Ne tik prabangūs automobiliai: paramą sėmusios įmonės pirko ir vandens motociklus, jachtas

Pandemija nepakeitė įpročių: pernai įmonės įsigijo daugiau kaip 100 pramoginių katerių, katamaranų, vandens motociklų ir jachtų, Lietuvos transporto saugos administracijos duomenimis pasidalijo Seimo narys Mykolas Majauskas. Jis skaičiuoja, kad pirkinių vertė kartais siekia ir milijonus eurų. Dažnai įmonių veikla nesusijusi su vandens transportu, kas antra įmonė – pripažinta nukentėjusia.

Panašų skaičių vandens transporto, skirto pramogoms, įmonės buvo nupirkusios ir prieš metus.

„Absoliuti dauguma šių įmonių yra nesusijusios su vandens transportu, vandens sportu ar pramogine veikla. Daugiausiai tai yra nekilnojamo turto, krovinių pervežimo, statybinių medžiagų, tabako gaminių kompanijos, advokatų bendrijos. Kyla klausimas, kam įmonėms reikalingos jachtos, jei tai nėra susiję su jų tiesiogine veikla“, – lygina Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas M. Majauskas.

Daugiau kaip pusė įmonių yra oficialiai pripažintos nukentėjusios nuo COVID-19 pandemijos ir dauguma jų sulaukė mokesčių mokėtojų paramos: subsidijų už prastovas, subsidijų darbo vietų išlaikymui ar tiesiog valstybės skiriamos verslo skatinimo paramos.

„Kiekvienais metais įmonės perka tokio pobūdžio turtą įmonės vardu, kuris nėra niekaip susijęs su įmonės veikla. Prieš pusantrų metų buvo apie 80-90 tokių įsigijimų 2019 metais. 2020 metais mes matome daugiau nei 100, tai augimas yra apie 20 proc. per metus. Ir iš tų 109 atvejų, duomenys kol kas preliminarūs, apie 40-50 įsigijimų atliko įmonės, kurios buvo oficialiai pripažintos nukentėjusios nuo COVID-19 pandemijos. Yra tokių atvejų, kai įmonės įsigydavo ir po kelis laivus ar vandens motociklus“, – apžvelgė M. Majauskas.

M. Majauskas pabrėžė, kad savaime prabanga nėra joks blogis ar nusikaltimas, tačiau kilo abejonių, ar visais atvejais tinkamai valstybei sumokėti mokesčiais, ar valstybės parama naudojama pagal paskirtį. Jis lygino, kad tokios tendencijos gali rodyti įmonių savininkų vartojimą.

„Neretai prabangaus turto įsigijimo, išlaikymo ir eksploatavimo išlaidos įtraukiamos į įmonių veiklos sąnaudas. Tokių būdu susigrąžinamas pridėtinės vertės mokestis bei mažinamas pelno mokestis. Toks turtas dažnai naudojamas ir asmeniniams poreikiams, tačiau gauta nauda neapskaitoma kaip pajamos natūra. Tokiu būdu išvengiama ir gyventojų pajamų mokesčio“, – teigia M. Majauskas.

M. Majauskas patikima, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos bus prašoma išsiaiškinti, ar prabangaus turto įsigijimas ir išlaikymas nėra įtrauktas į veiklos sąnaudas, ar įmonių įgytas prabangus turtas nėra naudojamas privatiems poreikiams, ir ar nebuvo piktnaudžiaujama mokesčių mokėtojų parama.

„Pasitvirtinus tokiems atvejams, prašysime užtikrinti, kad mokesčiai būtų tinkamai sumokėti ir valstybės parama sugrąžinta į valstybės biudžetą“, – sako parlamentaras.

Sąrašas ne viešas: veiklos sritys nesusijusios

Tačiau sužinoti įmonių, kurių veikloje talkina vandens motociklai, kateriai, ar jachtos, visuomenė teisės negaus.

„Teisės aktai neleidžia atskleisti šių įmonių pavadinimų. Lygiai kaip ir įmonių, kurios pasinaudojo mokesčių mokėtojų parama ir įsigijo prabangius automobilius. Viešoje erdvėje pristatyti sąrašai neturi nieko bendro su VMI turimais sąrašais, kurie paviešinti nebuvo“, – sako M. Majauskas.

Jis pateikė keletą pavyzdžių, kokios veiklos rūšies įmonės ir kokiais pirkiniais naudojosi.

Įmonė užsiimanti naminių gyvūnėlių maisto prekyba, buvo pripažinta nukentėjusia nuo COVID-19 pandemijos, gavo daugiau kaip 20 tūkst. eurų subsidiją darbo vietų išsaugojimui ir įsigijo 17 tūkst. eurų kainuojantį vandens motociklą.

Kita įmonė, užsiimanti pastatų inžinerinių sistemų remontu, pripažinta nukentėjusi nuo COVID-19 pandemijos, gavo 30 tūkst. eurų subsidiją darbo vietų išsaugojimui, taip pat gavo 40 tūkst. eurų paramą, skirtą verslo skatinimui ir įsigijo 18 tūkst. eurų kainuojantį vandens motociklą.

Dar viena įmonė teikia siuvimo paslaugas, taipogi pripažinta nukentėjusi nuo COVID-19 pandemijos, už prastovas ir darbo vietų išlaikymui gavo 20 tūkst. eurų subsidijų, ji įsigijo šimtus tūkstančių eurų kainuojantį prabangų laivą.

Įmonė užsiimanti žvyro ir molio kasyba, gavo 110 tūkst. eurų verslo skatinimo subsidiją, ji įsigijo 22 tūkst. eurų pramoginį laivą.

„Palieku jums spręsti kaip tai gali būti susiję su žvyru ar moliu“, – sako M. Majauskas.

Įmonė, užsiimanti sanitarinių įrenginių prekyba, taipogi pripažinta nukentėjusi, gavo 3 tūkst. eurų subsidiją mikroįmonėms. ji įsigijo 14 tūkst. eurų kainuojantį vandens motociklą.

Nekilnojamo turto agentūra, gavusi 4 tūkst. eurų subsidiją mikroįmonėms, pirko 34 tūkst. eurų kainavusi pramoginį laivą.

Krovininio sausumos transporto įmonė pirko 15 tūkst. eurų kainuojantį vertės vandens motociklą, nors tuo metu iš valstybės gavo 160 tūkst. eurų subsidijų darbo vietų išsaugojimui, dar 90 tūkst. eurų už prastovas.

Kita tarptautinių pervežimo paslaugų įmonė už vandens motociklą sumokėjo 14 tūkst. eurų, tuo metu iš valstybės gavo 80 tūkst. eurų darbo vietų išsaugojimui ir 170 tūkst. eurų verslo skatinimui.

Sunkiasvorės technikos remontu užsiimanti įmonė taipogi pirko 14 tūkst. eurų vertės vandens motociklą, kai tuo pat metu gavo 60 tūkst. eurų subsidijų darbo vietų išsaugojimui.

Duomenys yra preliminarūs ir dar tikslinami.

Netaikli valstybės parama paskatino

M. Majauskas pripažino, kad prie šios problemos galėjo prisidėti ir tai, kad valstybė netaikliai skirstė paramą įmonėms praėjusiais metais.

„Didelė dalis ES šalių pasirinko kitokio pobūdžio paramos skirstymą – ne tiesioginių subsidijų formą, bet valstybinių garantijų formą, kai valstybė garantuoja komerciniams bankams už jų suteiktas paslaugas“, – lygino M. Majauskas.

Tokiu būdu bankai, anot jo, tapo dar vienu filtru, buvo taupomi mokesčių mokėtojų pinigai, pat jie būdavo naudojami tik tuomet, jei kredito įmonė nebegalėdavo grąžinti. Bankai tikrindavo, ar iš tiesų įmonei reikia pinigų, ar iš tiesų jie bus panaudojami pagal paskirtį.

„Šiuo atveju mes neturėjome tokio filtro, ir dažnu atveju pinigai buvo padovanoti įmonei. (…) Žvelgiant atgal, gal ir lengva sakyti, kad reikėjo elgtis vienaip ar kitaip, tuo metu Vyriausybė priėmė sprendimą išleisti kuo daugiau ir kuo greičiau, ir šiandieną mes dalinai matome to pasekmes“, – sako M. Majauskas.

Dubnikovas sako, kad reikia atvejus viešinti: dabar trypiamas verslo įvaizdis

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) viceprezidentas Marius Dubnikovas sureagavo į M. Majausko spaudos konferenciją apgailestaudamas, kad neatskleidžiant konkrečių įmonių, trypiamas viso verslo įvaizdis.

„Jei norime diskutuoti apie kažkokius pirkimus – turi būti atviri duomenys tam, kad ir socialiniai partneriai galėtų analizuoti. Kol kas šie duomenys yra neprieinami. Mes Lietuvoje turime 100 tūkst. įmonių ir jei iš 100 tūkst. įmonių kažkas nusipirko laivą, mašiną ir dar kažką, ir gavo paramą, tai reikėtų peržiūrėti asmeniškai. Bet tuo nereikėtų gadinti viso verslo įvaizdžio dėl to, kad 100 įmonių iš 100 tūkst. įmonių yra 0,1 proc.“, – teigia M. Dubnikovas.