„Kas dėsis visuose keturiuose Lietuvos poilsiamiesčiuose šią vasarą, rodo vien tai, kiek lietuvaičių plūstelėjo prie jūros iškart po to, kai Vyriausybė panaikino judėjimo tarp savivaldybių apribojimus. Į Lietuvos kurortus stums dar ir baimė įstrigti užsienyje dėl koronaviruso, o taip pat ir karantino bei nuotolinio darbo ištampyti nervai, – sako įmonių rizikingumą vertinančios bendrovės „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, – tad, jei vasara bus ne tokia paliegusi ir permirkusi, kaip netrukus vietą jai užleisiantis šiųmetinis pavasaris, kurortų verslininkai „rizikuoja“ užsidirbti sočiam tarpusezoniui.“
Kaipgi kurortų verslas atrodo prasidedant naujam 2021 m. sezonui? Juk užsidirbti duonai ir sviestui pernai metais kurortų verslininkai turėjo ne tiek daug laiko, be to, nebuvo papildomai kurortų verslą peninčių Kalėdinių švenčių, Valentino dienos – tuo metu visa Lietuva sėdėjo griežtame karantine.
Kaip vertinome
Kaip parodė „Creditreform Lietuva“ analitikų atlikta analizė, karantino poveikis kurortuose jaučiamas, tačiau viltys išlieka optimistinės. Skaičiavimams imtas laikotarpis nuo pernai metų spalio 1 d., kai faktiškai baigėsi vasaros sezonas, ir iki gegužės 1 d., kai galima laikyti, kad pradeda įsisiūbuoti sezonas. Veikiančiomis laikytos tos įmonės, kurios samdė bent vieną darbuotoją.
Vertinimui analitikai naudojo santykinius skaičius (areštų, bankrotų ir ištuštėjusių įmonių kiekį lyginome su visų kurorte veikiančių įmonių kiekiu), kadangi visi keturi Lietuvos poilsiamiesčiai skirtingi pagal dydį ir verslo aktyvumą, todėl naudojant absoliučius skaičius, visur pirmautų didžiausias ir aktyviausias kurortas Palanga. Taipogi būtina akcentuoti, kad analitikai vertino tik įmones, kurios įregistruotos kurortuose.
Neringa – gyvena geriausiai
Geriausiai sezono išvakarėse jaučiasi Neringoje reziduojantys verslai. „Creditreform Lietuva“ skaičiuojamas koeficientas DIX, parodantis skolą „Sodrai“, kuri tenka vienam šioje savivaldybėje veikiančiam darbdaviui, yra tik 234,82 Eur, kas gerokai mažiau nei kituose trijuose Lietuvos poilsiamiesčiuose.
Įmonių, kurios turi skolų „Sodrai“, taip pat priskaičiavome mažiau nei ketvirtadalį (22,4 proc.) nuo visų tarpusezonio pradžioje veikusių Neringos verslų. Kurorto įmonių, įtrauktų į nuo COVID19 nukentėjusių sąrašą, kuri administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, procentas sudaro 76,7 proc., kai kitų kurortų yra netoli 100 proc.
Tokią gerą Neringos įmonių sveikatą galima būtų paaiškinti tuo, kad Neringa garsėja aukštesnėmis paslaugų kainomis, tad ir amortizacinę pagalvę kompensuoti praradimams turėjo storesnę. Kad kurortas orientuojasi į storesnę piniginę laikantį poilsiautoją, liudija vėl branginamas įvažiavimas į Neringą.
Ir bankrutuojančių, bankrutavusių ar likviduojamų kompanijų Neringoje tik 2,7 proc. nuo viso verslo kontingento. Kiek daugiau be personalo likusių verslų (3,6 proc.), o taip pat įmonių, kurių turtas buvo areštuotas (7,6 proc.).
Palangoje problemų daugiausia
Užtat didžiausiame Lietuvos kurorte prie jūros bankrotų, ištuštėjusių įmonių ir įmonių su areštais koncentracija buvo didžiausia (atitinkamai 9,8, 4,6 ir 11,5 proc.), turint mintyje ir tai, kad dėl pandemijos Vyriausybė buvo paskelbusi moratoriumą bankroto bylų kėlimui, o labiausiai nuo COVID19 nukentėjusioms įmonėms buvo teikiama finansinė ir kitokia pagalba.
Be to, visoje Lietuvoje krito turto areštų skaičius. Beje, VMI į COVID19 nukentėjusių sąrašą įtraukė net 98,2 proc. visų Palangoje veikiančių įmonių.
„Sodrai“ skolingos buvo tik trečdalis Palangos verslų (32,9 proc.), o skola, tenkanti vienam darbdaviui siekė 770,48 Eur.
Druskininkuose ir Birštone bėdų mažiau
Abu lietuviški mineralinių vandenų kurortai pagal verslų sveikatą prieš prasidedant sezonui atsidūrė „per viduriuką“, nors pagal kai kuriuos parametrus aplenkė kurortus pajūryje. Štai Birštonas „sublizgėjo“ didžiausia vidutine skola „Sodrai“ – 3285,65 Eur (tiesa, didžioji dalis skolų Sodrai kurortų įmonėms yra atidėta), o Druskininkuose net 99,5 proc. visų įmonių pateko į VMI COVID-19 sąrašą.
Pastarasis miestas užėmė antrą vietą pagal bankrotų (7,9 proc.), trečią – pagal areštų (4,5 proc.) koncentraciją, o ištuštėjusių įmonių kiekis buvo mažiausias tarp kurortų. „Sodrai“ skolingų verslų čia buvo tik kiek daugiau nei ketvirtadalis – 26,7 proc.
Birštonas pasižymėjo mažiausia įmonių su areštais koncentracija (1,8 proc.), dalinosi antra vieta su Neringa pagal ištuštėjusių įmonių kiekį (3,6 proc.), o pagal bankrotus liko trečias. VMI COVID19 sąraše atsidūrė 98,2 proc. visų kurorto verslų.
Verslumo dvasia neužgeso
Nors kurortų verslininkai bene labiausiai nukentėjo nuo karantino ir ilgiausiai išbuvo uždaryti, noro steigti naujus verslus, tai nesumažino. Jei lyginsime su kurortuose veikiančių įmonių skaičiumi, paaiškės, kad per tarpusezonį daugiausiai naujų įmonių įsisteigė Palangoje – 11,5 proc. nuo įmonių, veikusių pernykščio sezono pabaigoje, kiekio. Antras su 9,8 proc. naujokių liko Birštonas.
Kaip pastebi analitikai, pastaruoju metu šis kurortas aktyviai auga, tad tokios tendencijos lengvai paaiškinamos. Naujų įmonių registravimo tempai dar padidėtų, jei miestui pavyktų išspręsti tinkamų verslui patalpų trūkumo problemą.
Iš kažkur potencialo augti rado ir neringiškiai. Nors čia jau kone visi nulaikantys antspaudą turi savo įmones, pasiektas trečias rezultatas – 7,6 proc. Mažiausiai naujų įmonių registruota Druskininkuose – 4,5 proc.
Apžvalgoje rašoma, kad įdomu bus vasaros pabaigoje pasižiūrėti, kiek iš naujų verslų liks gyvi ir netgi paaugins personalą, nes dabartiniu metu nemažai šviežiai iškeptų įmonių personalo išvis neturi.
