„Nordcurrent“ plečiasi ir Vilniuje imasi žaidimų leidybos: uždirbti ir toliau tikimasi iš mikrotransakcijų

Vilniuje veikianti žaidimų kūrėja „Nordcurrent Group“ plečia veiklą ir imasi žaidimų leidybos: mažuosius žaidimų kūrėjus kviečia pasinaudoti turima patirtimi reklamoje. Įmonės vadovė Viktorija Trofimova patikina, kad po pandemijos žaidimų rinka toliau plečiasi, todėl daugėja ir galimybių. Pagrindinis pajamų šaltinis rinkoje – mikrotransakcijos, ir nesitikima, kad tai keistųsi.

Vilniuje ir Odesoje, Ukrainoje, veikianti „Nordcurrent Group“ labiausiai žinoma dėl prieš 7 metus sukurto žaidimo „Cooking Fever“, tačiau šiuo metu ji į rinką siūlo vis naujus žaidimus.

Vėliausias – prieš kelias savaites išleistas žaidimas merginoms „Pocket Styler“. Įrenginiuose su „Android“ operacine sistema šis žaidimas jau atsisiųstas daugiau nei 1 milijoną kartų, o „Apple“ kompanijos „App Store“ nurodoma, kad šis žaidimas užima 21 vietą tarp simuliatorių.

Šiemet „Nordcurrent“ paskelbė planus investuoti 2 mln. eurų į naują padalinį, kuris bendradarbiautų su mažais žaidimų kūrėjais ir padėtų jiems išleisti kuriamus žaidimus į rinką.

Įmonė šiemet ketina ieškoti 50 papildomų darbuotojų. Šiuo metu Vilniuje dirba 122 darbuotojai, vidutinis atlyginimas balandį sudarė 3231 eurą prieš mokesčius.

Pagrindinis įmonės parduodamas produktas – virtualūs pinigai žaidimuose, kurie įgyja įvairiausių pavidalų, pvz., brangakmeniai (angl. Gems). V. Trofimova patikina, kad toks veiklos modelis rinkoje nusistovėjęs jau kurį laiką, žaidėjams jis patinka, ir nebeturėtų keistis.

– Kaip sekasi jūsų įmonei, kaip keičiasi veiklos rodikliai, darbuotojų skaičius?

– 2020-ieji mums buvo geri metai. Mūsų pajamos siekė 52,4 mln. eurų, o pelnas buvo 7,1 mln. eurų. Tai mums geri metai.

Ką galiu pasakyti apie pandemijos poveikį – aišku, per griežtą karantiną visame pasaulyje žaidėjai žaidė daugiau. Dabar, pasakyčiau, viskas grįžo į normalų lygį. Bet turiu pripažinti, kad žaidimų industrija auga nuolat, ir ta augimo tendencija buvo ir pandemijos metu, ir liko dabar, kai jau laisviau ir visi pasaulyje po truputį išeina iš karantinų.

Praėjusiais 2020-aisiais metais žaidimų industrija tapo didesnė nei filmų ir muzikos industrija kartu sudėjus, vertinant pajamas. Tai aišku, žaidimams sekasi labai gerai, su pandemija, ar be jos.

– Ką norite pasiekti investicijomis į naują padalinį?

– Mes jau paleidome naują padalinį, kuriame mes kaip leidėjai ieškome žaidimų iš kitų entuziastų, labiau mažų nišinių studijų ar mažų kūrėjų. Paleidome ją ant asmeninių kompiuterių, „Steam“ platformos, bet galbūt ateityje prisidės ir kažkokia kita programų parduotuvė.

Kadangi mes turime labai daug patirties rinkodaroje, reklamoje, siūlome tai kaip leidėjas savo žaidimams. Dabar investuosime 2 mln. eurų į naują padalinį ir tapsime leidėju kitiems kūrėjams.

– Kaip tai veiktų? Kas galėtų į jus kreiptis?

– Mūsų pirmasis taip išleistas žaidimas jau išėjo, ir jis vadinasi „Ocean's Heart“. Jis buvo sukurtas JAV, ten buvo mažas kūrėjas, tiksliau, vienas žmogus, kuris sukūrė žaidimą nuo nulio iki pabaigos. Tačiau jis neturi patirties kaip leidėjas – o mes turime labai daug patirties. Todėl bendradarbiaujame kartu.

– Jei Lietuvoje veikia studija, ar pavieniai kūrėjai, turintys žaidimo idėją, jie galėtų siūlyti bendradarbiauti?

– Taip, bet tai jau turėtų būti ne idėja, o žaidimas: arba pabaigtas visiškai, arba beveik padarytas. Na galbūt galėtume investuoti nuo veikiančios demo versijos, jei labai patiktų. Bet turime pamatyti jau kažką veikiančio.

– Ar lietuviai pasaulinėje rinkoje užima kažkokią konkrečia nišą? Ar čia gali gimti aukščiausio lygio, vadinamieji didelio biudžeto AAA žaidimai?

– Man atrodo, kad Lietuvai jau labai gerai sekasi žaidimų industrijoje ir čia yra labai sėkmingų projektų. Mūsų žaidimas „Cooking Fever“ buvo pasaulinio masto hitas, virš 350 mln. parsisiuntimų, jis buvo visuose topuose, tai ir dabar labai sėkmingas žaidimas.

Aš būtent ir galvoju, kad tai ir yra AAA lygio žaidimas. Tiesiog čia istoriškai tokia padėtis, kad AAA lygio žaidimais mes laikome žaidimus, kurie sukurti konsolėms, skirti vyrams yra šaudyklės, ar strategija.

Bet, pavyzdžiui, „Candy Crush Saga“ mobiliuosiuose telefonuose per mėnesį uždirba daugiau nei didelis konsolinis hitas per metus. Tai vat būtent tokį žaidimą mes ir turime.

Ir šiais metais mes paleidome „Pocket Styler“, dabar jis yra JAV topuose. Dar vieną žaidimą paleidome, „Airplane Chefs“, ir tikimės, kad jie irgi taps tokie populiarūs, kaip ir „Cooking Fever“.

Mūsų pagrindinė veikla – mes kaip kūrėjas ir leidėjas kuriame žaidimus išmaniems telefonams, tai yra „iOS“ ir „Android“. Mūsų žaidimai skirti įvairioms auditorijoms. „Cooking Feveris“ skirtas plačiai auditorijai, bet turim ir „Sniper Arena“, kuris yra šaudyklė, irgi „Android“ ir „iOS“, labiausiai skirtas vyrams, 35 metų ir daugiau. Šis žaidimas buvo įsigytas, kūrėjai buvo kita studija. Turime žaidimą „Murder in the Alps“ – tai detektyvas.

– Ką jums galėtų pasiūlyti Lietuvos kūrėjai?

– Mes labai maloniai peržiūrėsime entuziastų ar mažų studijų sukurtus žaidimus ir įvertinsime, ar galime juos išleisti.

Ir, aišku, nuolat ieškome darbuotojų: ne tik dailininkų, programuotojų, bet ir turime kitokių pozicijų. Reikia ir analitiko, ir marketingo specialistų, ir klientų aptarnavimo specialistų. Nuolat ieškome darbuotojų.

Mūsų, žaidimų kūrėjų, atlyginimai yra labai panašūs į IT industriją ir tikrai galiu patvirtinti, kad žaidimų industrija Lietuvoje ir visame pasaulyje auga. Mano manymu, šioje srityje labai daug augimo perspektyvų ir darbas pas mus visada naujas, visada yra įdomių iššūkių, kas dieną darome kažką naujo.

– Paprastai žaidimai telefone būna nemokami – kaip jūsų bendrovė gauna pajamų, kaip uždirba?

– Mūsų žaidimai yra nemokami, ir 80 proc. mūsų pajamų ateina iš mikrotransakcijų, ir 15 proc. – iš reklamos.

– Ką savo žaidimuose parduodate, kas tai per dalykai?

Aišku, mes parduodame virtualius pinigus mūsų žaidimuose. Kiekvieną žaidimą reikėtų žiūrėti atskirai – žaidėjai ten gali nusipirkti įvairius pagerinimus.

„Pocket Styler“ žaidime moterys perka drabužius. „Cooking Fever“ žaidime – pagerinimus, kad greičiau gamintų maistą.

– Įmonės sulaukia ir kritikos dėl mikrotransakcijų, arba vadinamųjų „grobio dėžučių“ (angl. loot boxes), kai kurios valstybės imasi jas drausti. Ar tai gali įnešti pokyčių rinkoje? Galbūt daugiau žaidimų taps mokami?

– Aš galvoju, kad mikrotransakcijų modelis yra industrijos standartas ir nemanau, kad čia bus kažkokių pasikeitimų – taip ir liks.

Suprantate, žaidėjams, labai patinka toks monetizavimo modelis nes, kiekvienas gali pasirinkti: ar jie nori mokėti, ar nori žaisti visiškai nemokamai. Dėl šito pasirinkimo toks modelis ir yra toks populiarus.

– O kaip keičiasi reklamos įplaukų dalis pajamų balanse? Ar ji didėja, ar mažėja?

– Aš pasakyčiau, kad rinka jau yra subrendusi ir daug pasikeitimų nėra ir nebus. Tai, aišku, priklauso nuo žaidimų, yra tokių, kurie itin paprasti ir pajamos iš reklamos juose sudaro daugiau. Yra tokių žaidimų, kuriuose reklamos nėra iš viso, ir visos pajamos ateina iš mikrotransakcijų. Bet vis tiek, dauguma pajamų ateina iš mikrotransakcijų ir tik dalis iš reklamos. Ta tendencija ir bus, ateityje jokių pasikeitimų nebus.

– Telefonų parduotuvėse yra tūkstančiai įvairiausių žaidimų. Kaip tokioje rinkoje pavyksta išsiskirti, atkreipti į save dėmesį?

– Aišku, kad žaidimas būtų matomas, jį reikia reklamuoti. Tame turime labai daug patirties kaip leidėjas. Dėl to žinome, kaip mūsų žaidimas taptų labai matomas, ir galime tai pasiekti, kad būtų parsisiųstas daugiau nei 100 mln. kartų.

Aišku, naudojame visus kanalus. Ir mūsų žaidimus ir kitus, ir socialinius tinklus, visus įmanomus naudojame: feisbukas, tiktokas. Ir influencerius pasitelkiame.

– Koks yra vidutinis žaidėjas? Kiek laiko jis praleidžia telefone?

Tai sunkus klausimas. Yra žaidėjų, kurie praleidžia 20 minučių per dieną, yra žaidėjai, kurie sėdi valandas. Nėra vidutinio žaidėjo, visi yra skirtingi.

Aišku, mes turime įvertinti, kad tie žmonės, kurie žaidžia su „iOS“ ar „Android“, jų žaidimo sesijos gali būti labai trumpos. Gal jie prisijungs keletą kartų per dieną, bet paties žaidimo dizainas turi būti toks, kad gali trukti ir kelias minutes iki to, kai žaidėjas turės palikti.

– Kaip vertinate galimybes kitose platformose, pvz., asmeninių kompiuterių, konsolių rinkose ar pan.?

– Mes kažkada prieš 19 metų pradėjome nuo konsolių. Dabar su naujuoju padaliniu kaip ir sugrįžtame prie to, ir būsime leidėjas.

Bet vis tiek mūsų pagrindinė veikla bus su „iOS“ ir „Android“. Turiu pasakyti, kad konsolių rinka – ji nelabai auga, ir yra kokia yra. O išmaniuosiuose telefonuose dar yra kur augti. Tai kol kas ir darysime.

– Ar ketinate samdyti naujų darbuotojų? Ar dabar rinkoje tai paprasta?

– Planuojame plėstis ir ieškoti apie 50 naujų darbuotojų šiais metais. Pas mus Vilniuje dirba 120 žmonių. Dar turime vieną studiją Odesoje, Ukrainoje, ir ten irgi planuojame augti. Šiais metais mes išleidome jau du žaidimus ir planuojame dar vieną ar du naujus išleisti.

Aišku, gerą darbuotoja visada nelengva surasti, yra trūkumas visų sričių specialistų. Bet bandome pritraukti geriausius profesionalus. Mano manymu, žaidimų industrijoje yra labai įdomi, kūrybinga veikla ir tikrai turime ką pasiūlyti darbuotojams.

Pas mus darbas yra kūrybinis – mes turime produktą, kuris, jei taps populiarus, bus žaidžiamas visame pasaulyje. Ir visada kuriame pasaulinio masto žaidimus. Jei žaidimas sėkmingas, tui žinosi, kad kuri žaidimą, kuris žaidžiamas nuo JAV iki Australijos, tuo mes skiriamės nuo kitų.

– Kaip vertinate verslo klimatą Lietuvoje?

– Man atrodo, kad Lietuva yra puiki šalis kurti žaidimus ir čia labai geras verslo klimatas, viskas puikiai.

– Ačiū už pokalbį.