Palyginti su balandžiu, gyventojai šiek tiek geriau vertino šalies ekonominės padėties perspektyvas, blogiau – namų ūkio finansinės padėties pokyčius per praėjusius 12 mėn., namų ūkio finansinės padėties perspektyvas ir didesniems pirkiniams ketino išleisti mažiau.

Gegužę, namų ūkio finansinės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn. gyventojai vertino blogiau nei balandį: 18 proc. gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo, kas ketvirtas gyventojas (25 proc. ) manė, kad ji pablogėjo (balandį – atitinkamai 21 ir 21 proc.).

Namų ūkio finansinės padėties prognozės, palyginti su balandžiu, taip pat buvo pesimistiškesnės: 22 proc. gyventojų tikėjosi, kad jų namų ūkio finansinė padėtis gerės, 11 proc. manė, kad blogės (balandį – atitinkamai 23 ir 8 proc.). Gegužę kas dešimtas gyventojas teigė, kad prognozuoti namų ūkio finansinę padėtį yra lengva, 34 proc. – gana lengva, 32 proc. gyventojų teigė, kad tai gana sunku ir 17 proc. – sunku.

Šalies ekonominės padėties perspektyvas, palyginti su balandžiu, gyventojai vertino šiek tiek optimistiškiau. Nors gyventojų, teigiančių, kad šalies ekonominė padėtis gerės, dalis sumažėjo (nuo 27 iki 25 proc.), sumažėjo ir gyventojų dalis, teigianti, kad padėtis blogės (nuo 35 iki 31 proc.).

Gegužę 21 proc. gyventojų nurodė, kad per artimiausius 12 mėn. tokiems pirkiniams kaip baldai ar buitinė technika ketina išleisti daugiau nei per praėjusius 12 mėn., 19 proc. ketino išleisti mažiau (balandį – atitinkamai 24 ir 16 proc.).

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime gegužę skyrėsi 1 procentiniu punktu: mieste jis buvo minus 1, kaime – minus 2. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 4 procentiniais punktais, kaime – padidėjo 1 procentiniu punktu.

Gegužę, palyginti su balandžiu, miesto gyventojai blogiau vertino namų ūkio finansinės padėties pasikeitimą per praėjusius 12 mėn., namų ūkio finansinės padėties perspektyvas ir didesniems pirkiniams ketino išleisti mažiau. Miesto gyventojų, teigiančių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pablogėjo, dalis padidėjo nuo 19 iki 25 proc., manančių, kad ji blogės per ateinančius 12 mėn. – nuo 7 iki 11 proc., ketinančių mažiau išleisti didesniems pirkiniams – nuo 14 iki 20 proc.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklio didėjimą kaime gegužę lėmė pagerėjęs šalies ekonominės padėties perspektyvų vertinimas: nors gyventojų, manančių, kad padėtis gerės, dalis beveik nepasikeitė (tokių buvo 23 proc., balandį – 22 proc.), bet nuo 40 iki 30 proc. sumažėjo gyventojų, manančių, kad padėtis blogės, dalis.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu

Per metus (2021 m. gegužę, palyginti su 2020 m. geguže) vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 9 procentiniais punktais. 2021 m. gegužę gyventojai geriau nei prieš metus vertino savo namų ūkio finansinės ir šalies ekonominės padėties perspektyvas.

Gyventojų, besitikinčių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per ateinančius 12 mėn. gerės, dalis padidėjo nuo 18 iki 22 proc., manančiųjų, kad padėtis blogės, dalis sumažėjo nuo 23 iki 11 proc.
Gyventojų, besitikinčių šalies ekonominės padėties gerėjimo, palyginti su prieš metus išsakyta nuomone, dalis padidėjo 11 procentinių punktų (nuo 14 iki 25 proc.), manančiųjų, kad padėtis blogės sumažėjo beveik 2 kartus (nuo 59 iki 31 proc.).

Gyventojų nuomonės apie namų ūkio finansinės padėties pasikeitimą per praėjusius 12 mėn. vertinimų balansas, palyginti 2020 m. geguže, nepasikeitė. Gyventojų, teigiančių, kad jų namų ūkio padėtis pagerėjo dalis sumažėjo nuo 22 iki 18 proc., o teigiančiųjų, kad padėtis pablogėjo – nuo 30 iki 25 proc. 57 proc. gyventojų teigė, kad per praėjusius 12 mėn. namų ūkio finansinė padėtis nepasikeitė (prieš metus – 48 proc.).

Gegužę 21 proc. gyventojų teigė, kad per artimiausius 12 mėn. didesniems pirkiniams ketina išleisti daugiau nei per praėjusius 12 mėn., 19 proc. – mažiau (prieš metus – atitinkamai 26 ir 24 proc.).
Pokyčių per praėjusius 12 mėn. ir dabartinės padėties vertinimas
Šalies ekonominės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn. gegužę gyventojai vertino truputį geriau nei balandį: 13 proc. gyventojų teigė, kad per praėjusius 12 mėn. ji pagerėjo, 51 proc. – kad pablogėjo (balandį – atitinkamai 11 ir 56 proc.).

Esamą savo šeimos finansinę padėtį gegužę gyventojai vertino šiek tiek blogiau nei balandį. Gegužę 54 proc. gyventojų atsakė, kad jie daugiau ar mažiau sutaupo, 7 proc. teigė, kad gyvena iš santaupų ar skolintų lėšų (balandį – atitinkamai 57 ir 5 proc.).

Nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. tikėjosi 49 proc. gyventojų, 12 proc. teigė, kad visiškai nesitiki nors kiek sutaupyti (balandį – atitinkamai 53 ir 13 proc.).

Gegužę gyventojų nuomonė apie bedarbių skaičiaus tikėtinus pokyčius per ateinančius 12 mėn., palyginti su praėjusiu mėnesiu, šiek tiek pagerėjo: gyventojų, manančių, kad bedarbių skaičius per ateinančius 12 mėn. augs, dalis sumažėjo nuo 56 iki 52 proc. Bedarbių skaičiaus mažėjimo tikėjosi 19 proc. gyventojų (balandį – 20 proc.).

Namų ūkių pajamų pasikeitimas

Nuo š. m. gegužės gyventojai taip pat yra klausiami apie namų ūkio pajamų pasikeitimą per praėjusius 12 mėn. Gegužės mėnesio tyrimo rezultatai rodo, kad per praėjusius 12 mėn. pajamos padidėjo 15 proc. namų ūkių, 61 proc. iš esmės nepasikeitė, o 22 proc. namų ūkių pajamos sumažėjo.

40 proc. gyventojų, kurių namų ūkio pajamos padidėjo nurodė, kad pajamos padidėjo dėl darbo rezultatų, kompetencijų vertinimo ar darbo užmokesčio indeksavimo, 30 proc. – dėl padidėjusių socialinių išmokų, 14 proc. – dėl pailgėjusio darbo laiko, padidėjusio darbo krūvio, dėl kitų priežasčių padidėjusio darbo užmokesčio tame pačiame darbe, įskaitant savarankišką darbą, 13 proc. – dėl įsidarbinimo ar darbo pakeitimo.

Beveik pusė gyventojų (48 proc.), kurių namų ūkių pajamos sumažėjo kaip pagrindinę priežastį nurodė sutrumpėjusį darbo laiką, sumažėjusį darbo krūvį, dėl kitų priežasčių sumažėjusį darbo užmokestis tame pačiame darbe, įskaitant savarankišką darbą. 28 proc. namų ūkių pagrindinė pajamų sumažėjimo priežastis – darbo praradimas, nedarbas, nuosavo verslo bankrotas.

Pajamų sumažėjimas dažniausiai buvo susijęs su COVID-19 pandemija. Iš gyventojų, kurių namų ūkio pajamos sumažėjo, 78 proc. nurodė, kad tam įtakos turėjo COVID-19.

Tačiau kai kurių namų ūkių pajamų padidėjimas yra susijęs su COVID-19. Iš gyventojų, kurių namų ūkio pajamos padidėjo, kas penktas teigė, kad tam įtakos turėjo COVID-19.