalyvavo tik vienas tiekėjas. Tyrimai rodo, kad dažnesnis atvirų procedūrų taikymas viešuosiuose pirkimuose vieno tiekėjo pirkimų dalį gali sumažinti 20-30 proc.

Didelio pirkimo objekto neskaidymas į atskiras pirkimo dalis, kai tam nėra jokio objektyvaus ekonominio ar kitokio pagrindimo, sumažina galimybes daliai tiekėjų teikti pasiūlymus, kuriuos jie galėtų pateikti atskiroms pirkimo dalims.

Nustatant trumpą pasiūlymų pateikimo terminą neturint išankstinės informacijos apie pirkimo detales, parengti ir pateikti pasiūlymą yra sudėtinga. Itin trumpas terminas dažnu atveju rodo prastą planavimą arba siekį pašalinti dalyvius iš procedūros. Tyrimai rodo, kad vengiant tarptautiniams pirkimams numatyti labai trumpus (2-4 savaičių) pasiūlymų pateikimo terminus, vieno tiekėjo pirkimų gali sumažėti 10–25 proc.

Atvejai, kai didžioji išlaidų dalis yra sukoncentruojama metų pabaigoje, lemia situacijas, kai mažiau laiko, dėmesio ir administracinių pajėgumų skiriama kiekvieno pirkimo konkurencingumui bei skaidrumui užtikrinti. Išlaidų paskirstymas tolygiau per metus galėtų prisidėti siekiant sumažinti vieno tiekėjo pirkimų dalį.

Nustatyta atvejų, kai perkančioji organizacija tampa priklausoma nuo vieno ar nedidelės grupės tiekėjų ir negali atsisakyti pirkti jo prekių ar paslaugų nepatirdama didelių išlaidų. Tokios situacijos dažnos vykdant pirkimus iš programinės įrangos bei medicinos įrangos tiekėjų.

STT analitinės antikorupcinės žvalgybos informacija pateikta Viešųjų pirkimų tarnybai, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, Sveikatos apsaugos ministerijai.

Eleonora Budzinauskienė (ELTA)